Sodo Namo Statybos Reikalavimai ir Leidimai Lietuvoje

Planuojant statyti sodo namą, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi tokio tipo statiniams. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie leidimai ir projektai reikalingi statant sodo namą, kokie energetinio naudingumo reikalavimai taikomi ir kokios problemos gali kilti dėl nesąžiningų statytojų.

Sodo Namo Statusas ir Jo Įtaka Reikalavimams

Sodo namas yra skirtas poilsiui ir nepriskiriamas prie gyvenamųjų namų. Sodo name nevyksta nuolatiniai technologiniai procesai, jis pritaikytas gyventi tik šiltuoju metų laiku.

Statant sodo namą ne mieste ir ne saugotinoje teritorijoje, neviršijant 80 m² pastato vidaus ploto (priskaičiuojami visi patalpų plotai), neviršijant 8,5 m aukščio ir maksimalus leistinas tarpatramis 6 m, nereikalingas projektas ir statybos leidimas. Klasės reikalavimai nekeliami jokie (STR 2.01.02:2016 1.6 punktas).

Reikalavimai Statant Sodo Namą

Jei planuojate statyti sodo namą Mėgijiškų sodų žemėje, Vilniaus apsk., Vilniaus raj., Paberžės seniūnijoje, sklypo plotas 0,0928 ha., žemės paskirties sklypas, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi.

Statant sodo namą iki 80 m², vieno aukšto, kuriame numatytos patalpos WC, vonios patalpa, taip pat numatytas šildymas - siurblys oras-vanduo, bet jame pastoviai nebus gyvenama, nereikia statybą leidžiančio dokumento ir statybos projekto, statybos užbaigimo deklaracijos, energinio naudingumo sertifikato. Projektas A+ klasei taip pat nėra reikalingas.

Sodo namui iki 80 kv.m. nereikia nei sąlygų nei leidimo, nei A+ klasės reikalavimų, tai vasarnamis ne pastovaus gyvenimo statinys. Sodo bendrijos teritorijoje, sodo namui nereikalingi jokie spec. ar arch. reikalavimai ir leidimas statybai. Sodo namas yra negyvenamasis namas ir jam netaikomi energiniai statinio reikalavimai.

Nesąžiningi Statytojai ir Daugiabučiai Vietoje Vienbučių

Deja, pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi statytojai stato daugiabučius namus vietoje vienbučių. Tokie atvejai dažniausiai fiksuojami Vilniuje arba pajūryje. Ir nors teisės aktai buvo keičiami, nesąžiningiems statytojams galimybė statyti tokius namus vis tiek išlieka.

Sodininkų bendrijai „Šeškinė“ atstovaujanti advokatė Angela Mirosnikova pasakojo, kad name Kolektyvo g. 169 viso yra 14 butų, 5, jos žiniomis, jau yra parduoti. Vilniaus miesto savivaldybė leidimą šiam pastatui išdavė 2013 metais, namas baigtas statyti apie 2015 metais.

Dėl tokios statytojo savivalės, anot A. Mirosnikovos, kalta ir Vilniaus savivaldybė, išdavusi leidimą tokiam namui, ir Aplinkos ministerija, ir Statybų inspekcija.

Problemos, Kylančios Dėl Nesąžiningų Statytojų

• Kova dėl parkavimo vietų: Sodininkų bendrijoje išdygus daugiabučiui, prasideda muštynės dėl privažiavimo, parkavimo vietų, nes to daugiabučio gyventojai praktiškai jokio parkingo neturi.
• Turto nuvertėjimas: Dėl daugiabučio atsiradimo pinga sąžiningų gyventojų turtas.
• Pavojus gyventojams: Realiai tame name gyvena daug daugiau žmonių, nei numatyta, ir jeigu kas nors atsitiktų, kokia nelaimė, nežinau, kas tada būtų.
• Miesto biudžeto nuostoliai: Daugiabučiui, deklaruotam kaip gyvenamasis namas, netaikomas reikalavimas įrengti parkavimo vietų, susimokėti infrastruktūros mokesčių, kurie yra milijoniniai.

Institucijų Atsakomybė

A. Mirosnikovos teigimu, savivaldybė, gavusi namo projektą, turėtų atkreipti dėmesį, ar iš tikrųjų statytojas nenumato statyti daugiabučio namo, nes prie projekto pridedamos techninės sąlygos iš vandentiekio, šilumos, elektros tinklų, ir iš jų matosi, kad statytojas prašo vandens ar elektros ne vienai, o dvidešimčiai šeimų.

Statybos inspekcija turėtų atsakyti už visą statybos eigą, prižiūrėti ir priduodant tą objektą eksploatacijai pripažinti netinkamu naudoti. Aplinkos ministerija kalta, nes nepakeitė Statybų techninio reglamento (STR), kad teisinių galimybių statyti tokius objektus nebeliktų.

Statybų Inspekcijos Pozicija

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos strategijos ir analizės skyriaus specialistė Ligita Luščiauskaitė teigė, kad 2013 metų lapkritį inspekcijos pareigūnai atliko statybos patikrinimą ir nustatė, kad statyba vykdoma nenukrypstant nuo suderinto projekto, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas.

Tačiau Statybų inspekcijos tai nedomina, kad interneto skelbimų tinklalapiuose buvo galima rasti parduodamų butų skelbimus, kuriuose buvo siūloma 12 nedidelių (A. Mirosnikovos teigimu, name turėtų būti apie 14 butų) 26-29 kv. m butų.

L. Luščiauskaitė paminėjo teismo atmestą Sodininkų bendrijos ieškinį ir teigė, kad teismo metu buvo pateiktas eksperto ekspertizės aktas, kurio išvadose parašyta, kad pastatytas statinys atitinka projektą, o nustatyti nuokrypiai yra nežymūs bei patenka į leistinų nuokrypių ribas.

Aplinkos Ministerijos Veiksmai

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas patvirtino, kad kai kurie statytojai savivaliauja statydami daugiabučius namus vietoje vienbučių ir tokie atvejai nevienetiniai.

Anot M. Narmonto, budresnės turėtų būti pačios savivaldybės, išduodančios statybų leidimus tokiems namams. Savivaldybės išdavinėja leidimus ir jie turi teisę jų neišduoti. Be to, nuo savivaldybės priklauso, kokio dydžio bus tie pastatai, o jeigu tai yra sodininkų bendrija, kur pastatų plotą reguliuoja Sodininkų įstatymas, ir išdygsta dvigubai didesnis namas, tai savivaldybė turėjo sureguliuoti tai ir neleisti statyti tokio pastato.

Pirkėjų Teisės ir Rizikos

M. Narmontas pažymėjo, kad budrūs turi būti ir patys tokio būsto pirkėjai, nes jie net neįsivaizduoja, kiek tokiame name įgytas „butas“ gali atnešti problemų. Tokie butai iš tikrųjų nėra pardavinėjami kaip atskiri butai, nes kadastrinis objektas yra vienas. Žmonės tiesiog perka patalpas.

Taigi tokie pirkėjai tampa viso pastato bendrasavininkiais, o ne atskiro buto. Be abejo, tokie bendrasavininkių santykiai sukelia daug konfliktų. Kažką darant reikalingi visų savininkų sutikimai, sudėtinga ir dėl parkingo, ir dėl bendros infrastruktūros naudojimo. Gyvendamas vienbutyje, kuris de facto yra daugiabutis, toks gyventojas neturi jokių teisių, kurias turi normalaus daugiabučio gyventojas. Neturi infrastruktūros, kuri jam reikalinga, ir net negali jos prašyti, pavyzdžiui, vaikų žaidimo aikštelės.

Pakeitimai Teisės Aktuose

M. Narmonto teigimu, po šio atvejo Aplinkos ministerijoje 2015 m. spalį sudaryta darbo grupė, po kurios buvo parengti šeši aplinkos ministro įsakymai dėl atitinkamų statybos techninių reglamentų pakeitimo.

Šiuo metu prie 70 kv. metrų gyvenamosios paskirties namo turi būti suprojektuota ir įrengta bent viena automobilių stovėjimo vieta. Įsakymais taip pat nustatyta prievolė statytojams parengti projektinius pasiūlymus ir su jais supažindinti visuomenę, kai statomas naujas vienbutis gyvenamasis namas, kurio bendras plotas viršija 200 kv. m.

Tačiau nepaisant pakeisto STR, statytojai vis tiek gali netrukdomi pardavinėti „butus“ skirtingiems pirkėjams, kadangi, kaip ir minėjo M. Narmontas, teisės aktai reglamentuoja statybą, o kaip pas pastatas bus naudojamas, yra savininkų teisė.

tags: #pastatas #buvo #pritaikytas #gyvena