Pareigingumas savo tautai - tai ne tik pilietinė pareiga, bet ir moralinis įsipareigojimas, reikalaujantis iš žmogaus sąmoningumo, atsakomybės ir ištikimybės savo šalies idealams. Šis straipsnis nagrinėja, ką reiškia būti pareigingam savo tautai, kokią reikšmę turi drausmė ir atsakomybė, bei kaip šie principai įgyvendinami per Lietuvos Šaulių Sąjungos (LŠS) veiklą.
Drausmės svarba
Drausmė, arba disciplina, yra laikymasis nustatytos tvarkos. Ji ugdo žmogų būti drausmingu. Be vidinės drausmės, egzistuoja ir išorinė drausmė. LŠS statuto 40-tas straipsnis šauliams primena, kad šauliai įsigyja uniformą, ženklą ir t.t., o 66 str. nusako, kad šauliai, LŠST CV nutarimu gali būti baudžiami uždraudimu dėvėti tam tikram laikui uniformą, ženklą ir t.t.
Šaulio uniforma yra išorinis drausmės pažymys. Pati uniforma įpareigoja dėvėtoją būti tvarkingu ir nesielgti vulgariškai. Uniforma dar labiau subordinuoja šaulius būti vieningais, klusniais, mandagiais, tai yra būti pareigingais ir drausmingais. Šaulys, dėvintis uniformą, privalo užsilaikyti ir būti ne tik vidiniai, bet ir išoriniai drausmingas.
Šaulių Sąjungos Statuto svarba
LŠS statuto 78 straipsnis teigia, kad šauliai, dėvėdami uniformą, viešai parodo savo organizacijos drausmę, vienybę ir ištikimybę siekiamiems idealams, pirmoje eilėje - Nepriklausomai Lietuvai.
Pareigingumas ir atsakomybė
Šauliai žino, kad iš jų elgesio ir darbų sprendžiama apie visą šaulių sąjungą ir net apie lietuvių tautą ir valstybę. Jie savo pareigas atlieka sąžiningai, tesėdami duotąjį žodį, yra punktualūs ir blaivūs. Šauliai užstoja silpnuosius ir skriaudžiamuosius, o taip pat pavojuje gelbsti.
Pagal einamas pareigas LŠST organizacijoje, šauliai vieni kitiems yra vyresnieji ir jaunesnieji. Būtų gera ir idealu, kad kiekvienas šaulys dėvėtų uniformą, nes tai yra šaulių išorinis drausmės ir vienybės pažymys.
Teisinės atsakomybės aspektai
Teisinėje valstybėje esminis dalykas yra ne pagrindinių teisių bei laisvių įtvirtinimas, bet pastarųjų įgyvendinimo ir gynimo užtikrinimas. Siekiant, kad būtų saugomos žmogaus teisės ir laisvės, užtikrinta teisių ir pareigų pusiausvyra, taikomos teisinės atsakomybės priemonės.
Administracinės atsakomybės institutas yra svarbus elgesio reguliavimo mechanizmas, užtikrinantis žmogaus teisių ir laisvių saugą. Jis reguliuoja įvairius visuomeninius santykius, jų teisinį reguliavimą ir apsaugą, siekiant bendros gerovės.
Teisinės atsakomybės samprata
Ieškodami administracinės atsakomybės ištakų, turime atskleisti pamatinę atsakomybės sampratą. Pažymėtina, jog ilgus metus buvo pripažįstama tik retrospektyvioji teisinė atsakomybė. Daugelis mokslininkų nenoriai kalba apie pozityviąją teisinę atsakomybę, pabrėžiant tik negatyviąją teisinės atsakomybės formą, nutolstant nuo fundamentalaus teisinės atsakomybės šaltinio - socialinės atsakomybės.
Toks negatyvus administracinės atsakomybės stereotipo įsigalėjimas tapo žmogaus teisių apsaugos stagnacijos priežastimi. Vystėsi vienpusė teisinė politika, slopinanti pilietiškumą ir aktyvumą ginant savo teises.
Socialinė atsakomybė
Apžvelgus įvairius šaltinius pateikiamas atsakomybės sąvokas, galima pateikti apibendrinantį socialinės atsakomybės apibrėžimą: tai kategorija atspindinti asmens suvokimą, jog jis atsakingas už savo veiksmus, todėl laisva valia turi atsakingai rinktis elgesio variantus, suprasdamas padarinių reikšmę.
Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog socialinė atsakomybė esti tik visuomenėje, kur santykiai reguliuojami socialinėmis normomis, ir tik kai žmonės laisva valia, savo iniciatyva vykdo visuomenės jam priskirtas pareigas. Vykdant šias pareigas, kalbame apie pozityviąją atsakomybę.
Pozityvioji ir negatyvioji atsakomybė
Mokslinėje literatūroje vyrauja nuomonė dėl dvejopos teisinės atsakomybės skyrimo: pozityviosios (pirminės) ir negatyviosios (antrinės) teisinės atsakomybės. Teisinė pozityvi atsakomybė - suprantama kaip teisėtas asmens elgesys, kuris nepažeidžia teisės normų. Apie pozityviąją teisinę atsakomybę XIX a. pabaigoje rašė ir lenkų teisininkas L. Petražickis.
Negatyvioji teisinė atsakomybė - tai neigiamas žmogaus pasirinkto elgesio įvertinimas, įtakojantis teisės pažeidėjo subjektyvinių teisių susiaurinimą, tiek, kiek jis nevykdė ar netinkamai vykdė, jam visuomenės priskirtas pareigas.
| Atsakomybės rūšis | Apibrėžimas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Socialinė | Asmens suvokimas, jog jis atsakingas už savo veiksmus | Dalyvavimas visuomeninėse akcijose |
| Pozityvioji teisinė | Teisėtas asmens elgesys, kuris nepažeidžia teisės normų | Sąžiningas mokesčių mokėjimas |
| Negatyvioji teisinė | Neigiamas žmogaus pasirinkto elgesio įvertinimas | Baudos skyrimas už KET pažeidimus |
Ši atsakomybės forma nesukuria teisinės atsakomybės - tik ją užtikrina. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta galime teigti, jog: Atsakomybė negali būti traktuojama kaip veikla ar poelgis, nes atsakomybė - veiklos sąlyga ir padarinys.
Tad galime formuluoti išvadą, jog teisinės atsakomybės samprata sudėtinga, neapsiribojanti tik retrospektyviąja atsakomybės forma, bet apimanti ir perspektyvinę atsakomybę. Labai svarbu atgaivinti pastarąją teisinę atsakomybę, kuriant šiuolaikinę, pilietinę teisės sampratą, nes: kalbant apie praeitį (nusikaltimą), reikia žiūrėti į ateitį.