Darbas gražiai moteriai iki gyvenimo

Protinga moteris - žmogus, kuris pasirinko save, nustatė savo gyvenimo taisykles ir tvirtai jų laikosi. Tokios moterys niekada neleidžia savimi manipuliuoti, nepažeidžia savo asmeninių ribų ir taip pat nesikiša į kitų žmonių gyvenimus. Jos moka bet kokią gyvenimo situaciją pritaikyti sau arba pasiimti iš jos svarbią patirtį. Papasakosime, kokių penkių dalykų niekada nepadarys aukšto intelekto moteris.

Aukšto intelekto moteris niekada:

• Nesiaiškina santykių
• Nesistengia įrodyti savo vertės
• Niekada nenuvertina savęs ir savo pasiekimų
• Nesigiria

Nesiaiškina santykių

Taip, gyvenime pasitaiko daug bėdų - nuviltas partneris, išdavęs mylimasis, pavydūs draugai. Tačiau protinga moteris iš tokios situacijos pasimokys, užtrenks duris ir judės toliau. Ji niekada nešvaistys savo laiko ir nervų jos nevertiems žmonėms, tai prieštarauja jos gyvenimo taisyklėms.

Nesistengia įrodyti savo vertės

Kur jūs matėte karališko kraujo asmenį, kuris stengtųsi įrodyti, kad yra karalienė? Protinga moteris pati savaime yra vertinga ir ji neįrodinės savo svarbos giminaičiams, pažįstamiems ar juolab nepažįstamiems žmonėms. Jei ji nebus vertinama ir gerbiama, ji tiesiog nutrauks bet kokį bendravimą ir ieškos sau lygių.

Pati sau svarbiausia

Aukšto intelekto moteris pirmiausia rūpinasi savimi, į pirmą vietą iškelia savo norus ir planus, o tik paskui - visa kita. Ne, tai ne egoizmas, tai rimtas požiūris į save.

Niekada nenuvertina savęs ir savo pasiekimų

Protinga moteris švenčia visas savo pergales - mažas ir dideles. Ji žino, kaip tai svarbu jos emocinei būklei ir sveikai savigarbai.

Nesigiria

Aukšto intelekto moteris niekada nesigiria savo laimėjimais, ypač tiems, kurie tokių laimėjimų neturi. Ji supranta, kad kiekvieno žmogaus gyvenimo kelias yra skirtingas, kažkas prie finišo linijos ateina anksčiau, kažkas vėliau.

Darbo galimybės moterims

Lietuvoje valymo paslaugas teikiančios bendrovės „Meri Popins“ valymo darbų vadovė Julija Tunkevič sutiko papasakoti apie šią reikalingą, tačiau dažnai nepastebimą ir neįvertinamą profesiją. Moteris teigimu, tai padeda lengviau ir greičiau planuoti darbą: „Turime architektę, ekonomę, teisininkę, inžinierę. Žmonės dirba pagrindinį darbą pagal specialybę, o laisvu laiku, vakarais ar kitu patogiu laiku, dirba pas mus. Mes tokių darbuotojų ir ieškome, kad jie būtų išsilavinę, kadangi žmogus turintis išsilavinimą dažniausiai ir mąsto kitaip, plačiau. Net atliekant valymo darbus jis sistemiškai mato objektą, o nesimėto nuo vieno kampo prie kito, mes tai labai vertiname.“

Pašnekovė tikina, kad valytojais ar tvarkytojais norinčių dirbti vaikinų ar vyrų daug neatsiranda: „Buvo vienas vaikinas, kuris mums skambino, tačiau jam nelabai tiko pas darbo pobūdis. Matyt, čia jau iš prigimties yra labiau moteriškas darbas prižiūrėti ir tvarkyti namus.“

Namų tvarkymas, pasak moters, jau nebėra tik turtingiesiems prieinama paslauga. Vis daugiau vidutiniškai gyvenančių žmonių užsisako namų tvarkytojų paslaugas: „Kai tik pradėjau dirbti, tai gal ir buvo prabangos dalykas. Dabar labai madoje samdyti namų tvarkytojas, visokių butų matome. Tačiau, kalbant apie pastovų valymą, dažniausiai sulaukiame užsakymų iš šeimų, auginančių vaikus. Mamos vis tiek nori išeiti į darbą, kai tik baigiasi dekretinės atostogos. Tuomet ima auklę ir pastovų namų tvarkymą. Tai labai patogu ir greičiausiai apsimoka, nes ateina savaitgalis, nereikia tvarkytis, galima pabūti su vaikais ar kažkur išvažiuoti pailsėti. Šiais laikais tai jau nėra prabanga, o jau greičiau būtinybė, nes dėl greito gyvenimo tempo tvarkymuisi nebelieka laiko.“

„Esu virtuvės pagalbininkė. Tenka prie mėsų padirbti, tenka prie indų padirbti. „Direktorė tada biškį pykteli, bet taip gražiai pasako - Rasela, nepervark.“ - sako 40-metė Rasa Galdikaitė, užaugusi vaikų globos namuose ir netrukus apsigyvenusi Rokiškio rajono Skemų socialinės globos namuose. Čia Rasa gyvena 21-erius metus.

Gegužės mėnesį 76-tus metus skaičiuojantis Petras Vilniuje esančiame sporto klube „Forum“ dirba drabužininku. „Jau esu senas darbuotojas. Čia dirbu gal jau kokius 6-7 sezonus. Nenoriu persigirti. Administracija galėtų patvirtinti tiksliau. Mėgstu sakyti teisybę“, - pabrėžia senjoras ir nurodo, kad jam šiame darbe labiausiai patinka bendravimas su žmonėmis.

Pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Makaravičienė teigia: „Absoliučiai neįmanoma. Esant daugiau kaip 50 metų amžiaus, labai sunku rasti darbą. Esu pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su respublikine Darbo birža ir Vilniaus darbo birža. Jie padeda, kiek gali, bet darbdaviai nenori priimti, nes yra platus pasirinkimas. Už vartų laukia labai daug žmonių.“

47-erių Svetlana irgi kalba apie darbo rinkoje vyraujančią senėjimo baimę ir jaunystės kultą, todėl sezoniškai ji išvyksta dirbti į užsienį. „Vienas darbdavys pateikė reikalavimą atsiųsti nuotrauką. Kiti darbdaviai pasiteiraudavo, kiek man metų. Atsakydavo, kad reikalingas darbuotojas iki 35 metų. Ieškojau administratorės darbo privačiame šeimos gydytojo kabinete, kavinėje. Man vienas darbdavys pasakė - administratorius yra įmonės veidas, ir pageidautinas amžius - iki 27-29 metų.“

Vilniuje pavasarį įvairiose pakampėse gražiai gėles surišusios, prisėdusios vyresnio amžiaus moteriškės dažniausiai nesutinka kalbėti su žurnalistais - mano, kad jie turi tikslą įskųsti jas Mokesčių inspekcijai. Vardo nesakanti močiutė senamiestyje tikina, kad reikia netingėti, norėti dirbti, būti sąžiningam ir neapgaudinėti, tuomet gyvenimas visai sekasi.

Vilniaus Gedimino technikos universitete Mechanikos fakultete dėstęs docentas Jurgis Samulevičius čia nedirba jau kelerius metus. Jam, tuomet 64-erių, neleista teikti dokumentų Senatui dėl terminuotos sutarties sudarymo. Ponas Jurgis tai suprato kaip diskriminaciją dėl amžiaus ir skundėsi įvairioms institucijoms.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pasiūlė, kad universitetas savo taisyklėse panaikintų amžiaus apribojimą ir apsvarstytų galimybę pratęsti pono Jurgio sutartį.

Kaip ištrūkti iš rutinos ir siekti sėkmės

Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi - ji numetė 140 kilogramų. Pasak U. Usevičiūtės, nebuvo jokios konkrečios priežasties, kodėl ji galiausiai nusprendė sveikiau gyventi: „Aš nesirgau jokiomis ligomis, nejaučiau spaudimo keistis iš aplinkos.“

Pasak U. Usevičiūtės, nebuvo jokios konkrečios priežasties, kodėl ji galiausiai nusprendė sveikiau gyventi: „Aš nesirgau jokiomis ligomis, nejaučiau spaudimo keistis iš aplinkos. „Nesilaikiau jokių dietų, neskaičiavau kalorijų, nesvėriau produktų.

Moteris teigė, kad pakeitus gyvenimo būdą viskas apsivertė aukštyn kojomis - keitėsi asmeninis gyvenimas, darbas ir gyvenimo prioritetai, atsirado daug meilės sau. Kiekvienas žvilgsnis į veidrodį tapo postūmiu į priekį: „Kai patinki sau, įgyji labai daug pasitikėjimo.

Ji džiaugiasi, kad pakeitė ne vieną savo gyvenimo elementą, pavyzdžiui, tik mitybą, o ėmėsi kardinalių pokyčių ir pakeitė visą savo gyvenimo būdą: „Neabejoju, kad tai buvo mano raktas į sėkmę, puikią savijautą ir rezultatus šiuo metu.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė dr. Loreta Bulotaitė teigia: „Didžiausias kūrinys yra mūsų pačių gyvenimas. Mūsų gyvenimas yra dovana ir nesvarbu, ar tikime, kad šią dovaną gavome iš Dievo, ar iš savo tėvų. Vien jau suvokimas, kad gyvenimas yra nuostabi dovana yra paskata būti kūrybiškam. Esame savo likimo kūrėjais.“

Profesorės teigimu, jei elgesio keitimas jums kelia kančią, tai reiškia, kad kažką darote negerai, pasirinkote ne tokį būdą ar aiškiai nežinote, kodėl tai darote. Todėl pirmiausia reiktų atsigręžti į save ir suprasti, kokie yra jūsų pokyčių motyvai.

L. Bulotaitės teigimu, fizinė sveikata yra neatsiejama nuo psichinės ir emocinės sveikatos: „Senas posakis: sveikame kūne - sveika siela.

„Ir visai nesvarbu, kiek ji sveria, svarbu, kad dvasiškai būtų tvirta, nes iš tokios moters rankų norisi gerti, norisi būti šalia jos. O tai pasiekti yra labai sunku, nes tai yra papildomas vargas, skirti sau papildomo laiko, ypač kai dirbi ir turi vaikų, bet tai yra labai svarbu.“ - teigia Erika Vitulskienė.

Yra žmonių, kuriems vien mintis apie darbą kelia stresą. Vieni turi itin griežtą bosą, kiti patiria smurtą darbe iš kolegų. Deja, patirtis rodo, kad lengviau susirasti kitą darbą, nei nuolat kovoti. Tylėti ir pasiduoti nereikia, tiesiog turėkite omenyje, kad nuolatinė baimė ir stresas, kovinė parengtis labai kenkia jūsų sveikatai.

Dirbate tą patį per tą patį? Darbe nėra erdvės jūsų, kaip darbuotojo, augimui? Pasiekėte galimas karjeros lubas?

To pasekmės - depresija, nemiga, nuolatiniai galvo skausmai, pervargimas ir įvairios lėtinės ligos. Nesvarbu, kokį sprendimą priimsite - likti darbe ar jį keisti, jis turi būti gerai apgalvotas. Ir jei vis tik išeisite, padarykite tą gražiai.

Statistiškai Lietuvoje nuo smurto nukenčia kas trečia moteris. Tos aukos yra čia, sėdi su mumis. Tai galiu būti aš, tikrai esat ir dalis jūsų. Koks visgi jis suskis - eidama link namų toliau pykdama galvojau aš. Ir čia, būtent čia, buvo ta akimirka, kai savo pyktį dėl neteisybės ir nelygybės paverčiau savo plan de vida (liet. gyvenimo planu).

Aš manau, kad mano promočiutės kovojo už tai, kad aš galėčiau perimti jų kovą už savo teises, kad galėčiau laisvai ir drąsiai kalbėti apie tai, kad būtent moterys ir mergaitės yra tos, kurios sumoka didžiausią smurto lyties pagrindu kainą. Manau, kad jei gyvename šiais laikais ir nesame piktos - nekreipiame dėmesio į aplink esančią nelygybę.

Man pikta, kad vis dar nepripažįstame, kad didelė dalis mūsų yra nukentėję nuo įvairių formų seksualinio smurto, pradedant priekabiavimu darbe, naktiniame gyvenime, baigiant priverstinėmis “pareigomis” miegamajame.

Lietuvoje nuo seksualinių nusikaltimų artimoje aplinkoje registruotas tik 31 atvejis, kai tuo tarpu visų registruotų nusikaltimų artimoje aplinkoje skaičius - 5801. 2022 m.

Kaskart gavusi naują istoriją, jaučiu, kad su ja kartu padėjome dar vieną žingsnį traukiant šią tamsią, bet labai paplitusią problemą į dienos šviesą.

tags: #buti #graziai #moteriai #darbas #iki #gyvenimo