Visi norime turėti sveikas, toli ir arti gerai matančias bei žvalias akis. Deja, dažnai per daug dėl jų nesistengiame.
Juk akys, kaip ir kitos mūsų kūno dalys, turi raumenis, kuriuos reikia mankštinti. Kai ant pilvo ar šlaunų pradeda suktis liaudiškai vadinamos „barankos“ skubame jas nukabinti. Kodėl neskubame rūpintis akimis, kai jos pradeda prasčiau matyti?
Pasiteisiname patys sau - ateis vasara, mažiau sėdėsiu prie kompiuterio, mažiau žiūrėsiu televizorių. Ar tikrai to užteks?

Kompiuteris, Televizorius, Knyga - Nėra Akių Priešai
Medikai jau paneigė mitą, kad didžiausias akių priešas yra kompiuteris. Paaiškėjo, kad dažniausiai trumparegystė pasireiškia paskutinėse mokyklos klasėse ir pirmais studijų metais, kai tenka ypač daug sėdėti prie knygų ar kompiuterio.
Didelis akių nuovargis atsiranda todėl, kad mūsų akys nėra prisitaikiusios ilgą laiką iš taip arti žiūrėti į vieną tašką. Dažnai prisėdę prie kompiuterio ar įdomios knygos net pamirštame mirksėti, o ką jau bekalbėti apie ilgai trunkantį spoksojimą.
Pamėginkite laikyti įtempę valandą rankos raumenį, greitai nuvargsite. Akys kaip jau minėjome nėra išimtis - jų raumenukai taip pat turi turėti atokvėpio ir mankštos valandėles.
Svarbiausia, dirbdami prie kompiuterio, žiūrėdami televizorių ar skaitydami knygą, turime daryti pertraukėles, kadangi mūsų akys nuvargsta.
Kas 45-50 min. pailsinti akis 5-10 min. žiūrėdami pro langą ar tiesiog į tolį. Dvi tris minutes žiūrėkite pro langą į tolį, pamirksėkite. Pasiūlykite ir kolegoms - atlikti pratimus drauge bus žymiai smagiau.
Tyrimai parodė, kad įsmeigęs žvilgsnį į monitorių žmogus ima mirksėti daug lėčiau - vos 1-5 kartus per minutę, o įprastai per tiek laiko sumirksima 15-20 kartų. Visa tai - „sausų akių“ sindromo priežastis (išsausėja junginė ir ragena). Nepamirškime mirksėti!
Atstumas Tarp Ekrano ir Akių
Skaitant atstumas tarp akių ir knygos turi būti toks, kad raides matytumėte be pastangų. Jauniems žmonėms normalus atstumas yra nuo 25 iki 30 centimetrų, vyresniems - 60-70 centimetrų.
Dirbant prie kompiuterio, atstumas tarp akių ir vaizduoklio, priklauso nuo vaizduoklio įstrižainės. Jei įstrižainės skersmuo 15 colių, atstumas tarp ekrano ir akių turi būti ne mažesnis kaip 60-70 centimetrų. Kuo didesnis ekranas, tuo didesnis ir atstumas.
Sausas Oras Patalpose - Akių Dirgiklis
Sausų akių pojūčiu taip pat dažnai skundžiasi net ir kompiuteriu nedirbantys žmonės. Dėl kondicionierių ar radiatorių parduotuvėse, biuruose ar kitose darbo vietose išsausėjęs oras išdžiovina akis ypač stipriai: jas skauda, peršti, rytais būna sunku atsimerkti.
Oro drėkintuvas čia galėtų būti puiki išeitis. Nereikia didelio, gali užtekti ir nedidelio čiurlenančio fontanėlio oro drėkinimui. Jei nėra galimybės ką nors keisti darbo vietoje, tenka griebtis dirbtinių ašarų.
Jas naudoti būtina, kadangi dėl nuolatinio sauso oro išsausėjusios akys tampa lengvai pažeidžiamos, gresia įvairios ligos bei uždegimai.
Akių pratimai
Mitybos Įpročiai ir Regėjimas
Tinkama mityba stiprina visą mūsų organizmą, o kaip žinia akys yra neatsiejama jo dalis. Todėl tinkamai paisirinkę ir sureguliavę savo dienos racioną galime stirpinti ir regėjimą.
Pasakymas „Parodyk, kas tavo pirkinių krepšelyje ir aš pasakysiu, kokiomis ligomis tu sergi“ yra visiškai teisingas. Rekomenduojama rinktis įvairius maisto produktus, kuriuose būtų akims reikalingų vitaminų. Puikiai tinka įvairūs vaisiai bei daržovės, ypač morkos. Dar mūsų senolių rekomenduotos mėlynės yra natūralus vitaminas akims sustiprinti.
Mėlynės labai padeda užtikrinti gerą regėjimą tamsoje, todėl per antrąjį pasaulinį karą britų lakūnams prieš skrydį duodavo mėlynių. Taip pat tyrimai parodė, kad mėlynės stiprina regėjimą ir regėjimo aštrumą, nes jos turi labai daug antioksidantų ir kitų naudingų medžiagų.
Vitamino A yra visuose geltonuose vaisiuose ir daržovėse, tamsiai žaliuose daržovių lapuose, svieste, pomidoruose, petražolėse, garstyčiose, jūros gėrybėse, saulėgrąžose. Vitaminas B2 padeda ląstelėms naudoti deguonį, kurio pagalba krakmolas ir cukrus virsta energija raumenų darbui. Šio vitamino apstu obuoliuose, alaus mielėse, ryžiuose, avižų kruopose.
Esant vitamino B6 trūkumui akys patiria stiprią įtampą. Jo gausu ryžiuose, avižų kruopose, kukurūzuose, kiaušinio trynyje, žuvyje. Vynuogėse, salotų lapuose, mėlynėse, petražolėse, slyvose, abrikosuose yra vitamino B12, kuris stiprina kraują ir regėjimą.
Vitamino C gausu brokoliuose, kopūstuose, saldžiuosiuose pipiruose, citrusiniuose vaisiuose, uogose, lapinėse daržovėse, svogūnuose, pomidoruose, špinatuose, ananasuose. Liuteinas yra vienintelė medžiaga, kurios organizmas pats nesigamina, o maiste jo kiekiai - labai maži. Būtent liuteiną patartina įsisavinti kartu su maisto papildais.
Akių Atpalaidavimo Pratimai Dirbant Kompiuteriu
Kad akys nepavargtų, dirbant kompiuteriu patariama kas valandą padaryti pertraukėles. Jų metu galima pasivaikščioti, paužkandžiauti - užsiimti bet kokia veikla, kuri nevargina akių. Taip pat pertraukėlių metu galima atlikti specialius pratimus akims - jie padės akių raumenims greičiau atsipalaiduoti.
Štai keletas pratimų variantų:
- Plačiai atmerkite akis ir nukreipkite žvilgsnį į tolį. Užmerkite akis, šiek tiek pabūkite, vėl pažiūrėkite į tolį. Kartokite 4-5 kartus.
- Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į dešinę, po to į kairę, į viršų ir į apačią.
- Iškelkite rodomąjį pirštą ar rašiklį tiesiai prieš nosį ir nukreipkite žvilgsnį į jį. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį. Vėl nukreipkite žvilgsnį į pirštą/rašiklį, patraukite pirštą į kairę, paskui į dešinę, visą laiką sekite akimis.
- Nepasukdami galvos užsimerkite ir pasukite akis lyg žiūrėtumėte į dešinę, po to į kairę ir tiesiai. Pakelkite akis į viršų, nuleiskite žemyn ir pažiūrėkite tiesiai.
- Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką, po to į tolį.
- Vidutiniu tempu atlikite 3-4 sukamuosius akių judesius pagal laikrodžio rodyklę, paskui prieš ją.
Įdomus faktas: nepatartina prie kompiuterio auginti gėles. Jos tampa pavojingesnės už patį kompiuterį!
Rudenį Kamuoja Akių Išsausėjimas
Ilgėjantis tamsusis paros laikas ir vis atšiauresniu tampantis klimatas gali neigiamai paveikti jautriausią žmogaus organą - akis. Neretai didžiąją dalį akių ligų išprovokuojame mes patys, jų nesaugodami nuo aplinkos veiksnių. Nesaugomos ir neprižiūrimos akys gali ne tik išsausėti, bet ir išprovokuoti akių paraudimą, perštėjimą ar net uždegimą.
Pagrindinės zonos, į ką kreipiu itin didelį dėmesį, yra darbo ir vonios kambariai. Užtenka pasidaryti keletą lempučių grindų lygmenyje ar po spintele, kad naktį užėjus į vonią mes neišsibudintumėme, mūsų akys nebūtų trikdomos ir netaptų tokios jautrios. Pasirinkus tokias lemputes, nereikia naudoti jungiklio. Tam yra įmontuojamas daviklis, kuris automatiškai įjungia apšvietimą“, - pasakojo dizainerė V. Žemaitytė.
Savo darbo zonoje susiprojektavau tikrai aiškų ir funkcionalų apšvietimą. Susikūriau apšvietimą ant stalo, skirtą skaitymui. Tuomet kitą apšvietimą susikūriau darbui su kompiuteriu. Labai svarbu nesukurti ryškių kontrastų. Jei apšvietimas netinkamas, sutemus labai stipriai pasiryškiname kompiuterio ekraną - išgaunamas šviesų kontrastas mus labai trikdo, akys greitai pavargsta ir mes jaučiamės išsibalansavę, susierzinę ir dėl to vėliau ilgai negalime užmigti“, - savo namų apšvietimo detalėmis dalinosi dizainerė.
Projektuojant apšvietimą lovoje būtent skaitymui yra keletas skirtingų variantų: gali būti ant lovos atlošo tvirtinama naktinė lemputė, kitaip vadinama naktine gyvatėle. Taip pat galima kurti sukoncentruotą kampo šviesą iš lubų. Šviesa taip pat gali būti suprojektuota tiesiai virš žmogaus pagalvės. Šie apšvietimo būdai padeda nenualinti akių ir džiaugtis geru rezultatu“, - patarimais dalinosi V. Žemaitytė.
Dažniausiai rekomenduojame klientams rinktis lemputes nuo 2700 iki 3000 kelvinų. Toks apšvietimas yra labai jaukus, minkštas, malonus, labiausiai tinkamas namams. Jeigu renkamės kiek šaltesnę spalvą, pavyzdžiui, 4000 kelvinų - ji labiau skirta ofisams ir darbo zonoms. Tokį apšvietimą žmogus galėtų įsirengti darbo kambaryje“, - kalbėjo dizainerė.
Teisingai suderintas apšvietimas ir interjero spalvos teigiamai įtakoja žmogaus psichologinę būseną bei regą“, - laidoje kalbėjo moteris.
Šildymo sezono metu labai išsausėja patalpų oras, kuris labai išsausina akių paviršių. Tada žmonės ima jausti perštėjimo, graužimo jausmą, akys parausta. Paradoksalu tai, kad akys pradeda ašaroti, nors tas ašarojimas kaip tik yra susijęs su jų sausumu“, - žiniomis laidoje dalinosi gydytoja D. Krivaitienė.
Patalpose yra labai svarbi drėgmė. Rekomenduojamas drėgmės procentas - 40-60 %. Drėgmę namuose galime pasididinti ir buitinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, dažnai vėdindami patalpas, plačiai palikdami langą atidarytą apie 15-20 min. Taip pat galima patalpose sukurti skersvėjį, kad jas tam kartui išvėdintumėme. Taipogi galima namuose pasistatyti oro drėkintuvą. Taip pat galima ant radiatorių pakloti sudrėkinto audeklo gabalėlius arba šalia pastatyti vazas pilnas vandens, kad šis galėtų išgaruoti“, - patarimais dalinosi gydytoja.
Norint palengvinti akių darbą, apšvietimą rekomenduojama rengti už monitoriaus. O kalbant apie šiuolaikinius mobiliuosius prietaisus, juose galima rasti akių komforto funkciją, kuri, sumažinusi skleidžiamos šviesos intensyvumą, tausoja akių sveikatą. Jei tokios funkcijos nėra, galima tiesiog pasimažinti mobilaus ekrano apšvietimą iki tokio lygio, kuris nedirgintų akių“, - patarimais dalinosi specialistė.

Būtinai reikia daryti pertraukas. Jeigu mūsų darbas yra 8 valandas žiūrėti į monitorių, kas valandą reikia daryti pertraukas, o kas 10-15 minučių galima daryti lengvą akių mankštelę: pasižiūrėti akimis į įvairias puses (į viršų, šonus), užsimerkus pabūti 5 minutes, stipriai užsimerkti 10 kartų. Be mankštos, galima akis ir pamasažuoti arba tiesiog nusiprausti veidą ir tuo pačiu sudrėkinti akis“, - laidoje kalbėjo gydytoja.
Ašarų plėvelę sudaro gleivinis sluoksnis, vandeningas sluoksnis, riebalinis sluoksnis ir taip pat labai nedidelis kiekis druskų. Didelį vaidmenį ašarų plėvelėje vaidina riebalinis sluoksnis. Ir kai tas riebalinis sluoksnis tampa nekokybiškas, atsiranda ši sausų akių liga“, - apie akių išsausėjimo priežastis kalbėjo D. Krivaitienė.
Akių sausumas sukelia neinfekcinės kilmės uždegimą. Akių paviršius dirginamas ir pradeda gamintis daugiau nekokybiškų ašarų, kurios greičiau išgaruoja“, - žiniomis laidoje dalinosi gydytoja.
Sausos akys turi būti nuolat vilgomos, todėl pravartu turėti specialių akių lašų su natūraliomis organinėmis dalelėmis, vadinamomis žmogaus ašarų osmoprotektoriais, kurios, patekusios į ląsteles, sulaiko jose vandenį ir neleidžia druskoms jo pašalinti, tokiu būdu užtikrindamos, kad akies paviršiaus ląstelės vėl ims gaminti visus tris ašarų plėvelės sluoksnius. Šie akių lašai turi dvejopą veikimą: jie ne tik drėkina akies paviršių, bet ir patenka į akies paviršiaus epitelio ląsteles bei sugrąžina į jas prarastą vandenį“, - apie sausų akių priežiūrą pasakojo vaistininkė.
Tačiau ką daryti, jei žmogus laikosi visų rekomendacijų, o akys vis tiek sausėja? Kaip surasti priežastį, ir ką galima, o ko negalima daryti tokiu atveju?
Darbo kompiuteriu sukeltas akių sausumas, kai vienintelė sausų akių priežastis būna nuolatinis žiūrėjimas į kompiuterio ekraną, yra nedidelė problema. Tokį akių sausumą galima nesunkiai išgydyti arba jis praeina savaime, jei laikomasi profilaktikos principų.
Ženklu, kad akys išsausėjo, gali tapti nepastovus peršėjimas, svetimkūnio akyse pojūtis. Tačiau jei peršėjimas tapo nuolatinis, akys paraudo, paburko, prarado natūralų spindesį ir pradėjo skaudėti, vadinasi, problema yra rimtesnė. Tokiu atveju drėkinantys lašiukai nebepadės, reikia kreiptis į gydytoją.
Jeigu atmesime fanatikus, kurie prie kompiuterių sėdi ir dieną, ir naktį, tai sindromas į sunkesnę stadiją pereina dėl to, kad akis būna pažeista iš pat pradžių ir tuomet net trumpas prisėdimas prie kompiuterio ar kiti „žalingi“ faktoriai (dūmai, nuolat sausas, peršildytas oras) sukelia staigų ligos paūmėjimą.
Jei pamėginsime išsiaiškinti, kokios ligos dažniausiai sukelia sausų akių sindromą, tai paaiškės, kad dažniausiai (maždaug 65 proc. atvejų) tai būna blefaritas - vokų uždegimas. Vokų liaukos išskiria lipidus, kurie suformuoja apsauginę ašarų plėvelę. Jei šios liaukos būna pažeistos, pradeda trūkti lipidų. Tokiu atveju vanduo, sudarantis vidurinį plėvelės sluoksnį, greitai išgaruoja ir akis pradeda sausėti.
Labiausiai paplitusi blefaritų priežastis - demodekso erkučių platinama infekcija. Šios erkutės veisiasi vokų liaukose ir blakstienų folikuluose. Erkučių sukelti blefaritai ne visuomet yra lydimi klasikinių simptomų (vokų peršėjimo ir pleiskanojimo, blakstienų iškritimo). Labai dažnai blefaritas pasireiškia tik sausų akių sindromu.
Taigi pajutę, kad šis sindromas net pasitelkus profilaktines priemones nepraeina ir pradeda panašėti į rimtą susirgimą, pradėkite nuo demodekso tyrimų. Kad neužsikrėstumėt šiomis erkutėmis, kiekvieną kartą prieš dažant blakstienas tušu reikia nusiplauti rankas ir mažiausiai kartą per tris mėnesius keisti blakstienų šepetėlį. Dėl tos pačios priežasties neverta naudotis svetimu blakstienų tušu ar duoti draugėms savąjį.
Kada Reikia Kreiptis Į Gastroenterologą?
Antroje ligų, sukeliančių sausų akių sindromą, vietoje yra tie patys blefaritai, tačiau kylantys dėl bakterinės kilmės uždegimų. Užsikrėsti galima nuo nešvarių rankų, baseinuose ar pirtyse. Uždegimo priežastimi gali tapti ir žarnyno disbakteriozė. Šios kilmės blefaritai nustatomi paėmus tepinėlį nuo akies paviršiaus arba tiriant mikrobiologinį akies pasėlį.
Bakterinės kilmės blefaritų gydymo kursas tęsiasi 3 - 4 savaites. Problema ta, kad prie išorinio uždegimo prisijungia disbakteriozės pasekmės, todėl gydymas turi būti kombinuotas ir suderintas su gastroenterologu.
Mokestis Už Patogumą
Tie žmonės, kurie akinius iškeičia į kontaktinius lęšius, mano, kad sausos akys yra neišvengiamas mokestis už komfortą. Tačiau prisipirkę drėkinančių akių lašų ir laistydami jais akis tarsi iš vandens žarnos, jie daro didžiulę klaidą.
Beveik 25 proc. sausų akių sindromo atvejų pasireiškia dėl konjunktyvitų, kuriuos sukelia neteisingas kontaktinių lęšių naudojimas. Priminsime, kad konjunktyvitas yra junginės - viršutinės akies obuolio gleivinės - uždegimas. Ašarų plėvelėje ji sudaro vidinį, baltyminį sluoksnį. Jeigu kontaktiniai lęšiai nešiojami neteisingai, jie tarsi trintuvė pratrina junginę. Kai ašarų plėvelė pažeidžiama, vystosi sausų akių sindromas.
Netgi pačioje pradinėje sausų akių sindromo stadijoje draudžiama nešioti kontaktinius lęšius, todėl prieš juos įsidėdami atlikite pas oftalmologą Širmerio testą. Jo metu prie akies obuolio bus priglausta specialaus popieriaus juostelė. Sveikų akių ašarų plėvelė turėtų ją sudrėkinti iki reikiamo laipsnio. Jeigu ant juostelės liks mažiau dėmių, vadinasi, akys yra nepakankamai drėgnos.
Išsiaiškinkite, kokia yra akių sausumo priežastis, ir, jei reikės, pasigydykite. Tik po to pradėkite nešioti kontaktinius lęšius. Kad sindromas nekiltų dėl pačių kontaktinių lęšių, prieš miegą būtinai juos išsiimkite.
Prieš dėdami lęšius, nepamirškite į akis įsilašinti specialių lašiukų (po vieną lašą į kiekvieną akį), ir, žinoma, keiskite lęšius, kai pasibaigia jų nešiojimo laikas.
Kaip bebūtų keista, ašarų liaukų vaidmuo vystantis sausų akių sindromui yra palyginti nedidelis - su jomis susiję tik 10 proc. susirgimų, sukeliančių šį sindromą. Dauguma jų yra autoimuniniai susirgimai, kai be ašarų liaukų sutrinka ir kitų organų funkcijos.
Taigi lankydamiesi pas oftalmologą būtinai išsakykite viską, kas jus neramina. Pati pavojingiausia liga, susijusi su ašarų liaukų pažeidimu, yra Šegreno liga, dar vadinama sausumo sindromu. Ja susirgus, pažeidžiamos ne tik ašarų, bet ir seilių liaukos, taip pat sąnariai ir kiti organai.
Taigi jei be sausų akių sindromo dar jaučiate sausumą burnoje bei sąnarių skausmus, kuo skubiau kreipkitės į reumatologą. Šegreno ligą (ja dažniausiai serga 40 - 60 metų moterys klimakso periodu) gydo trijų sričių specialistai - stomatologas, oftalmologas ir reumatologas, tačiau svarbiausius sprendimus priima pastarasis.
Gydytojo Oftalmologo Patarimai
Visiems, kurie prie kompiuterio praleidžia daugiau nei 4 val., reikia pasirūpinti sausų akių sindromo profilaktika. Prieš pradėdami dirbti, į kiekvieną akį įsilašinkite po 1 lašiuką drėkinančių akių lašų. Geriausia rinktis tuos, kurių sudėtyje nėra konservantų, tačiau jų galiojimo laikas trumpesnis. Kas valandą mažiausiai 10 min. atitraukite žvilgsnį nuo kompiuterio ekrano. Per tas minutes geriausia atsistoti ir pavaikščioti. Bent kartą per dvi valandas atlikite akių gimnastiką - po 10 pratimų kiekvienai akiai.
Nustatykite ekrano padėtį taip, kad centrinis jo taškas būtų 10 cm žemiau už akių liniją. Optimaliausias atstumas iki ekrano - per ištiestą ranką. Priežasčių paieškas, jei profilaktikos priemonės nepadeda išvengti sausų akių sindromo ir jis ima panašėti į atkaklią ligą, pradėkite nuo demodekso tyrimų.
Dažnai žmonės pamiršta, kad net ir patys geriausi lęšiai, jei naudojami netinkamai, gali sukelti rimtų problemų. Keisti kontaktinius lęšius yra būtinybė, kad būtų išvengta infekcinių ligų ir akių santrika. Nesvarbu, ar lęšiai atrodo švarūs ir nepažeisti, juos vis tiek reikia keisti pasibaigus nurodytam nešiojimo laikui. Tai gali būti kasdien (vienadieniai lęšiai) arba kas mėnesį (ilgesnio naudojimo lęšiai).
Nenešioti kontaktinių lęšių ilgiau, nei rekomenduojama, gali būti pavojinga. Tai gali sukelti akių infekcijas, paraudimą, svetimkūnio jausmą, bei sumažinti regėjimo aštrumą. Pernelyg ilgas lęšių nešiojimas gali pakeisti jų tekstūrą, tad jie tampa mažiau saugūs.
Visada plaukite rankas prieš įsidėdami ir išsiimdami lęšius. Naudojant specialų skystį, lęšius reikia dezinfekuoti kasdien, norint palaikyti akių sveikatą. Keiskite lęšių dėklą bent kartą per 4 savaites, kad išvengtumėte bakterijų kaupimosi. Įsidėkite lęšius prieš rengiantis makiažu, kad būtų mažiau kontaktų su kosmetika.
Kontaktinių lęšių nešiotojai turėtų būti tikrinami bent kartą per metus, kad būtų tikrinama regėjimo aštrumas ir akių sveikata. Jei jaučiate akių sausumą, rekomenduojama naudoti specialius drėkinamuosius lašus. Dažniausiai tai neįmanoma, nebent tam tikri lęšiai (extended wear) yra skirti miego metu naudojimui. Lęšius reikia keisti tam, kad būtų išvengta infekcijų, sausumo bei kitų komplikacijų.
Kontaktiniai lęšiai žmones gali pamėgdžioti, bet jų naudojimą reikia priežiūrėti ir kontrolės, kad nebūtų priešingu. Reguliarūs akių patikrinimai yra esminė dalis, užtikrinant, kad jūsų akys būtų sveikos ir gerai matytų. Net jei jaučiatės gerai ir neturite akivaizdžių problemų, rekomenduojama pasitikrinti akis bent kartą per metus.
Akių gydytojas gali nustatyti ankstyvus regėjimo sutrikimus, kurie gali tapti rimtomis problemomis, jei nebus laiku pastebėti. Akių patikrinimai ne tik padeda nustatyti regėjimo problemas, bet ir gali atskleisti kitas sveikatos problemas, tokias kaip diabetas ar aukštas kraujo spaudimas.
Lęšius reikia laikyti specialiame dėkle, kuris turi būti švarus ir sausas. Naudokite tik rekomenduojamus dezinfekavimo tirpalus ir niekada neplaukite lęšių vandeniu. Jei jaučiate diskomfortą, paraudimą ar regėjimo pokyčius, nedelsdami kreipkitės į akių specialistą. Pasirūpinti savo akimis ir kontaktiniais lęšiais yra esminis žingsnis, norint užtikrinti gerą regėjimą ir akių sveikatą.
Kontaktiniai lęšiai, dedami tiesiai ant ragenos, neriboja žiūrėjimo lauko, neatspindi įvairių paviršių, nerasoja, nepastebimi akyse. Akyse jie laikosi ant ašarų plėvelės, drėkinančios akį ir kontaktinį lęšį. Minkšti kontaktiniai lęšiai yra gana ploni, šviesiame fone vos matomi. Todėl elgtis su jais reikia ypač atsargiai. Kad nepamestumėte ar nesugadintumėte, rekomenduojama imti lęšius pirštų galais.
Visada išimti ir įsidėti reikia ta pačia tvarka, kad nesumaišytumėte kairiojo lęšio su dešiniuoju. Taip pat reiktų įsitikinti, kad lęšis neišvirkščias (neišvirkščias lęšis dubenėlio formos, išvirkščias - lėkštelės). Gali praeiti kelios savaitės, kol išmokstama greitai, lengvai įsidėti ir išsiimti kontaktinius lęšius. Jei nešiodami kontaktinius lęšius jaučiate, kad akys sausos, rekomenduojama lašinti dirbtines ašaras ar drėkinamuosius lašus, suderintus su lęšiais.
Ant kontaktinio lęšio susidaro beveik nematomas riebalų, baltymų nuosėdų sluoksnis, kuriame dauginasi bakterijos, todėl lęšius reikia nuolat valyti, dezinfekuoti. Dauguma žmonių dėl šios priežasties bijo akinius pakeisti kontaktiniais lęšiais. Kontaktinių lęšių priežiūra nėra labai ypatinga, tačiau atsakingumo reikalauja.