Interneto nepriklausomoje Lietuvoje pradžia laikoma 1991-ųjų spalio 10-oji, kai ant Seimo rūmų stogo buvo pastatyta pirmoji palydovinė antena. Tą patį rudenį taip pat buvo sukurtas mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas „Litnet“. Kurį laiką internetas buvo nemokamas ir nekomercinis - pasiekiamas tik mokslininkams, studentams bei valstybinių institucijų darbuotojams. Naudotis juo reikėjo kompiuterio, modemo ir telefono linijos. Tiesa, iš pradžių interneto sparta siekė vos 9,6 Kbps.
Šiandien, praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, internetas tapo nepamainoma kasdienybės dalimi. Tačiau vis dar yra pasaulio gyventojų, kurie neturi prieigos prie interneto. Būtent šią problemą siekia spręsti tokios iniciatyvos kaip „Internet.org“.
„Internet.org“ - M. Zuckerbergo vizija
Anot M. Zuckerbergas prisipažino apie savo viziją sujungti du trečdalius pasaulio gyventojų, kurie neturi interneto šiuo momentu. Naujasis projektas turėtų kiekvienam suteikti nemokamą prieigą prie interneto tinklo ir naudotis jo tiekiamomis galimybėmis. Nors „internet.org“ projektas kol kas gali pasiūlyti tik siaurą galimybių spektrą lyginant su visomis interneto teikiamomis galimybėmis, tačiau, kaip teigia pats M. Zuckerbergas, „net ir minimali prieiga prie interneto tinklo yra geriau nei jokios prieigos“.
Zuckerbergo, globalaus nemokamo interneto tinklo sukūrimas suteiks žmonėms prieigą prie edukacinio pobūdžio informacijos, padės žmonėms įgyti žinių apie mediciną, sukurs platesnes galimybes įsteigti bei plėtoti savo verslus, kurs ir naujas darbo vietas. Ši idėja sulaukė daugybės dėmesio iš M. Zuckerbergo pranešimo klausančių žmonių.
Programa Internet.org, be jau minėto "Malavio", veikia dar dešimtyje šalių: Gvatemaloje, Kolumbijoje, Ganoje, Zambijoje, Tanzanijoje, Kenijoje, Indijoje, Bangladeše, Indonezijoje ir Filipinuose. Markas Zuckerbergas taip pat pateikė bepiločio lėktuvo "Aquila" projektinį vaizdą. Šis bepilotis įrenginys aprūpins žmones internetu iš oro: jo siunčiamas signalas padengs maždaug 40-80 kvadratinių kilometrų teritoriją. Panašią iniciatyvą plėtoja ir kompanija "Google". Interneto gigantas ketina išleisti apie keletą milijardų JAV dolerių, kurie bus skirti atmosferoje skraidančių palydovų ir kitų bepiločių įrenginių įsigijimui bei palaikymui.
Nemokamas internetas net 2 metus
Nemokamas internetas Lietuvoje: nuo praeities iki dabarties
Pradėjus veikti „Litnet“ tinklui buvo užregistruoti ir pirmieji elektroninio pašto adresai, o 1993 m. - lietuviškas domenas „.lt“. Pirmieji tinklalapiai buvo labai paprasti, neinteraktyvūs, skirti tik trumpiems tekstams patalpinti. Internetą ėmė atrasti ir verslas - įmonės jame pradėjo kurti savo svetaines. Tiesa, jos labiau atlikdavo informacijos talpyklos funkciją: tinklalapyje turėti aktyvų žemėlapį ar kontaktinę formą, tuo labiau jame įsigyti prekę tuo metu atrodė neįsivaizduojama. Ryšio spartos tam irgi nebūtų pakakę - kol ekrane pasirodydavo paprastas tekstas tekdavo laukti net iki keleto minučių.
Maždaug 2000-aisiais, daugėjant vartotojų, internetas Lietuvoje buvo apmokestintas. Internautai mokėdavo už minutes, o para buvo suskirstyta į piko laiką ir į pigesnio interneto valandas. Prie telefono linijos prijungtas ryšys vis dar buvo lėtas - jo pakakdavo tik susirašinėjimui elektroniniu paštu ir tinklapių peržiūrai. Be to, kol namuose buvo naršoma, į juos nebuvo įmanoma prisiskambinti ir atvirkščiai.
Naujojo tūkstantmečio pradžioje prasidėjo proveržis, nulėmęs vis didesnę interneto spartą. Iš pradžių tai padarė 2001 m. šalyje atsiradusi DSL technologija. Ji užtikrino interneto greitį, siekusį nuo 256 iki 512 Kbps. Tokį internetą sau leisti galėjo ne visi - paslaugos mėnesiui pradžioje galėjo kainuoti iki 1000 litų. Tiesa, jos greitai pradėjo pigti. Internetą pradėjo siūlyti ir kabelinės televizijos, intensyviai vyko šviesolaidžių infrastruktūros kūrimo darbai. Vis tik tuometinis naršymas nebuvo toks laisvas kaip šiandien - interneto kaina priklausė ne tik nuo išnaudojamų duomenų, bet ir jo spartos.
3G tinklas pradėjo veikti 2006 m. - būtent jis suteikė galimybę patogiai naršyti nebe kompiuteryje, o telefone. Ši technologija buvo išskirtinė tuo, jog leido atlikti vaizdo skambučius ir tiesiogines transliacijas. Vis tik, 3G spartos labai greitai nebeužteko išaugusiems vartotojų poreikiams patenkinti. Pavyzdžiui, šios kartos ryšys leido telefone žiūrėti „YouTube“ vaizdo įrašus, tačiau šioje platformoje 2008-aisiais startavęs HD formatas jai tapo nebeįkandamas.
Mobiliojo interneto proveržis prasidėjo kartu su 4G. Ne nuo 2011-ųjų, šiam ryšiui atsiradus Lietuvoje, bet kiek vėliau - kai jis buvo pritaikytas išmaniesiems telefonams. Maždaug 10 kartų didesnis interneto greitis atvėrė galimybes išmaniajame žaisti kompiuterinius žaidimus, žiūrėti tiesiogines vaizdo transliacijas, vienu metu kalbėti telefonu ir naršyti. Tiesa, tuo metu duomenys buvo ribojami, todėl vis dar vartotojų itin taupomi - išnaudojus mėnesiui suteiktus gigabaitus, interneto sparta sumažėdavo.
Prieš 5 metus 4G tinklas jau dengė apie 90 proc. Lietuvos teritorijos, o kainos taip pat tapo gerokai patrauklesnės, taigi naršyti telefone buvo galima beveik visur: nuo miško iki atokiausio šalies krašto. Todėl išmanusis tapo kompiuteriui nenusileidžiančiu darbo įrankiu, muzikos grotuvu, automobilio navigacija, žaidimų ir bendravimo socialiniuose tinkluose erdve.
Naršymo augimui itin svarbus tapo ir tarptinklinio ryšio kainų sumažėjimas Europos Sąjungos (ES) šalyse, dar žinomas pavadinimu „Roam Like at Home“ (liet. Naršyk kaip namie). Iki tol buvo gana įprasta prieš išvykstant iš Lietuvos, telefono nustatymus sureguliuoti taip, kad išmanusis automatiškai neprisijungtų prie interneto kitoje šalyje - tai kainuodavo itin daug. Tačiau nuo 2017 m. tarptinklinis ryšys lietuviams kaip reikiant atpigo - pavyzdžiui, „Tele2“ savo mobiliųjų duomenų kainą keliaujantiems po ES sumažino net 20 kartų.
Šiandien nieko nebestebina neribojami planai - ne tik pokalbių bei SMS, bet ir duomenų. Žmonių įpročiai pasikeitė iš esmės: nedvejodami skambiname ne įprastu skambučiu, bet internetu, atsisiųsdami reikalingą programėlę, netikriname, kiek duomenų ji sunaudos. Maistą į namus užsisakyti, taksi išsikviesti ir pas kirpėją užsiregistruoti tapo įprasta naudojantis aplikacijomis.
Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, antrąjį 2016 m. ketvirtį vienas vartotojas per mėnesį vidutiniškai sunaudodavo apie 2 GB duomenų. Naujausiais RRT duomenimis, per mėnesį vienas vartotojas vidutiniškai išnaršo po daugiau nei 23 GB duomenų.
Nemokamas internetas socialiniuose tinkluose: ar tai įmanoma?
Apibendrindamas savo idėją M. Aut. „Nusprendėme pakeisti įpročius ten, kur, matome, kad žmonės kažkiek save varžo ir taupo“, - aiškina p. „Bitės“ specialistai vertindami kitų šalių patirtį pastebi, kad nemokamo mobiliojo interneto naudojimas socialiniuose tinkluose didėja šuoliais. „Bitės“ abonentai naršydami mobiliaisiais įrenginiais socialiniame tinkle matys užrašą, perspėjantį, kad jie naršo nemokamai. Nemokamai susirašinėti, siųsti duomenis ir pan. Pasak p. Kuisio, kol kas dar nėra aišku, ar ryšis „Bitė“ klientams leisti nemokamai naudotis ir kitais mobiliųjų duomenų „rijikais“, tokiais kaip internetinė vaizdo įrašu platforma „Youtube“ ar pan. Latviams pasiūlė už eurąPanašų sprendimą telekomunikacijų bendrovė pasiūlė ir klientams Latvijoje. Tiesa, ne visi latviai į bendrovės pasiūlymą reagavo palankiai. gyventojų, iš kurių 860 tūkst. prie paskyros tinkle jungiasi naudodami mobiliuosius įrenginius.
„Šiuo metu mes planuojame stebėti vartotojų reakciją, kaip stebime bet kokią naujieną rinkoje. Jei ji pasiteisins, jei matysime, kad vartotojams to reikia, galvosime, ką pasiūlyti“, - VŽ sakė Andrius Baranauskas, „Tele2“ viešųjų ryšių vadovas ir pridūrė. „Siūlome standartinius planus klientams, kurie leidžia judėti iš vieno puslapio į kitą.
Finansavimas gali būti naudojamas belaidžio vietinio tinklo įrangai įdiegti tose savivaldybės viešose erdvėse, kuriose dar nėra nemokamo belaidžio vietinio tinklo zonų. Iniciatyva „WiFi4EU“ raginama visoje Europoje piliečiams sudaryti sąlygas naudotis nemokamu belaidžiu internetu savivaldybių viešose erdvėse, pavyzdžiui, parkuose, aikštėse, visuomeniniuose pastatuose, bibliotekose, sveikatos centruose ir muziejuose.
Duomenų apsauga ir profiliavimas: dilema
Sprendimą siūlyti prenumeratas „Meta“ priėmė po to, kai įsigaliojo virtinė naujų Europos Sąjungos taisyklių, įskaitant sugriežtintą Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) ir nuo 2024 m. Tačiau siekis atitikti teisinius reikalavimus, pasak LR Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT), yra tik viena medalio pusė. „Europos Sąjungoje griežtinamas reklamos reglamentavimas. Naujame „Skaitmeninių paslaugų akte“ jau yra numatytos griežtos taisyklės dėl reklamos interneto platformose, taip pat nepilnamečiams draudžiama teikti reklamą, grindžiamą profiliavimu, bei nustatyti kiti reikalavimai itin didelėms platformoms. Be kita ko, labai didelėms interneto platformoms, tokioms kaip „Meta“, taikomi papildomi reikalavimai valdyti sistemines rizikas, susijusias su neteisėtos informacijos sklaida platformose.
IT teisės bei asmens duomenų apsaugos ekspertas, MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto dekanas prof. Darius Štitilis be to, kad „Meta“ siekia pasipelnyti, jos pasiūlyme įžvelgia ir kitą svarbią problemą. Tačiau kyla klausimų dėl tokio sutikimo savanoriškumo. Iš esmės pateikiami du variantai: arba mokėk, arba sutik su profiliavimu. Būtų įdomu pamatyti statistiką, kiek procentų europiečių, neturėdami kito pasirinkimo, „sutinka“ su profiliavimu. Taigi, pasakyti dabar vartotojams, kad jūs galite pasitraukti, irgi nebūtų sąžiningas variantas“, - sako prof. D. Šiuo metu „Meta“ renka daugybę naudotojų duomenų: telefono numerius, mobiliojo operatoriaus pavadinimus, IP adresus, naudojamo interneto greitį, laiko zoną ir t. t.
2023 m. Kompensacijos gyventojams, kurios bendrai sudarė 725 mln. JAV dolerių, pradėtos mokėti po to, kai buvo patvirtinta, kad didžiausia pasaulyje socialinės tinklų platforma perdavė milijonų savo naudotojų asmeninę informaciją įmonei „Cambridge Analytica“, kuri rėmė Donaldo Trumpo 2016 m. Prof. D. Tik dar vienas klausimas - o kas šiuo atveju būtų žala? Yra vartotojų, kurie kaip tik teigia, kad jiems aktualu yra gauti vadinamuosius „suprofiliuotus“, t. y. poreikius atitinkančius pasiūlymus ir jie nemato problemų dėl profiliavimo. Taigi, net ir tarp pačių vartotojų yra skirtingų nuomonių.
IT teisės ekspertas D. Štitilis prognozuoja, kad duomenų apsaugos reguliatoriams „mokėk arba sutik“ modelis taps nelengvu iššūkiu. „Reikia suprasti, kad duomenų apsaugos priežiūros institucijos - tai biurokratinis mechanizmas ir jų vertinimą galime pamatyti tik po kurio laiko. Tad tikrai nereikia tikėtis, kad kažkurios institucijos vadovas ar kitas atstovas soc. tinkluose pradės reikšti kokią nors poziciją šiuo klausimu. Duomenų apsaugos priežiūros institucijos gali pradėti tyrimą duomenų subjekto ar jų grupės kreipimosi atveju arba savo iniciatyva. Ir tik atlikus tyrimą, priežiūros institucija pateikia vieną ar kitą poziciją. Beje, tokie tyrimai užtrunka. Tad tikėtis greitos reakcijos šiuo atveju neverta“, - tikina MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto dekanas prof. D.
Tačiau kalbėdamas apie tai prof. D. Atsakymas aiškus - profiliavimas. Dar daugiau, už komunikacinio privatumo pažeidimą gali grėsti net ir baudžiamoji atsakomybė (priklauso nuo atskirų valstybių baudžiamųjų įstatymų). Sunku patikėti, kad tokia didelė pasaulinio lygio bendrovė neįvertintų rizikų arba nutartų jas priimti. „Kiekvienas socialinių tinklų naudotojas turėtų rūpintis savo paskyrų saugumu ir atidžiai įsivertinti, kokia asmenine informacija socialiniuose tinkluose derėtų dalintis viešai.
Lietuva ir ES iniciatyvos
Lietuvos žemės ūkio laukia reikšminga transformacija - technologijos įgalina naujus verslo modelius, o Europos Sąjungos strategija pagrindiniu proveržio varikliu įvardija ne tradicinį maistą, o biomasės perdirbimą. Šis strateginis posūkis Lietuvos agrosektorių skatina tapti ne tik inovatyviu, bet ir itin konkurencingu, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. H. Ford: susiburti - tai pradžia. Išlaikyti vienybę - pažanga.
Vilnius, 2025 m. rugsėjo 11-13 dienomis - Lietuvoje vyko išskirtinis renginys - metinė tarptautinė „Green Landscaping Group“ vadovų konferencija. Žiema Lietuvoje visada patikrina mūsų organizmo atsparumą: virusai, peršalimai, antibiotikų kursai ir nuovargis tampa kasdienybe. Kibernetinės atakos šiandien nieko nebestebina, svarbiausias klausimas - ne kada jos įvyks, bet ar bus pastebėtos ir suvaldytos laiku, ankstyvojoje fazėje. Kibernetinio saugumo įstatymas reikalauja, kad organizacijos stebėtų savo IT infrastruktūrą ir gebėtų aptikti bei valdyti incidentus.
Sveiki, forumieciai. Temos pavadinimas kaip ir atitinka mano aprasyma, jei yra cia forume tolimuju reisu vairuotoju tai turbut zino kas yra per sim kortele EE ir naudojasi nemokamu internetu europos salyse.Taigi kodel as cia? Turiu man daug iskilusiu klausimu :) Kiek domejausi nelabai suprantu kaip tas internetas veikia ir kaip pasijungti si interneta ant savo serverio, tikiuosi kazkas pades man issiaiskinti ir pasijungsiu ant savo serverio.Taigi ko reikia nemokamam internetui? 1. Reikia EE korteles.2. Android sistemos.3. Http injector'iaus app's4. ".ehi" kaip suprantu nustatymai sukonfiguruoti ant lietuvisko serverio. Internete yra nemazai .ehi failiuku sim kortelei EE, bet kadangi nelabai noriu naudoti failiuku, nenoriu kad pavogtu kokius tai duomenis.Saunu, viska turiu ko reikia viskas veikia kaip ir gerai, tik tiek kad letas internetas, pas kolega zymiai greitesnis, nes jis perka per kita zmogu. Bet noriu pasikasti giliau kaip tai viskas veikia, gal as durn.. koks ir man viskas pries akis yra tik to nematau? Galiu ir sumoketi uz pagalba jei jin man tikrai pravers. Gerai butu kazkaip pasijungti EE kortele ant nesiojamo kompiuterio, nes pas mane dedasi kortele i laptopa, bandziau su HTTP proxy injectoriumi, bet kazkodel neduoda klaidas meta vis kazka blogai darau, ir iki galo nedadarau arba neisiaiskinu.
Gal kazko nesupratote, klauskite atsakysiu.