Kaip pratinti šuniuką atlikti reikalus: patarimai ir gudrybės

Rodos paprasta - pasistatei voljerą (aptvarą), jame būdą, įsigijai šunį ir tegu jis jame gyvena ir atlieka savo pareigą - tarnauja žmogui. Tačiau toli gražu taip nėra. O tai rodo šunų augintojų užduodami klausimai, kurie parodo, kad ir čia reikalingos žinios bendraujant, mokant savo pagalbininką. Visų pirma, patogus mūsų gyventojui šuniui.

Voljero ir būdos įrengimas

Voljero (aptvaro) paskirtis pagulėti saulėje, jausti gamtos kvėpavimą erdvėje, o ne iš uždaros aplinkos. ,,Prispaudus”- atlikti gamtos reikalus. Savidrausmei, izoliuoti nuo pašalinių žmonių atvykus pas jus. Apsaugai, kad nesusikergtų rujojanti kalė . Šėrimui ir poilsiui.

• Voljero dydis, jei jame laikomas vienas šuo, didelės įtakos neturi, bet ne mažesnis aštuoni kvadratiniai metrai.
• Jei grindys betonuotos būtinas medinis skydas.
• Būda, geriau apšiltinta, ypač nuo žemės (grindys) ir pagal augintinio dydį, kad galėtų nevaržomas laisvai gulėti, stovėti, apsisukti joje.
• Įėjimo į būdą anga arčiau vienos sienos, nevaržanti įėjimo į ją.

Klaidinga nuomonėė, kada išgirstu sakant, kad pas mane voljeras labai didelis ir augintiniui užteks vietos išsilakstyti. Tai netiesa. Tai priklausys nuo to, kaip jis buvo laikomas prieš įsigyjant. Aš savo augintinius į lauko voljerą išnešu 3 savaičių (nuo tada, kai jie pradeda patys išeiti iš būdos), nepriklausomai nuo metų laiko. Todėl įsigyjant reikia žinoti kaip jis buvo laikomas. Įsigyjant turguje ar kitomis sąlygomis, galite to nežinoti.

Žinoma, šuniukui reikalingas bendravimas su šeimos nariais, tačiau nuo įsigijimo pirmos dienos jis pratinamas prie tų sąlygų, kuriomis jis turės gyventi. Reikia vertinti, kad jis buvo lizde su mama ir savo broliukais ir sesutėmis, o ten gyvenimo salygos buvo kitokios. Taip pat turi įtakos ir šuniuko amžius, metų laikas. Reikia laikytis taisyklės, kad staigus sąlygų pasikeitimas nepaveiktų jauno, dar neužgrūdinto staigaus oro salygų pasikeitimui, organizmo.Todėl vidurį žiemos staigiai išnešti iš pastato ir laikyti lauke būtų pavojinga. Skersvėjis ir drėgmė. Šiaudai. Taip.

Kaip pripratinti šuniuką prie voljero?

Visų pirma - jis šeriamas voljere. Antra - įviliojamas į jį žaidimo būdu: įmetant jo mėgstamą žaislą ir paskatinant. Trečia- įėjus pačiam, pasikviečiant ir paskatinant (žaislu, maistu, pažaidžiant abiems voljere). Ketvirta - visada turi lydėti žodinė komanda (,,Būda” ar ,,Voljeras”). Būtina duoti vieną iš paklusnumo komandų, pavyzdžiui ,,Tūpk”(,,Sėsk”). Po komandos įvykdymo ir jam nurimus išleidžiamas ,,Bėk”(,,Laisvai”, ,,Žaisk”). Taip jis liks jūsų pavaldume.

Taip, gali. Tai lems tarpusavio santykiai, voljero ir būdos dydžiai. Kai kada net gerai, ypač augantiems panašaus amžiaus šuniukams. Kartais tokia draugystė išlieka visam gyvenimui be pažeidimų tarpusavio santykiuose. Sunkumas - šeriant. Geriau to vengti. Tačiau laikinai izoliuoti jį nebendravimu - taip.

Aišku, stovas (vandeniui ir šėrimui), pakabinu stiprios medžiagos audinį, kaip žaidimo priemonę (grobio instiktui lavinti). 5-7 centimetrų storio, 15-20 centimetrų ilgio lapuočio (liepos, beržo, uosio, ąžuolo ir kitų) pagaliukus pagraužinėti, užėjus norui stiprinti savo dantis ir žandikaulio raumenis, žaislą. Juos keičiu. Bet tankiai, kad ir suaugę šunys sau žaislą įsineša iš kiemo įeidami į voljerą. Saugiau, kad į voljero vidų.

Šuns būstas: reikalavimai ir įrengimas

Geriausiu žmogaus draugu vadinamam keturkojui būsto kriterijai kitokie nei šeimininkui. Šuns buveinė turi būti jauki, šilta, sausa. Kaip kiekvienas žmogus trokšta turėti savo būstą, taip kiekvienas augintinis turi turėti savo kampą.

Prekyboje gausu jau pagamintų šunų būdų, tačiau jas įsigyjant reikia būti apdairiems. "Daug gamintojų pagamina būdą ne šuniui, bet karvei su prieaugliu. Būda turi būti tokia, kad šuo, įlindęs į vidų, galėtų apsisukti ir susirietęs gulėti. Kai būda ne per didelė, šuo pajėgus ją prisišildyti. Tik tada keturkojo būstas efektyviai atliks paskirtį", - dėstė K.Masilionis.

Būdos dydis

Vidutinio dydžio šunimi laikomas vokiečių aviganis, suaugęs patinas sveria 30-35 kg. Tokiam keturkojui, pasak kinologo, reikalinga 1 m ilgio, 0,8 m pločio ir 0,9 m aukščio būda. Landa turėtų būti 20-25 cm aukščiau grindų lygio, kad šuo lįsdamas neištrauktų būdoje paklotų šiaudų ar drožlių.

Būdos kraikas ir priežiūra

• Rudenį ir pavasarį į būdą geriausia įkloti šiaudų, jei jų neturite, tada šieno arba medžio drožlių, tik jokiu būdu ne pjuvenų.
• Labai svarbu, kad būdos dugne būtų išgręžtos bent penkios maždaug 1 cm skersmens skylės.
• Užuot gręžus skyles, tarp sukaltų dugno lentų galima palikti nedidelius plyšelius, tuomet būdoje bus sausa.
• Būdos stogą priekyje ekspertas pataria pailginti apie 0,6 m - tuomet lyjant ar sningant krituliai nepateks į vidų.

Šaltuoju metu, kai siaučia pūgos, virš landos galima prikalti gumines juostas, kurios sulaiko šaltį ir vėją, bet kartu palieka galimybę šuniui įlįsti. K.Masilionis siūlo būdą iš išorės apkalti cinkuota skarda. Tada šuo savo namo nedraskys, jis ilgai tarnaus. Jei būdos sienos neapkalamos skarda, ja ar kita drėgmei atsparia medžiaga būtinai reikia uždengti bent stogą.

Būdą reikia pastatyti taip, kad vasarą, esant dideliems karščiams, šuo galėtų pasislėpti pavėsyje. Žiemą šuo turi turėti galimybę bėgioti aplink būdą ir tokiu būdu sušilti - negalima įsprausti būdos į kampą. Būdos funkcijai didelės įtakos neturi ir forma. Ji gali būti su vienašlaičiu ar dvišlaičiu stogu, primenanti miniatiūrinį žmonių namą.

Šuns laikymas lauke žiemą

Lietuvos klimato sąlygomis būdoje gali gyventi šunys, turintys ilgą arba vidutinio ilgumo kailio plauką. Jei patalpoje gyvenusį šunį norite perkelti į lauką, tai reikia daryti vasarą."

Žiemą, per didelius šalčius, patalpoje laikomą šunį lauke galima vedžioti ne ilgiau kaip dvi valandas ir tik šiam nuolat judant. Jei šuo laikomas lauke, o šaltukas spaudžia iki minus 20 laipsnių ir dar daugiau, jokiu būdu negalima keturkojo pagailėti ir, pavyzdžiui, nakčiai įsileisti į vidų. Po to vėl išleidus augintinį gyventi į lauką, jis susirgs, prireiks veterinaro pagalbos. Lauke laikomą šunį K.Masilionis pataria visai nevesti į patalpą, nebent labai trumpam, kelioms minutėms.

Voljero įrengimo rekomendacijos

• Reikia numatyti, kad į tą vietą visą laiką nebūtų atsisukusi saulė, kad šuo joje „nekeptų“, kad būtų šešėlis pasislėpti.
• Galima išnaudoti namo, garažo sienas, tuomet atkris dalies aptvaro statyba.
• Nenorėdami statyti būdos, žmonės dažnai padaro landą, pavyzdžiui, į garažą, sandėliuką, o voljeras aptveriamas lauke.
• Optimalus voljero dydis yra 12 m2 (3×4 m).
• Voljere reikėtų įrengti nuotėkį, kanalizaciją.
• Geriausia, jei voljero grindys išbetonuotos. Taip pat įrengiami skydai su 10 mm plyšeliais.

Voljero priežiūra

Jas reikia naudoti bent kartą per mėnesį. Dezinfekcija reikalinga, nes voljere kaupiasi įvairios bakterijos, kurias, lakstydamas lauke, atsineša šuo. Rekomenduojama kartą per savaitę voljerą išplauti vandeniu (vasarą, pavasarį, rudenį, išskyrus žiemą).

Voljero konstrukcija

• Voljeras turi būti pagamintas ne iš tinklo, bet iš vielos strypų, mat atsiremdamas letenomis vielos tinklą šuo ištampo.
• Dar yra stogas. Jis dengiamas tam, kad šuniui vasarą nebūtų per karšta ir kad apsaugotume jį nuo sniego bei lietaus.
• Voljero durys turi atsidaryti į vidų, nes šuo, stipriau atsirėmęs, gali jas atidaryti. Išskyrus tuos atvejus, kai įrengiate specialią apsaugą. Tarkime, kai voljero varteliai yra valdomi iš vidaus (iš namų - J. Š.) ir montuojama elektromagnetinė spyna.
• Žiemą labai gerai, jei voljeras įrengtas prie namo ar garažo sienos (dėl užuovėjos).
• Aišku, voljerą galima įrengti taip kaip ir namą, t. y. voljerui, ir būdai dengti galima panaudoti namo stogo dangą. Tuomet tai atrodo tarsi bendras ansamblis.

Būdos įrengimo patarimai

Svarbu žinoti, kad būda visų pirma yra tam, kad sukurtume šuniui jaukumą, apsaugotume nuo šalčio, atmosferos reiškinių poveikio. Kai kuriuose prekybos centruose, prekiaujančiuose ūkinėmis priemonėmis, teko matyti parduodamas būdas. Jos yra niekam tikusios, nes nėra pritaikytos gyventi šuniui. Taip, šuo ten kartais įlenda, bet jis ten nesijaus nei jaukiai, nei šiltai.

Mūsų senoliai kaldavo šunims būdas ir žinojo, ką daro. Iš kur jie tą žinojo, sunku pasakyti, bet, matyt, stebėjo ir suprato, kokie turi būti būdos išmatavimai, kraikas. Neišsigalvokime, kad būdoje turi būti prieškambaris, langai ir t. t. Taip tikrai neturi būti. Būda, kaip ir voljeras, turėtų būti atsukta į praėjimo pusę, kur ateina, išeina žmonės. Išėjęs į voljerą šuo turi matyti didžiąją kiemo dalį. Antraip jis saugos tik tą pusę, kurią matys.

Vis dėlto, manau, pati geriausia apsauga yra šuo, nes nė vienas pasaulyje prietaisas nežinos, ar pro jūsų sklypą praeina gyvūnas, ar kitas šuo, ar žmogus; ar jis jau įeina į teritoriją, ar tik eina pro šalį. O savo lojimo intensyvumu šuo parodo, kad žmogus artėja, kad jis bandys lipti per tvorą. Be to, statistiškai tuose namuose ar sklypuose, butuose, kur gyvena šunys, apiplėšimų praktiškai nėra.

Būdos išmatavimai

• Būdos išmatavimai turi būti: 90 cm ilgis, 70 cm aukštis, 60 cm plotis (vokiečių aviganiui - J. Š.).
• Landa - 30 cm pločio, 35 cm aukščio.
• Mažesniems šunims išmatavimai atitinkamai yra mažesni.
• Būda nuo grindų turi būti pakelta 10 cm.
• Grindis reikėtų sukalti iš lentučių su 1 cm tarpeliais. Po būda turi būti įrengtas stalčius, nes lakstydamas lauke šuo ant savo kailio, kojų prineša purvo, o jam imus džiūti, visos žemės krenta ant grindų.

Būdos kraikas ir priežiūra žiemą

• Reikėtų tiesti šiaudus, tačiau tik žiemą.
• Tinka tas paklotas, kuriame nesiveisia parazitai. Pavyzdžiui, šiene jie veisiasi, todėl netinka kaip paklotas. O šiaudai dar ir laiko šilumą, yra porėti, nugludinti, per juos nubyra visos žemės. Stalčių kartą per savaitę reikėtų ištraukti, išpilti žemes ir vėl įkišti į vietą.
• Dar būdoje turi būti lubos, nusikeliančios kartu su stogu arba atskirai. Stogas turėtų pilnai atsidaryti kaip automobilio bagažinė. Pvz., kai kalė atsiveda šuniukų arba reikia būdą dezinfekuoti, žmogus per 30 cm landą negali įlįsti.

Landos vieta

Pačiame viduryje, iš būdos galo. Negalima jos išpjauti šone. Gyvūnas, įlindęs į būdą, apsisuks keletą kartų, nugara uždengs landą, jeigu jam šalta, jeigu jam šilta - visuomet padės galvą ant landos krašto. Taigi stogą galite daryti vienšlaitį, dvišlaitį - čia jau dizaino reikalas.

Šuns laikymas bute

Standartinio išplanavimo bute žmonės dažnai šunis laiko balkonuose. Bet tuomet gali kilti sunkumų, jeigu balkonas atsuktas į pietų pusę ir nuolat šviečia saulė (ypač jeigu balkonas įstiklintas). Gali susidaryti šiltnamio efektas ir grįžę namo šuns galite neberasti. Jei laikote savo augintinį balkone, grindys turėtų būti apšiltintos, kad šuo negulėtų ant betono.

Kiekvienas šuo jausis gerai matydamas visus kambarius (miegamuosius, virtuvę), stebėdamas, kaip žmonės įeina ir išeina. Kadangi tai yra gyvūnas-kompanionas, jis visada turi būti veiksmo sūkuryje.

Jeigu tai netrukdo praėjimui ar kitiems jūsų darbams, galite įrengti jo vietą koridoriuje: ten turi būti šuns gultas, indas su maistu ir vandeniu. Neretai šunims vieta įrengiama po stalu, vonioje.

Ar galima šunį laikyti tamsioje patalpoje?

Ne, nes čia nepatenka tiesioginių saulės spindulių. Jeigu uždegsite lemputę, iš to nieko gero nebus. Be to, kai kalė atsiveda šuniukų, taip pat turi būti natūrali šviesa. Apskritai šunį laikyti bute yra šiek tiek komplikuota, nes butas labiau pritaikytas gyventi žmogui. Aišku, daugelis taip gyvena ir puikiai sutaria - visiems užtenka vietos.

Šuns auklėjimas ir dresūra

Šuns baudimas - kraštutinė priemonė, taikoma tik gerai žinant jos metodus. Geriausia išsiauklėti keturkojį draugą ir pagalbininką nesigriebiant jokių fizinių bausmių, tačiau ne visuomet tai įmanoma.

1. Vadovaukitės protu! Šuo - gyvas padaras, kuriam irgi skauda.
2. Teisingai nuo mažens auklėtas, išdresuotas šuo puikiai orientuojasi, kokia mūsų nuotaika, ar mes patenkinti, ar ne. Iš žmogaus išraiškos ir balso tono jis jaučia ir stengiasi susiorientuoti.
3. Kartais pats žmogus sukuria keblią situaciją ir, pasikarščiavęs, nubaudžia gyvūną.
4. Baudžiamas šuo turi būti pririštas. Bausmė - griežtai ištartas “ne, negalima, fu” ir pavadėlio truktelėjimas.
5. Žmogaus rankos - gera linkinčios.
6. "Neužsiciklinkite” drausdami. Atrodys, kad gyvūnui nebegalima nei pavadį įtempti, nei pauostinėti, nei pašėlti. Pernelyg dažnai draudžiant, jokios naudos. Jūs tik demonstruosite silpną pasirengimą.
7. Ar galima nubaudus, netrukus paskatinti? Taip, jeigu augintinis suprato barimą arba draudimą ir įvykdė nurodymą.
8. Neperlenkite lazdos, kai už bausmę izoliuosite šunį ir nebendrausite. Šis poveikis gali psichologiškai traumuoti gyvūną. Geriausia, praėjus šiek tiek laiko, duoti kitą komandą ir stebėti, kaip ši vykdoma.
9. Nuolat baudžiamo šuns elgesys pašlyja. Jis tampa nepatiklus, nesiorentuoja, nesugeba teisingai vertinti žmonių ir situacijų.
10. Nešaukite ant šuns, neleiskite taip elgtis ir kitiems, juolab, svetimiems. Komanduokite tinkamu tonu. Nors sprogtumėt iš pykčio ir įniršio, valdykitės.
11. Negalima mėtyti į šunį akmenimis, grandinėmis, pagaliais. Tai parodo menką dresuotojo išprusimą, šuns psichikos neišmanymą.

Šunų laikymo įstatymai ir taisyklės

2012.10.03 Seimas priėmė naujas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pataisas, kuriomis daugiabučiuose uždrausta laikyti pavojingus šunis bei jų mišrūnus. Už tokius pakeitimus balsavo 54 Seimo nariai, 20 susilaikė. Nuo šiol daugiabučiuose draudžiamų šunų veislės išvardytos jau dešimtmetį galiojančiame pavojingų šunų veislių sąraše, dėl kurio reikalingumo ilgai diskutuota.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydyotojas Giedrius Blekaitis pabrėžė, kad pavojingi - tie šunys, kurie turi pavojingų veislių sąraše esančios veislės kilmės dokumentus. Lietuvos kinologų draugijos prezidentė R. Kazlauskaitė apgailestauja, kad reikalavimas žymėti mikroschemomis apskritai visus parduodamus šunis ir kates įsigalios tik nuo 2016-ųjų.

Vietos Vilniuje, skirtos šunims vedžioti ir dresuoti

Vilniaus mieste yra įrengtos aikštelės šunims vedžioti ir dresuoti, taip pat dėžės šunų ekskrementams surinkti. Šių vietų būklė gali būti įvairi, nes jos nuolat niokojamos vandalų.

Aikštelių šunims vedžioti ir dresuoti adresai Vilniuje:

• P. Vileišio g. prie M.
• Fabijoniškių g.
• L. Giros g.
• Taikos g.
• I. Šimulionio - V. Vaitkaus g.
• Architektų g.
• Amatų g. prie Nr. 1.
• Parko g.
• Medeinos g.
• Gabijos g.
• Žemynos g.
• Smalinės g.
• Šviesos g.
• Šopeno g. 3 - Gėlių g.
• Buivydiškių g.
• Čiobiškio g.
• Šeškinės g.
• Gelvonų g.
• Ozo - Tauragnų g.
• Ateities g.
• Žaliųjų Ežerų g.
• J. Kairiūkščio g. šalia Nr.
• Geležinio Vilko g.
• K. Čiurlionio g.
• Skroblų g. tarp namų Nr.
• Šeimyniškių g. 30 Žirmūnų g.
• Šalia Žirmūnų g.
• Žirmūnų g.
• Vytauto g.

PASTABA: Aikštelių šunims vedžioti ir dresuoti būklė įvairi, kadangi jos metų bėgyje nuolat daugiau ar mažiau vandalų, piktavalių asmenų niokojamos (ypač tai išryškėja po žiemos sezono).

Dėžių šunų ekskrementams surinkti įrengimo vietos Vilniaus mieste:

• Kęstučio ir A.
• K. Žoromskio muziejaus skvere (K.Kalinausko g.
• Sporto aikštynas (prie aikštyno, esančio tarp Birželio 23-osios ir Vytenio g. 39, Birželio 23-osios g. 13 ir Vytenio g.
• Ant Tauro kalno (ties laiptais ant ketvirtos pakopos nuo V.
• Vileišio g.
• ties P.Vileišio g.
• prie Šilo g.
• Žvejų g. (ties A. Juozapavičiaus g.
• Kalvarijų g.
• Kalvarijų g. 168 (prie Kalvarijų g.
• Šalia Baltojo tilto Upės g.
• Žirmūnų g.
• Šeimyniškių g.
• Dailidžių g.
• Liepkalnio g.
• Peteliškių g.
• Balsių ir Žinių g.
• Baltupio g.
• Didlaukio g.
• Marcinkevičiaus g.
• Kapsų g.
• Vaikų g.
• Kaminkelio g.
• Garvežių g.
• Šeškinės g.
• Gelvonų g.
• Dūkštų g.
• Siesikų g.
• Taikos g.
• už M. Biržiškos gimnazijos , už namo Taikos g.
• take nuo Rygos g.
• Šunų vedžiojimo aikštelėse - prie Laisvės pr.
• Viršuliškių skvere ir stotelė „Lūžiai" Justiniškių g.
• Ozo g. iš Justiniškių g.
• Laukymėje prie Viršuliškių g.
• Laukymėje už Č. Sugiharos g. 3 ir J. Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos (Viršuliškių g.
• tarp V. Vaitkaus g.
• Karoliniškių kraštovaizdžio pakraštyje ties I. Šimulionio ir A. J.
• Sietyno - Jankausko g.
• Lazdynėlių g.
• Architektų g.
• Bukčių g.
• Tolminkiemio g.
• Kanto al.
• Mažvydo g.
• Smalinės g.
• Medeinos g. 8 (Ugnijos aikštėje, prieš namo Žemynos g.
• Tarp Žemynos g.
• Už namo Laisvės pr.
• Už namo Gabijos g.
• Pavilnionių g.
• Stanevičiaus g.
• Fabijoniškių g.
• Giros g.
• Giros g. 70, 72, 74, 78 esančiuose žaliuose plotuose - 1 vnt.
• Neries g. tarp S. Neries g.
• Neries g.
• Skroblų g.
• Savanorių pr. 52, 54, Gerosios Vilties g.
• Geležinio Vilko g.
• Gerovės g.
• Kojelavičiaus g.
• Už Gerovės g.
• Andre g.
• Andre ir J.
• Tiškevičiaus g.
• Šviesos g.
• Kunigiškių g.
• Lentvario g.
• A.
• B.

Šunų priežiūra vasarą: karščio pavojai ir prevencija

Vasara - puikus metų laikas. Bet tuo pačiu joje slypi ir nemažai pavojų. Ilgiau pabuvęs aukštos temperatūros aplinkoje gyvūnas gali patirti šilumos smūgį, išsekimą dėl šilumos poveikio ar karščio sukeltus raumenų spazmus. Katės lengviau ištveria aukštą aplinkos temperatūrą, nes yra šilumos mėgėjos. Jei reikia, jos pačios sugeba susirasti pavėsį po baldais, vonios kamputyje, koridoriaus spintoje. Šunims dideli karščiai daug pavojingesni. Metų metais veterinarijos klinikose vis nemažėja augintinių, gaištančių nuo šilumos smūgio.

Didžiausią pavojų vasarą gyvūnams kelia šilumos smūgis. Kūno temperatūra stipriai užkyla intensyviau padirbėjus raumenims, jei tuo pat metu nėra galimybės „atiduoti“ karštį dėl aukštos aplinkos temperatūros ir didelės drėgmės arba jei yra sutrikęs kvėpavimas.

Šuns odos sandara kitokia nei žmogaus: joje beveik nėra prakaito liaukų (ar matėte kada šunį šlapiomis pažastimis?), taigi prakaituoti ir atsivėsinti visu odos paviršiumi jie negali. Pagrindinis būdas atsivėsinti - lekuoti burna ir kuo tankiau kvėpuoti: drėgna plaučių gleivinė pasitarnauja kaip drėgmę garinantis ir vėsinantis paviršius (panašiai, kaip žmogaus oda). Kai visų atsivėsinimo būdų nebepakanka, gyvūno organizmas perkaista - atsiranda hipertermija (pernelyg aukšta kūno temperatūra) ir pasireiškia šilumos smūgis. O karštu oru taip atsitikti gali labai greitai - užtenka tik smarkiau pajudėti, intensyviau pažaisti ar pasėdėti įkaitusioje mašinoje.

Patarimai, kaip apsaugoti šunį nuo karščio:

1. Esant karščiams, reikia stengtis gyvūnus laikyti namuose, kuo vėsesnėje gerai vėdinamoje patalpoje. Svarbu riboti buvimą saulėje, ypač pietų metu.
2. Karštu oru šuo turi gauti kuo mažiau fizinio krūvio. Fiziniais pratimais siūlytina užsiimti tik anksti ryte ar vėlai vakare (vėsiausiu paros metu). Jeigu šuo pradeda stipriai lekuoti - nustokite daryti tai, kai darėte ir leiskite jam atsikvėpti bei atsivėsinti.
3. Negalima šuns palikti mašinoje - niekada ir jokiomis aplinkybėmis! Spiginant vasarinei saulutei stogas greitai stipriai įkaista, o parkavimo aikštelėse kaip taisyklė, medžių ir pavėsio būna retai. Per kelis centimetrus praverti langai tikrai nepadės.
4. Karštu oru būtina daug gerti. Svarbu sekti, ar šunys bei katės išgeria pakankamai vandens.
5. Dažniau maudykite šunis vėsiame vandenyje. Jei nėra galimybių nuvykti prie vandens telkinio, leiskite augintiniui pabraidyti šaltame vandenyje vonioje, ištrinkite drėgnu rankšluosčiu, suvilgykite galvą, sušlapinkite kailį.

tags: #bute #laikomo #suniuko #pratinimas #tinkamai #atlikti