Stiebas Laive: Konstrukcija, Paskirtis ir Įranga

Laivo įranga virš viršutinio denio yra gyvybiškai svarbi laivo funkcionalumui ir saugumui. Vienas svarbiausių elementų - stiebas, kuris atlieka daugybę funkcijų, nuo burių laikymo iki navigacinės įrangos tvirtinimo. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime stiebo konstrukciją, jo paskirtį įvairių tipų laivuose ir kitus svarbius įrenginius, esančius virš viršutinio denio.

Burlaivio stiebai

Stiebo Konstrukcija ir Paskirtis

Stiebas - tai virš viršutinio laivo denio kyšanti vertikali konstrukcija, dažniausiai pagaminta iš medžio, metalo ar plastiko. Jis įtaisomas išilginės laivo simetrijos plokštumoje. Pagrindinė stiebo paskirtis - įvairių įtaisų pritvirtinimas ir burių iškėlimas burlaiviuose. Prie stiebo tvirtinamos krovininės strėlės, radiolokacijos įtaisai, antenos, prožektoriai, signaliniai žibintai ir ženklai, stebėjimo aikštelės ir kita įranga.

Stiebo Dalys ir Jų Funkcijos

Stiebas susideda iš kelių pagrindinių dalių:

  • Šporas: Apatinė stiebo ir stengų dalis. Jis įstatomas į stepsą - specialų lizdą laivo dugne arba denyje.
  • Partnersas: Denio klojinio anga, iš kurios kyšo stiebas.
  • Ezelhofas: Stiebo apatinės dalies ir stengos topas su stengos šporu jungiamas dviguba apkaba.
  • Salingas: Kartais prie stengos topo pritaisomas rėmas laivavirvėms tvirtinti.
  • Klotikas: Stiebo viršus, dažnai metalinė arba medinė apvalios formos detalė, kurioje paprastai įtaisomas žibintas.

Dideliuose burlaiviuose stiebai gali būti sudaryti iš kelių dalių, vadinamų stengomis. Stengos pavadinimai priklauso nuo stiebo, ant kurio jos yra: fokstenga (arba forstenga), grotstenga, bizanstenga. Taip pat stengos gali būti vadinamos pagal stiebo dalis: stenga (nuo apačios antroji), bramstenga (trečioji), bombramstenga (ketvirtoji).

Stiebo panaudojimas skirtingų tipų laivuose

Stiebai atlieka skirtingas funkcijas priklausomai nuo laivo tipo:

  • Burlaiviai: Stiebai yra rangauto (virš denio esančių buomų, skirtų burėms tvirtinti, visuma) pagrindas. Ant stiebų keliamos burės, jie tvirtinami vantais (įrengiami ir bevančiai stiebai).
  • Antenos: Radijo ryšiui ir navigacijai.
  • Radiolokacijos įtaisai (radarai): Skirti aplinkos stebėjimui ir kliūčių aptikimui.
  • Prožektoriai: Apšvietimui tamsiu paros metu.
  • Signalizacijos žibintai ir ženklai: Skirti laivo pozicijos ir ketinimų nurodymui kitiems laivams.
  • Stebėjimo aikštelės: Skirtos įgulai stebėti aplinką.
  • Krovininės strėlės, kranai, špiliai, brašpiliai: Krovinių kėlimui ir perkėlimui.
  • Gelbėjimosi valtys ir plaustai, valčių keltuvai: Skirti įgulos evakuacijai avarijos atveju.
  • Navigacinė įranga: Kompasai, kursografai, lagai, lotai, echolotai, pelengatoriai, sekstantai.
  • Meteorologiniai prietaisai: Orų stebėjimui.

Burlaivis

Laivo Tipai ir Jų Įranga

Laivai skirstomi į karinius ir civilinius. Civiliniai laivai skirstomi į transporto, verslo, specialiuosius techninius, tarnybinius, gelbėjimo, mokslinių tyrimų, sanitarinius, mokomuosius ir sportinius. Kiekvienas laivo tipas turi specifinę įrangą, pritaikytą jo paskirčiai.

  • Būna kariniai (karinės jūrų pajėgos) ir civiliniai laivai.
  • Civiliniai yra transporto, verslo, specialieji techniniai, tarnybiniai, gelbėjimo, mokslinių tyrimų, sanitariniai, mokomieji, sportiniai laivai.
  • Transporto laivai veža keleivius (keleivinis laivas), krovinius (krovininis laivas, keltas).
  • Verslo laivai: žvejybos laivas (traleris, seineris, drifteris, krabų gaudymo, žuvų perdirbimo traleris, traleris šaldytuvas ir kiti), naftos gavybos, kasybos laivas, draga.
  • Gelbėjimo laivai gelbėja nelaimės ištiktus keleivius ir įgulas, laivams suteikia techninę pagalbą, gesina gaisrus (gaisrinis laivas), ieško nuskendusių laivų, juos iškelia (killichteris).
  • Mokslinių tyrimų laivuose atliekami hidrografiniai, meteorologiniai, hidrologiniai, batimetriniai, geologiniai, astronominiai, magnetinio lauko ir žvejybos rajonų tyrimai.
  • Sanitarinis laivas gali būti plaukiojančioji ligoninė, sanatorija.
  • Mokymo tikslams naudojami buriniai ir pertvarkyti žvejybos, transporto, mokslinio tyrimo laivai, t. p. kiti specialūs laivai.
  • Sportiniai laivai - motorinė valtis, baidarė, jachta, kanoja, kateris.
  • Laivai būna savaeigiai ir nesavaeigiai, antvandeniniai (arba tiesiog laivai) ir povandeniniai (povandeninis laivas).

Pagrindinės Laivo Dalys

Pagrindinės laivo dalys:

  • korpusas
  • antstatai
  • aptvarai
  • jėgainė
  • varytuvai
  • laivo sistemos ir įranga
  • ryšių ir signalizacijos priemonės.

Korpusas dažniausiai daromas pailgas ir tokios formos, kad plaukiant būtų kuo mažesnis vandens ir oro pasipriešinimas. Korpusą sudaro laivo griaučiai (skersai sujungtos ir išilgai išdėstytos sijos, laikančios išorines ir vidines laivo korpuso lakštines konstrukcijas ir sudarančios laivo karkasą) ir kevalas. Didesnių laivų korpusas dažniausiai daromas iš plieno, kartais iš gelžbetonio, mažesnių - iš aliuminio lydinių, plastiko, medienos arba iš kelių medžiagų (pvz., griaučiai iš plieno, kevalas iš medienos). Išilgai ir skersai korpusą dalija pertvaros, aukštais - deniai. Tarp viršutinio dugno ir apatinio denio yra triumai, tarp denių - tvindekai, tarp vandens nepraleidžiančių pertvarų - skyriai. Pirmasis skyrius nuo forštevenio - forpikas, pirmasis skyrius nuo achterštevenio - achterpikas, juose dažniausiai laikomos vandens balasto cisternos. Siauri (plotis arba aukštis apie 0,7 m), nuolat vėdinami vandens nepraleidžiantys skyriai, izoliuojantys gretimas patalpas, - koferdemai (vežant žemos užsiliepsnojimo temperatūros krovinius į juos pripilama vandens).

Antstatai būna vieno ar daugiau aukštų, ištisiniai arba atskiri. Juose įrengiamos gyvenamosios (kajutė, kubrikas, kajutkompanija), tarnybinės (pvz., vairinė, radijo kabina) ir buitinės (pvz., kambuzas) patalpos arba vežamas krovinys. Labiausiai paplitę su 3 antstatais dideli laivai, be gyvenamojo antstato (arba kabinos), dažniausiai turi tik baką (laivapriekio antstatą), o kai kurie labai dideli laivai su aukštais bortais būna be antstatų.

Laivų Sistemos ir Įranga

Pagrindinės laivų sistemos (vamzdynai su armatūra ir mechanizmais): triumo balastinės (sausinimo, vandens išsiurbimo, krenavimo, diferencinės), priešgaisrinės, oro kondicionavimo, vėdinimo, šildymo, oro džiovinimo triumuose ir tankuose, sanitarinės (geriamojo vandens, užborčio ir nuotekų vamzdynai); tanklaiviuose - dar krovininės, dujų šalinimo, krovinio šildymo, tankų plovimo sistemos.

Įrangą sudaro laivo vairavimo, švartavimo, inkaravimo (inkaras, denio mechanizmai), vilkimo, krovimo (suktuvai, krovininės strėlės, stiebai strėlėms tvirtinti, kranai, špiliai, brašpiliai) įrenginiai, gelbėjimosi valtys, plaustai, valčių keltuvai, navigacinė įranga (kompasas, kursografas, lagas, lotas, echolotas, radaras, pelengatorius, sekstantas), meteorologiniai ir kiti prietaisai, reikalingi laivavedybai.

Ryšių ir signalizacijos priemonės yra vidaus (laidinis radiotelefonijos tinklas, laivo telegrafas, telefonas, megafonas, signalizacijos žibintai) ir išorės - ryšiui su krantu, kitais laivais (pvz., radijo ryšys, jūrų signalai).

Laivo Charakteristikos

Svarbiausios laivo charakteristikos:

  • didžiausias ilgis - atstumas tarp laivo galų
  • konstrukcinis ilgis vaterlinijos aukštyje
  • didžiausias plotis (atstumas tarp bortų)
  • plotis vaterlinijos aukštyje ties mideliu (statmena plokštuma, ties viduriu dalijanti laivą į priekinę ir galinę dalį)
  • korpuso borto aukštis midelyje (atstumas nuo kilio iki viršutinio denio)
  • eksploatacinės laivo savybės - grimzlė, krovumas, krovininė talpa, registrinė laivo talpa, autonomiškumas, plaukimo tolis (atstumas, kurį laivas nuplaukia nepasipildęs kuro, vandens ir tepalų atsargų plaukdamas nustatytu greičiu)
  • jūrinės laivo savybės (plūdrumas, stovumas, neskęstamumas, eigumas, valdomumas ir kita)
  • greitis
  • variklių tipas ir galia.

Nuosavybės teise laivas gali priklausyti fiziniam ar juridiniam asmeniui (asmenims), valstybei. Kiekvienoje valstybėje laivo teisinę padėtį reglamentuoja specialūs nacionaliniai (Lietuvoje - Saugios laivybos įstatymas, 2000, nauja redakcija 2005, Prekybinės laivybos įstatymas, 1996) ir tarptautiniai (vienas svarbiausių - 1982 Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencija, Lietuvoje įsigaliojo 2003) teisės aktai. Laivas privalo turėti tinkamumo plaukioti dokumentus (tinkamu plaukioti pripažįstamas laivas, suprojektuotas, pastatytas, įrengtas ir eksploatuojamas pagal teisės aktų, techninių, navigacinių, ekologinių, įgulos komplektavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos reikalavimus, o laivo valdytojas privalo turėti visa tai patvirtinančius dokumentus, išduotus saugios laivybos administracijos ar įgaliotosios laivų klasifikacinės bendrovės). Laivo nacionalinę priklausomybę valstybei patvirtina laivo valstybės vėliava (pvz., teisė plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava suteikiama laivui, įregistruotam Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre). Pagal laivo teisinę padėtį laivai skirstomi į civilinio ir valstybinio statuso laivus. Šiems priskiriama tarnybiniai laivai, pvz., pakrančių apsaugos laivas (nuosavybės teise priklauso valstybei ir naudojamas nekomerciniais tikslais, turi specialius, aiškiai matomus atpažinimo ženklus, užrašą ir atliekantis valstybės sienos apsaugos funkciją) ir kariniai laivai (priklauso valstybės karinėms pajėgoms, pažymėtas tai patvirtinančiais išoriniais ženklais, laivui vadovauja karininkas, paskirtas į tas pareigas vyriausybės, laive galioja reguliariųjų karinių pajėgų drausmė). Visi valstybinio statuso laivai turi imuniteto (neliečiamumo) statusą.

Laivų Istorija

Pirmieji laivai buvo rąstai, varomi rankomis arba pagaliu, vėliau - plaustai iš rąstų, nendrių. Nendrių plaustus rišo senosios tautos, gyvenančios prie Titicacos (Pietų Amerika), Čado (Centrinė Afrika) ežerų, Egipte. Nuo seno naudoti ir luotai, skobti iš medžių kamienų. Antrame tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte statyti laivai iš suleidžiamų ir sutvirtinamų medžio gabalų, kurių sandūros būdavo užkamšomos ir dervuojamos. Apie 10 a. pr. Kr. finikiečių laivai jau turėjo pagrindinius konstrukcinius elementus: kilį, števenius, špantus; kevalas būdavo lentos, tvirtintos medinėmis (vėliau varinėmis, geležinėmis) vinimis. 8 a. pr. Kr. Mesopotamijoje plaukiota oda aptemptomis ir išdervuotomis pintinėmis. Degto molio valtimis plaukiojo Rytų Bengalijos gyventojai.

Pirmieji laivai buvo varomi kartimis, irklais, kuriuos dažniausiai tvirtindavo 1-3 eilėmis. Manoma, bures (iš odos, nendrių), kaip pagrindinį varytuvą, pirmieji pradėjo naudoti finikiečiai. Gerų jūrinių savybių buvo skandinavų laivai (drakaras, knaras). 7 a. Venecijoje pradėta statyti galeras, kurias beveik visi Europos šalių laivynai naudojo karo tikslams iki 18 amžiaus. Viduriniais amžiais irklai palengva ėmė nykti, laivai trumpėti ir platėti, stiebų skaičius padidėjo iki trijų. Vietoj vienos didelės burės pradėta naudoti kelias mažesnes. Burlaivis buvo greitesnis ir talpesnis už irklinį laivą. 12-13 a. Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje atsirado karakai, karavelės, kuriais 1492 K. Kolumbo vadovaujama ekspedicija perplaukė Atlantą, 1498 Vasco da Gama nuplaukė iš Europos į Indiją.

17 a. viduryje Prancūzijoje įsteigus Mokslų akademiją pradėta kurti laivų statybos teorijos pagrindus. Juos kūrė P. Bougueras, J. Le R. d’Alembert’as, Jakobas Bernoulli, L. Euleris. Laivų forma pasidarė tobulesnė, laivai greitesni, manevringesni, patikimesni. Sparčiai tobulėjo takelažas - 18 a. pradėta statyti laivus su keturių aukštų burėmis, kurių bendras plotas siekė 0,5 hektaro. Laivų greitis padidėjo iki 14 mazgų (26 km/h), vairalazdę pakeitė vairaratis. 17-19 a. tobuliausi karo laivai - tristiebiai, 2 ir 3 denių, patrankomis ginkluoti linijiniai laivai, ir tristiebiai, bet mažesni - fregatos. 1801 Škotijoje Williamas Symingtonas pastatė garinį vilkiką Charlotte Dundas, 1807 R. Fultonas (Jungtinės Amerikos Valstijos) paleido kursuoti keleivinį garlaivį Clermont (greitis - 4 mazgai, arba 7,4 km/h). Iš pradžių garlaiviai plaukiojo tik upėse ir ežeruose. 1819 amerikiečių garinis burlaivis Savannah per 26 d. perplaukė Atlanto vandenyną. 1843 Didžiojoje Britanijoje nuleistas į vandenį vandenyninis garlaivis metaliniu korpusu Great Britain (inžinierius Isambardas Kingdomas Brunelis). 19 a. pabaigoje-20 a. pradžioje ištobulinus ir pritaikius laivui sraigtą garlaivis pakeitė burlaivį ir jūrose. Tobuliausias 19 a. transporto laivas tebebuvo burlaivis kliperis. 1907 Didžiojoje Britanijoje į vandenį buvo nuleisti pirmieji keleiviniai transatlantiniai turbolaiviai Lusitania ir Mauritania. Dideli laivai tolimoms kelionėms buvo statomi iki 20 a. vidurio, pvz., Didžiosios Britanijos Titanic (1912; nuskendo per pirmąją kelionę) ir Queen Mary (1936). Greičiausias to meto laivas United States (1951, Jungtinės Amerikos Valstijos) plaukė 32,3 mazgo greičiu. Plėtojantis aviacijai keleivinių laivų sumažėjo. Jie daugiau naudojami vietinėms kelionėms, labai ištaigūs kruiziniai laivai - turizmui. Nuo 20 a.

Tarptautinės Konvencijos Dėl Teršimo Iš Laivų Prevencijos

Svarbu paminėti, kad laivų eksploatavimas yra griežtai reguliuojamas tarptautinių konvencijų, siekiant užtikrinti jūros aplinkos apsaugą. 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) yra vienas svarbiausių dokumentų šioje srityje. Konvencija nuolat atnaujinama ir papildoma, siekiant užtikrinti efektyvią taršos prevenciją.

MARPOL 73/78 Priedas

MARPOL 73/78 Priedas apibrėžia techninius reikalavimus, susijusius su laivų statyba ir įranga, siekiant sumažinti taršos nafta pavojų. Priede nustatomos taisyklės dėl naftos išleidimo į jūrą, balasto vandens tvarkymo ir kitų taršos prevencijos priemonių.

Naftos Tanklaivių Apibrėžimai

Konvencijoje pateikiami tikslūs naftos tanklaivių apibrėžimai, atsižvelgiant į jų statybos datą ir paskirtį. Tai svarbu, nes skirtingiems tanklaivių tipams taikomi skirtingi reikalavimai.

Švarus Balastas

Konvencija apibrėžia švaraus balasto sąvoką, kuri reiškia balasto vandenį, esantį cisternoje, kuri po to, kai paskutinį kartą buvo vežama nafta, buvo taip išvalyta, kad išleidus vandenį nebūtų matyti naftos pėdsakų.

Atleidimai Nuo Konvencijos Reikalavimų

Konvencija numato galimybę Administracijai atleisti nuo tam tikrų reikalavimų laivus, kurių sandara lemia tai, jog šių nuostatų taikymas tampa neracionalus ar nepraktiškas, jei tokių laivų statybai bei įrangai bus užtikrinta lygiavertė apsauga nuo taršos naftos produktais.

Laivų Apžiūros ir Sertifikavimas

Laivų apžiūras, siekiant užtikrinti MARPOL reikalavimų vykdymą, atlieka Administracijos pareigūnai arba pripažintos organizacijos. Po apžiūros laivui išduodamas Tarptautinis taršos nafta prevencijos liudijimas, kuris patvirtina, kad laivas atitinka konvencijos reikalavimus.

Apžiūrų Tipai

Konvencija numato kelis apžiūrų tipus: pirminę, atnaujinimo, tarpinę ir metinę apžiūras. Kiekviena apžiūra turi savo tikslus ir apimtį.

Liudijimų Galiojimas

Tarptautinis taršos nafta prevencijos liudijimas galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.

Vėjo Banglenčių Įrangos Pasirinkimas

Šiame skyriuje aptarsime vėjo banglenčių (windsurfing) įrangos pasirinkimą, atsižvelgiant į skirtingus įgūdžių lygius ir poreikius.

Situacija

Esate su žmona baigę savaitės kursus užsienyje ir susidomėjote vėjo banglentėmis. Jūsų biudžetas ribotas iki 5000 Lt. Planuojate įsigyti freeride tipo 160 l lentą, kuri pirmus metus tarnautų jums abiem. Tačiau nežinote, kokio dydžio bures pasirinkti. Jūs manote, kad jums reikia 8 m2, o žmonai apie 5 m2, bet pagal 160 l lentos specifikacijas 5 m2 jau per mažai. Pagrinde plauksite Elektrėnuose ir Kauno mariose. Jums bus pats tas, žmonai gal kiek didoka, bet jai mažai ten skirtumo bus.

Rekomendacijos

Atsižvelgiant į pateiktą situaciją, rekomenduojama:

  • Bures: Geriausia pirkti ne dvi lentas, o dvi bures: 8 kv. m (+/- 0,5 kv. m) ir 6 kv. m (+0,2 kv. m).
  • Burių Tipas: Nepirkite jokių formulinių, reisinių ar weivinių burių. Geriausiai bus freeridines ir bekemberines. Su tokiu burių komplektu galėsite eiti į pirmus glisus ežeruose ir pilnavertiškai mokintis toliau (su aštuonke), o kai vėjo bus daug, galėsite imti šeškę. Žmonai šeškė neturėtų būti per sunku kilnoti iš vandens, be to, ir išglisuoti su ja bus šansų.
  • Stiebai ir Gikai: Jei norėsite plaukioti kartu, reikės dviejų atskirų stiebų ir gikų.
  • Dydis: Žmonai 6 kv. m gali būti per sunku, bet ko gero teks jai pasportuoti.
  • Dėl "per mažos burės lentai": Nesukite galvos. Jei pastebėsite, visuose nuomos centruose burės būna "mažos", o lentos "didelės". Pradžioj (pirmus metus) jokio skirtumo nepajusite.
  • Wavinės ir Freetailinės Burės: Nebijokite wavinių ir freetailinių burių, nes jos lengvos, manevr...

tags: #k #aukstu #bortu #triju #keturiu #stiebu