Lietuvos teisėsaugos sistemoje, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, pasitaiko įvairių iššūkių ir problemų. Nuo sovietinio teroro nusikaltimų iki šių dienų korupcijos atvejų, visuomenė nuolat susiduria su teisingumo paieškos klausimais.
Šiame straipsnyje panagrinėsime keletą konkrečių atvejų, atskleidžiančių nusikaltimus, kaltininkus ir teisingumo paieškų procesus.
Sovietinio teroro nusikaltimai
Lietuvą 1939-1941 m. laikotarpiu ištiko dvi aneksijos ir dvi okupacijos: SSRS ir Vokietijos; o 1944-1945 m. grįžo trečioji, vėl sovietų okupacija ir primesta svetima valdžia, kuri užtruko ligi 1990 m. To nelaimių meto pirmasis dešimtmetis buvo ypač baisus. Masiniai civilių gyventojų žudymai rasiniu arba socialiniu pagrindu ir masiniai trėmimai į okupuojančią rytų šalį buvo baisiausi visų karo nusikaltimų Lietuvoje, ir jie dar toli gražu neištirti. Ypač neištirti, netgi slapstyti, klastoti ir ligi šiol bemaž ignoruoti kai kurie sovietinių okupacinių jėgų nusikaltimai.
1941 m. birželį prasidėjus Vokietijos-SSRS karui, sovietiniai okupantai ir jų talkininkai paniškai bėgo. Paniškai, bet ir kerštingai, nužymėję savo bėgimą tokiais išsigimėliškais sadizmo darbais, kuriuos sunku būtų buvę net įsivaizduoti. Štai mąstymo būdas: jeigu žmonės suimti, tai jie ir kalti, ir negali išvengti bausmės. Jeigu pareigūnas mano, kad paleistieji arba pabėgę kaliniai gali tapti politiniais valdžios priešais, „valdžia“ jo asmenyje tokius potencialius priešus naikina iš anksto, šaudo be teismo.
Rainių žudynės
Apie tai, kas įvyko Lietuvoje 1941 m. birželio 24-25 d. naktį miške prie Rainių kaimelio, netoli Telšių miesto, pasakoja čia sukaupti dokumentai. Tai spaudos pranešimai, teismo medicinos aprašymai ir išvados, liudininkų parodymai, teismo procesas. Po 65 metų vienas žudikų tebėra gyvas ir nenubaustas.
Buvęs sovietų slaptųjų tarnybų NKGB ir KGB pareigūnas Petras Raslanas, kadaise išaukštintas ir apdovanotas vadinamosios Lietuvos SSR vadovų, kurie žinojo apie jo dalyvavimą baisiame nusikaltime, šiandien ramiai leidžia gyvenimo pabaigą priglaustas dabartinėje Rusijoje. Lietuvos Respublikos teismas, nesulaukęs Rusijos teisėsaugos pagalbos, teisė P.Raslaną už akių ir už visiškai įrodytą nusikaltimą paskyrė jam kalėjimo iki gyvos galvos bausmę. Tačiau tai nėra šalis, kuri baustų savo karo nusikaltėlius.
1940-1941 m. sovietinio teroro, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui aukomis Lietuvoje tapo apie 31 tūkst. žmonių, iš jų beveik 20 tūkst. žmonių išvežta į GULAG’o lagerius ir tremtį. Tremtyje ir lageriuose mirė 5 157 tremtiniai ir kaliniai, 595 kaliniams vykdytos mirties bausmės, 7 360 žm. likimas iki šiol nežinomas.
1941 m. birželio 22-28 d. sovietai nužudė Lietuvoje beveik 1 tūkst. Išžudę šimtus lietuvių, vieni okupantai užleido vietą kitiems.
Iš NKGB ir NKVD 1941 m. birželio 22-28 d. vykdytų lietuvių žudynių išsiskiria Telšių kalėjimo politinių kalinių nukankinimo istorija. Tai vienintelės, kuriose ligi šiol neliko nė vieno žudynių liudininko.
Š.m. birželio mėn. 28 d. šauliai užtiko Rainių miške prie Luokės vieškelio keturias neseniai sukastas duobes. Atkasus jose rasti 73 lavonai. Pasirodė, kad tai esama Telšių kalėjime kalintų politinių kalinių lavonai, kuriuos komunistai buvo suėmę. Suguldyti eilėmis lavonai darė šiurpų vaizdą: visi taip sužaloti, taip sumušti, kad net sunku juos atpažinti.
Prie duobių rastas traktorius, elektros dinama ir tam tikras stalas, ant kurio nelaimingos aukos buvo deginamos elektros srove. Šis negirdėto istorijoj žiaurumo įvykis nepaprastai sujaudino visą visuomenę. Nepaprastas pasipiktinimas ir pasibaisėjimas apėmė visus. Verkė moterys, verkė vyrai.
| Laikotarpis | Įvykis | Aukų skaičius |
|---|---|---|
| 1940-1941 m. | Sovietinis teroras | Apie 31,000 |
| 1941 m. birželis | Išvežta į GULAG'ą ir tremtį | Beveik 20,000 |
| 1941 m. birželio 22-28 d. | Nužudyta sovietų | Beveik 1,000 |
| 1941 m. birželio 24-25 d. | Rainių žudynės | 73 |
Korupcijos atvejai
Korupcija yra opi problema, kuri gali paveikti įvairias sritis - nuo viešųjų pirkimų iki statybos leidimų išdavimo. Štai vienas pavyzdys iš Kretingos rajono, kuris atskleidžia galimas korupcines apraiškas.
Kretingos bendrabučio privatizavimo skandalas
Vakar Kretingos rajono savivaldybės Antikorupcijos komisija baigė gludinti tekstą, kuriuo kreipsis į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, prašydama ištirti, ar pagrįstos abejonės, jog bendrabučio, esančio Vilniaus g. 16, Kretingoje, privatizavimas galėjo įvykti neskaidriai, ir rekonstrukcija atlikta, pažeidžiant teisės aktus.
Antikorupcijos komisija, įžvelgusi galimas korupcines apraiškas, savo abejones dėl bendrabučio, esančio Vilniaus g. 16 Kretingoje, privatizavimo, išduoto statybą leidžiančio dokumento ir priskirto žemės sklypo teisėtumo raštu išdėstė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybai.
Antikorupcijos komisija penktadienį pradėjo, o pirmadienį baigė derinti kreipimąsi prokurorams, jame išdėsčiusi ir tai, kodėl apskritai šiuo metu iškilo bendrabučio privatizavimo ir rekonstrukcijos klausimas.
Komisijos narių teigimu, tikėtasi, kad buvusiame bendrabutyje bus įrengtas viešbutis, kaip buvo numatyta privatizavimo sąlygose, tačiau vietoj jo čia buvo įrengti nauji butai - skelbimai, raginantys juos įsigyti, viešojoje erdvėje pasirodė jau prieš kurį laiką. Tai Antikorupcijos komisiją privertė suabejoti, ar derinant pastato rekonstrukcijos techninį projektą galimai buvo neatsižvelgta į LR kultūros ministro įsakymu patvirtinto Kretingos dvaro sodybos - kultūros vertybės apsaugos reglamento reikalavimus.
„Ringesta“ bendrabutį įsigijo 2013 metų balandžio pabaigoje už 320 tūkst. Lt (apie 92,68 tūkst. Eur) po kelis kartus surengto ir neįvykusio viešo aukciono. „Ringestos“ vadovas A. Skruibys tikino, kad iš karto buvo apsisprendęs buvusiame bendrabutyje įrengti butus, nes viešbutis yra ne taip greitai atsiperkanti investicija.
A. Skruibys vadina laužta iš piršto visą istoriją apie tai, kad bendrabučio privatizavimo kaina galėjusi būti mažinama sąmoningai. Jis sakė, kad, tik įsigijus pastatą, buvo rašytas prašymas Nacionalinei žemės tarnybai dėl žemės sklypo priskyrimo.
Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė sakė: „Muziejus nedisponuoja žeme ir jos neskirsto. A. Skruibys atnešė schemą su atmatuotu žemės sklypu. Man pasirodė sklypas per didelis. Todėl aš kreipiausi į Savivaldybės administracijos direktorių Virginijų Domarką ir buvo sudaryta komisija, kurioje dalyvavo ir meras, žemėtvarkos specialistas, Domarkas, kiti. Jie nusprendė, kad tas ribas reikia peržiūrėti“.
A. Skruibys įsitikinęs, kad ne žemės klausimas buvęs esminis dalykas, kodėl pirkėjai nesiryžo įsigyti buvusio daugiabučio - labiau gąsdino tai, kad jame jau buvo privatizuoti 5 butai ir juose gyveno žmonės.
Šioje Antikorupcijos komisijoje yra du tarybos nariai, kurie praeitą kadenciją dirbo Privatizavimo komisijoje - toje pačioje, kuri ir nustatė bendrabučio kainą.
Šie atvejai rodo, kad teisėsauga turi nuolat stebėti ir tirti galimus nusikaltimus, o visuomenė turi būti budri ir reaguoti į bet kokius įtartinus veiksmus.