Birštonas, pastaruoju metu iš šalies kurortų augęs bene sparčiausiai, parengė miesto istorinės dalies specialųjį planą. Šis planas skirtas išsaugoti ir puoselėti unikalią miesto istoriją bei kultūros paveldą, derinant tai su šiuolaikiniais miesto plėtros poreikiais.
Birštono panorama. Šaltinis: Vikipedija
Kas apima Birštono istorinė dalis?
Birštono miesto istorinė dalis apima pietrytinę miesto teritorijos dalį. Planuojama teritorija yra Nemuno kilpų regioninio parko ribose ir rytinėje pusėje ši ribojasi su Nemuno upe, pietuose - su gamtine, žemės ūkio teritorija, vakaruose - su išsiplėtusia kurorto, sanatorijų teritorija ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų kvartalais, šiaurėje - su kurorto centriniu parku ir gyvenamųjų namų kvartalais.
Nemuno kilpų regioninis parkas. Šaltinis: nemunokilpos.lt
Kodėl svarbus šis planas?
Birštono istorinėje dalyje yra išlikusi istoriškai susiformavusi urbanistinė struktūra: kelių (gatvių ir takų) tinklas, aikštė, bažnyčia, miestelio mažaaukščio gyvenamojo ir kurorto dalies specifinio užstatymo fragmentai. Detalusis planas padeda užtikrinti, kad šios unikalios savybės būtų išsaugotos ir tinkamai integruotos į ateities plėtros projektus.
Šis specialusis planas yra svarbus dokumentas, kuris nustato pagrindinius principus ir reikalavimus, kaip turi būti tvarkoma ir plėtojama ši teritorija. Tai apima ne tik fizinę aplinką, bet ir kultūros paveldą, kraštovaizdį ir kitus svarbius aspektus.
Plano rengimo etapai ir uždaviniai
Birštono miesto istorinės dalies specialusis planas rengtas trimis stadijomis: esamos būklės įvertinimo, koncepcijos ir sprendinių konkretizavimo.
Jo uždaviniai:
- Nustatyti (pakeisti) Birštono miesto istorinės dalies teritorijos bei apsaugos zonos ribas;
- Nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą teritorijoje bei apsaugos zonoje.
Pagrindinis plano tikslas - užtikrinti darnią Birštono miesto istorinės dalies plėtrą, išsaugant jos kultūrinį paveldą ir gamtinę aplinką. Tai reiškia, kad bet kokie nauji statybos ar rekonstrukcijos projektai turi atitikti griežtus paveldosaugos reikalavimus ir derėti su esama urbanistine struktūra.
Kas rengė planą?
Specialiojo plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“ (Šnipiškių g.).
Kaip dalyvauti svarstant planą?
Pasiūlymus galima teikti iki birželio 19 dienos (imtinai) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) arba planavimo organizatoriui - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriui (Rotušės a.).
Informacija apie planą yra viešai prieinama, o gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus. Tai užtikrina, kad planas atspindėtų bendruomenės poreikius ir lūkesčius.