Šlapimo nelaikymas yra negalėjimas sulaikyti šlapimo, kuris gali paveikti bet kurio amžiaus žmones, tačiau dažniau pasireiškia vyresniems asmenims. Moterims šlapimo nelaikymas pasireiškia du kartus dažniau nei vyrams, o tai susiję su fiziologiniais moters organizmo pakitimais, tokiais kaip nėštumas, gimdymas ir menopauzė, taip pat su specifine moters šlapimo takų struktūra. Šlapimo nelaikymas gali būti gydomas ir pagydomas bet kokio amžiaus žmonėms, todėl svarbu kreiptis į specialistus.
Šlapimo nelaikymo tipai ir jų priežastys
Kiekviena šlapimo nelaikymo forma turi jai būdingų požymių, todėl gydymas skiriamas atsižvelgiant į jo tipą:
Šlapimo nelaikymas streso metu
Jei čiaudint, kosint, juokiantis ar atliekant kokį kitą judesį jums išteka šlapimo - tai vadinama šlapimo nelaikymu įtampos metu. Dažniausiai tai sukelia fiziologiniai pokyčiai, atsiradę po nėštumo, gimdymo ir menopauzės. Šlapimo pūslę palaiko dubens dugno raumenys, o jei jie nusilpsta, šlapimo pūslė gali pasislinkti žemyn ir trukdo raumenims susitraukti ir laikyti šlaplę uždarą.
Šlapimo nelaikymas prieš šlapinimąsi
Jei jūs staiga pajuntate norą šlapintis ir negalite sulaikyti šlapimo - tai šlapimo nelaikymas prieš šlapinimąsi. Gydytojai tokią šlapimo pūslę vadina “nestabilia”, “spazmine” arba “per didelio aktyvumo”. Nevalingi šlaplės raumenų susitraukimai gali atsirasti tada, kai pažeidžiami šlapimo pūslės nervai, nugaros bei galvos smegenys arba patys šlapimo pūslės raumenys.
Funkcinis šlapimo nelaikymas
Ši forma pasitaiko tada, kai žmogus dėl kokių nors priežasčių negali laiku nueiti į tualetą. Tai gali būti sergantiems Alzheimerio liga arba sėdintiems invalido vežimėlyje.
Perkrovos šlapimo nelaikymas
Ši forma būna tada, kai šlapimo pūslė pilna ir nuolatos teka šlapimas. To priežastis gali būti nusilpę šlapimo pūslės ar neveiklūs šlaplės raumenys, pvz., sergant cukriniu diabetu, esant šlaplės akmenims ar navikui šlaplėje.
Mišri forma
Dažnai būna kelių formų šlapimo nelaikymas, vadinamoji mišri šlapimo nelaikymo forma.
Praeinantis šlapimo nelaikymas
Tai laikina šlapimo nelaikymo forma.
Šlapimo nutekėjimo obstrukcija - tai sutrikimas, kai šlapimas negali laisvai pratekėti nuo inkstų iki išorės dėl fizinės ar funkcinės kliūties šlapimo takuose. Priklausomai nuo kliūties vietos, obstrukcija gali būti suskirstyta į aukštutinę (nuo inkstų iki šlapimo pūslės) ir žemutinę (nuo šlapimo pūslės iki šlaplės angos).
Kada kreiptis į gydytoją?
Pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją specialistą. Moterims dažnai kyla klausimas, į kokį specialistą kreiptis - ginekologą ar urologą? Geriausia kreiptis į uroginekologą, kurio specializacija - moterų urologinės ligos.
Šlapimo nelaikymo gydymo metodai
Šlapimo nelaikymas gydomas atsižvelgiant į jo formą. Yra įvairių metodų, kurie gali padėti sureguliuoti šlapimo pūslės kontrolę:
Kėgelio pratimai
Norint sustiprinti dubens dugno raumenis reikia atlikti Kėgelio pratimus.
Elektrinė stimuliacija
Dubens raumenis sustiprinti gali ir elektrinė stimuliacija.
Vaistai
Gydant vaistais pagydoma nemažai šlapimo nelaikymo formų. Vieni vaistai silpnina padidėjusį šlapimo pūslės aktyvumą, kiti atpalaiduoja raumenis ir leidžia šlapimo pūslei visiškai ištuštėti.
Pesarai
Kai kurioms moterims skiriami pesarai, kurie spaudžia šlaplę iš vidaus ir padeda jai grįžti į vietą.
Implantai
Aplink šlaplę galima įšvirkšti implanto, kuris apspaudžia šlaplę ir padeda raumenims sulaikyti šlapimą.
Operacija
Kai kuriais atvejais gali būti reikalinga operacija.
Kateterizacija
Jei šlapimo pūslė iki galo neištuštėja, reikia ją kateterizuoti. Yra trumpo ir ilgo naudojimo kateteriai, su arba be prijungimo prie šlapimo maišelio.
Įklotai ir sauskelnės
Kai yra nedidelis šlapimo nelaikymas, moterys dažnai gelbstisi įklotais. Jei šlapimo nelaikymas didesnis, reikia didesnių įklotų arba net sauskelnių. Svarbu tinkamai pasirinkti sauskelnes ar įklotus, kad būtų užtikrintas patogumas ir odos apsauga.
Dabar Lietuvos rinkoje yra nemažas sauskelnių pasirinkimas, jos skiriasi pagal gamybos technologiją, sugėrimo laipsnį ir naudojamą žaliavą. Vienos sauskelnės turi sluoksnius, kitos yra be jų. Pagrindinė besluoksnių sauskelnių medžiaga yra absorbentas, kuris sugeria 70 kartų daugiau skysčio nei sveria pats. Tačiau ne mažiau svarbi yra medžiaga, su kuria šis absorbentas yra sumaišytas. Tai yra medžio plaušai, kurie sugeria 10 kartų daugiau skysčio nei sveria patys.
Daugelio populiarių sauskelnių, kurių galima nusipirkti Lietuvos vaistinėse, šie plaušai yra trumpi, nes gaunami iš Europoje augančių medžių. Dėl to sauskelnių sugėrimo galimybės pasidaro ribotos: po 4 ar net 3 pasišlapinimo - plaušai susisuka, ir skystis pradeda tekėti pro kraštus. Kol kas tik viena firma išsprendė šią problemą - pradėjo naudoti plaušus iš medžių, kurie auga Šiaurės Amerikoje. Tokie plaušai yra daug ilgesni ir dėl to net po 5 ar 6 pasišlapinimo sėkmingai sugeria skystį. Šie plaušai naudojami Olandijos firmoje “Medeco”, kuri gamina sauskelnes “Absorin”. Be to, ta pati firma patobulino šių sauskelnių tvirtinimą: dvigubi lipdukai po du iš kiekvienos pusės leidžia atsegti ir vėl sėkmingai užsegti sauskelnes. Net jei vienas lipdukas susitepė, yra atsarginis, dėl to nereikia sauskelnių tvirtinti pleistrais. Jei sauskelnės patogios, žmogus pamiršta apie šlapimo nelaikymą.
Statistika ir faktai apie šlapimo nelaikymą
Šlapimo nelaikymas (inkontinencija - nevalingas šlapimo ištekėjimas dėl šlapimo pūslės funkcijos kontrolės praradimo) buvo aprašytas jau senovės Egipte, Imhotempo papiruse (apie 2700 metus prieš mūsų erą). Senstant visuomenei, dažnesnė tampa ir šlapimo nelaikymo problema. Asmenis, vyresnius nei 60 metų, dažniau vargina šlapimo nelaikymas nei širdies ir kraujagyslių ar kitos lėtinės ligos.
Pasaulyje šlapimo nelaikymu serga apie 200 mln. įvairaus amžiaus žmonių. Lietuvoje šlapimo nelaikymas aktualus beveik ketvirčiui milijono vyrų ir moterų. Mokslinių tyrimų duomenimis, iki 40 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių gali skųstis šlapimo nelaikymu, o vyresnių nei 75 metų - net iki 80-90 proc. Apklausų duomenys rodo, kad kas penkta Lietuvos moteris nelaiko šlapimo ir tik ketvirtadalis jų dėl to kreipiasi į gydytojus.
Šlapimo nelaiko 10-30 proc. moterų ir 1,5-5 proc. vyresnių nei 65 metų vyrų, o vyresnių nei 80 metų šlapimą nelaikančių abiejų lyčių santykis panašus. Vis dėlto šlapimo nelaikymas gali varginti įvairaus amžiaus žmones, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinės kilmės, lyties. Jau vaikystėje susiduriama su šia problema (tai vadinama enureze): naktį ir dieną nevalingai pasišlapina 82 proc. 2 metų, 49 proc. - 3 metų, 26 proc. - 4 metų, 20 proc. - 5 metų vaikai. Tarp septynmečių pirmine enureze serga 10 proc. vaikų. Enureze serga apie 2 proc. jaunuolių nuo 15 metų.
Šlapimo nelaikymo priežastys, rizikos veiksniai, komplikacijos ir sunkumo laipsniai
Šlapimo nelaikymo priežastys, rizikos veiksniai, komplikacijos ir sunkumo laipsniai pateikiami lentelėje:
| Priežastys | Rizikos veiksniai | Komplikacijos | Sunkumo laipsniai |
|---|---|---|---|
|
|
|
|
Šlapimo nelaikymo diagnostika
Pagal 2002 metų tarptautinės inkontinencijos draugijos (ICS) pateiktą šlapimo nelaikymo apibrėžimą, tai yra objektyviai vertinama būklė, kurios metu nevalingai teka šlapimas, sukelianti socialinių, psichologinių ir higienos problemų. Šlapimo nelaikymas, kaip simptomas, gali pasireikšti sergantiesiems šlapimo takų infekcija (pielonefritu), šlapimo pūslės uždegimu (cistitu), t. y., kai dažnas šlapinimasis ir šlapimo nelaikymas imituoja pačią šlapimo nelaikymo ligą.
Svarbiausia vyresnių pacientų šlapimo nelaikymo priežastis yra susilpnėjęs lytinių ir šlapimo takų audinių tonusas, susilpnėję dubens dugno raumenys, užspaudžiantys šlaplę. Dažniausios moterų šlapimo nelaikymo priežastys yra nėštumas/gimdymas ir menopauzė. Dažniausios vyrų šlapimo nelaikymo priežastys yra padidėjusi prostata ir prostatos operacija.
Siekiant tinkamai diagnozuoti ligą ir parinkti veiksmingą gydymo būdą, privaloma atlikti urodinaminius tyrimus. Dažnai pakanka apklausti žmogų, atlikti tam tikrus testus (pvz., kosulio, valsalvos (pastenėjimo), medvilninio tamponėlio ar kt.) Tačiau, prieš atliekant operaciją, būtini urodinaminiai tyrimai. Rekomenduojama atlikti cistometriją, t. y. nustatyti šlapimo pūslės talpą ir šlapimo pūslės raumens detruzoriaus būklę, urofloumetriją, t. y. nustatyti šlapimo tėkmės greitį, liekamojo šlapimo kiekį. Prireikus gali būti atliekamas vadinamasis uretros slėgio matavimas (žmogus gerai sulaiko šlapimą, kai slėgis uretroje 2 kartus didesnis nei šlapimo pūslėje. Jeigu slėgio gradientas pakitęs, pacientas šlapimo nesulaiko).
Bendrieji patarimai ir gydymo būdai
Gydymui svarbu nustatyti šlapimo nelaikymo priežastį, stadiją ir tipą. Gydymas yra ilgalaikis, individualus ir sudėtinis. Nustatyta, kad 8 iš 10 varginamų šio sutrikimo asmenų gali būti visiškai išgydyti. Kitiems gydymas gali smarkiai pagerinti gyvenimo kokybę. Klaidingas pacientų įsitikinimas, kad jie gali įveikti šią problemą tik patys, trukdo jiems gauti medicininę ir socialinę pagalbą. Vis dėlto daugeliu atvejų gyvenimo būdo, mitybos ir šlapinimosi įpročių pakeitimo gali pakakti.
Pagrindiniai bendrieji patarimai:
- Gerti pakankamai vandens (8 stiklines per parą). Vengti gėrimų su kofeinu (kavos, kolos), nes jie skatina šlapimo gamybą ir dirgina šlapimtakius. Stengtis vakare negerti skysčių, miegoti šiek tiek pakeltomis kojomis.
- Tinkama mityba. Valgyti maistą, kuriame yra daug flavonoidų (mandarinų ir kitų citrusinių, obuolių, vynuogių; svogūnų, brokolių, salierų, petražolių, mėlynių, spanguolių, juodųjų serbentų, bruknių).
- Palaikyti normalų kūno svorį, kad ant pilvo susikaupę riebalai nespaustų šlapimo pūslės.
- Reguliariai šlapintis. Išmokti valdyti stresą (padeda jogos pratimai, gilus kvėpavimas).
- Daryti pratimus, stiprinančius dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai).
- Nerūkyti (rūkymas savaime neskatina šlapimo nelaikymo, tačiau rūkalių kosulys gali padidinti šlapimo pūslę).
Ką daryti, jei staiga neišeina šlapintis?
Staiga pajutote, kad norite šlapintis, tačiau šlapimas tiesiog neišeina? Tai gali kelti paniką ir nerimą, ypač jei anksčiau tokios problemos nebuvo. Gydytojai įspėja, kad tokia situacija gali būti ne tik nemaloni, bet ir pavojinga - uždelstas šlapimo susilaikymas gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant inkstų pažeidimus. Tokiu atveju reikia kuo greičiau vykti į artimiausią ligoninę. Gydytojai gali įvesti kateterį, kad išleistų susikaupusį šlapimą ir sumažintų spaudimą inkstams.
Jei staiga pajutote, kad negalite pasišlapinti, svarbiausia - nepanikuoti ir nesiimti pavojingų priemonių. Pirmiausia pabandykite atsipalaiduoti ir neskubėti. Kartais stresas ar įtampa tik dar labiau sustabdo natūralų procesą. Padeda ir šiluma - šiltas kompresas ar šilta vonia gali atpalaiduoti dubens raumenis ir paskatinti šlapimo srovę.
Staigus šlapimo susilaikymas - tai simptomas, kurio negalima ignoruoti. Jeigu pajutote, kad staiga neišeina šlapintis, o pilvo apačioje kaupiasi skausmingas spaudimas, nedelskite kreiptis į gydytoją.