Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) gauna privačių valdų savininkų nusiskundimų apie jiems daromą žalą kaimyniniuose sklypuose keičiant reljefą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius sklypo aukščių projektavimo reikalavimus, atsižvelgiant į teisės aktus ir praktinius aspektus.
Aukščių Skirtumai Tarp Gretimų Sklypų
Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Tačiau, statant statinį, sklypas turėtų būti formuojamas pagal to statinio projektą.
Sklypo plane - techninio projekto sudedamojoje dalyje, nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai. Statinio projektas turi būti parengtas laikantis statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (STR 2.02.09:2005) reikalavimų.
Sklypo Nuolydžio Reikalavimai
Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sienutes ir pan.).
Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje:
- yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.;
- nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.
Tuo atveju, kai reljefo formavimo darbai numatyti statinio, kurį norint statyti reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), projekte, šiuos darbus galima pradėti tik gavus SLD.
Atraminės Sienelės: Kada Jos Būtinos?
Nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą apsaugotų atraminė sienutė, - ji turi būti įrengta laikantis tokiems inžineriniams statiniams taikomų reikalavimų. Atraminė sienutė turi būti statoma, jeigu kaimynai nesutaria kitaip, savo sklype tokiu būdu, kad jos bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, būtų ne didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad: kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelėje nurodyta, kad atraminės sienutės, kurių aukštis ≥ 0.2 m iki ≤ 1 m priskiriamos prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o kurių aukštis > 1 m iki ≤ 2 m - priskiriamos prie II grupės nesudėtingųjų statinių (aukštis matuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus).
Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (STR 1.05.01:2017) 3 priedo nuostatomis, I grupės nesudėtingojo statinio (atraminės sienutės) statybai SLD privalomas statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, o II grupės nesudėtingojo statinio (atraminės sienutės) statybai SLD privalomas statant mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei Saugomų teritorijų įstatymas šioje teritorijoje statybos nedraudžia), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Statybos inspekcija primena, kad SLD išduoda savivaldybių administracijos.
Taigi, atraminių sienelių statyba reikalauja kruopštaus planavimo ir kaimynų sutarimo.
Paviršinių Nuotekų Tvarkymas
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.
Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus. Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Želdinių Sodinimo Reikalavimai
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.
Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Statybos Leidimai ir Reikalavimai
Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.
Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis. Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.
Ginčų Sprendimas
Ginčus, susijusius su žemės paviršiaus reljefo keitimu, VTPSI, kaip statybos valstybinės priežiūros institucija, nagrinėja tik tais atvejais, kai reljefas pertvarkomas statant statinius, t. y. kai žemės darbai priskirtini statybos darbams.
Praktiniai Patarimai ir Įžvalgos
Projektuojant pastatus yra svarbus geodezininko vaidmuo, kuris prieš nustatant statinio vietą sklype, projektuojant sklypo aukščius, atlieka sklypo topografinius matavimus. Dažna bėda tame, kad užsakovai nežino, nori kuo pigiau gauti topografinį planą, o geodezininkams nelabai įdomu, kam tas topografinis planas bus skirtas ir apmatuoja sklypą ir nei centimetro už sklypo ribos arba per mažai, reikia kas kartą priminti geodezininkams, kam reikalinga topo nuotrauka, kad reikia apimti kelią, už kelio esančio sklypo dalį bent 5m, gretimybių sklypus bent 5-7m, jei yra statinių gretimuose sklypuose, tuomet ir tų namų cokolinį aukštį pamatuoti...
Kai šių duomenų projektuotojas topografiniame plane neranda, informuoja apie tai užsakovą, kuris turėtų mokėti iš naujo geodezininkams už praplėstą topografinį planą. 9 iš 10 to daryti nenori, nes taupo €. Taip ir gaunasi, kad projektuotojas nemato gretimybių aukščių, todėl negali tiksliai nustatyti, kuriame aukštyje reikia suprojektuoti pastatą.
Vėliau, statybos eigoje, statybos vadovas, geodezininkas ir užsakovas turėtų įvertinti projekte nustatytą pastato aukštį (nulinę altitudę) ir jei reikia, koreguoti ją statybos eigoje prieš įrengiant pamatus pagal tai, ką mato realybėje.
Esant situacijai, kai kaimynai pasistatė savo namų cokolius aukščiau ir žada supilti gruntą virš jūsų lygio, reikėtų siekti bendro sutarimo ir spręsti problemą kartu. Galima įrengti bordiūrus palei tvoros liniją, tačiau dėl atlyginimo už darbus reikėtų tartis su kaimynais. Ne iš vienų lūpų ankstyvą pavasarį galima išgirsti nepasitenkinimą polaidžiu. Kai kuriems gyventojams polaidis virsta tiesiog stichine nelaime. Tirpstančio sniego vanduo ima brautis į namo rūsį, apsemia patalpas.
Pirmas žingsnis - konsultacijos su kraštovaizdžio architektu. Jis duos patarimų, kaip geriau suplanuoti sklypą, suformuoti reljefą. Specialistai pataria, kad reljefą formuoti reikėtų taip, kad tarp priešingų sklypo pusių būtų bent 20 cm nuolydis. Paprastai nuolydis formuojamas nuo namo į sklypo pakraščius. Kai kurie specialistai nuolydį formuoja taip, kad viename metre būtų maždaug 2 cm nuokrypis. Jeigu sklypas ir nelabai didelis, plika akimi toks nuolydis nebus labai pastebimas.
Kiemai.lt sklypo reljefo, šlaitų formavimas
Kai kada formuojant reljefą prireikia statyti dideles atramines sienas, kitur - tik palyginti žemes, kad iš kaimynų pusės netekėtų polaidžio vanduo arba atvirkščiai. Žinoma, visada reikia paisyti statybos reglamentų, išlaikyti atitinkamus atstumus. Kai kurie kraštovaizdžio specialistai mėgina apsieiti be atraminių sienų ar betoninių barjerų. Taip stengiamasi nepažeisti natūralaus hidrologinio režimo. Netgi vengiama žemėje užkasti plastikinius drenažo vamzdžius.
Jeigu sklype gruntas sunkus - molis ar priemolis, formuojant reljefą reikėtų jį palengvinti. Tai daroma paprastai: sklype iškasami grioveliai, atstumas tarp jų turėtų būti 1,5-2 m. Į šiuos griovelius pripilama išplauto smėlio. Ant viršaus pilamas maždaug 20 cm storio dirvožemio sluoksnis. Jeigu gruntas labai sunkus ir griovelių su smėliu neužtenka, maždaug 5 cm skaldos sluoksniu galima padengti visą sklypą. Į taip paruoštą gruntą ne tik geriau susigeria polaidžio vanduo.
Nuo pavasarinio polaidžio ar rudens liūčių gali pagelbėti ir dekoratyvinis baseinas. Jį specialistai rekomenduoja įrengti pačioje žemiausioje sklypo vietoje. Jeigu nuo polaidžio nepadeda apsisaugoti natūralios priemonės, tuomet neišvengiamai reikia įrengti drenažo sistemą. Nereikia baimintis - ji nėra tokia sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš anksto.
Viena paprasčiausių drenažo sistemų - iškasti maždaug 30 cm gylio griovelius ir užpilti juos skalda ar išplautu smėliu. Kai kas palei tvorą iškastų griovelių netgi neužpila smėliu ar skalda. Plastikinių vamzdžių gamintojai sodybų drenažo sistemoms įrengti siūlo specialius skylėtus vamzdžius, kurie būna apvynioti kokoso palmių plaušu. Tačiau pravartu žinoti, kad kloti drenažo vamzdžius rekomenduojama tik tuose sklypuose, šalia kurių yra vandens telkiniai. Jeigu šalia sklypo nėra vandens telkinio, tuomet geriau kasti griovelius ir užpilti juos skalda arba plautu smėliu. O jeigu tokių griovelių neužtenka, tuomet yra dar vienas būdas - iškasti nemažą duobę ir užpilti ją skalda.
Drenažo sistemą sklype gali atstoti ir tinkamai įrengti takeliai. Pirmiausia tokiems takeliams reikia gero pagrindo. Patartina iškasti maždaug 20-30 cm gylio griovelius, užpilti juos skalda ar išplauto smėlio sluoksniu, šį sluoksnį sutankinti. Prieš įrengiant takus specialistai pataria apsispręsti, kas svarbiausia: išvaizda, praktiškumas ar patvarumas. Vieni praktiškiausių takų, kurie tinkami ir kaip savotiškas drenažas, - paklotos paprastos šaligatvių plytelės, o tarpuose užveista veja. Tokia danga puikiai dera prie želdinių, yra gana tvirta. Šiuo metu populiarūs takai iš dolomito plokščių. Dolomitui neruošiamas betono pagrindas, plokštės klojamos tiesiai į gruntą.
Sklypo Lyginimas ir Vejos Įrengimas
Jeigu ketinate įrengti veją, tai pirmiausiai reikalingas - sklypo lyginimas. Sklypo lyginimo metu reikia nuolydžius formuoti su apatiniu nederlingu sluoksniu - gruntu. Sklypą išlyginti ir paskirstyti jį taip, kad vėliau tolygiai susipiltų ir susiformuotų nuolydžiai iš derlingo viršutinio augalinio sluoksnio. Suformavus sklypo nuolydžius su gruntu, skleidžiamas augalinis sluoksnis ir sklypas lyginamas su juo.
Pirmiausiai reikia apžiūrėti sklypą ir iš anksto nuspręsti, kaip turėtų atrodyti Jūsų sklypo reljefas. Sklypą suskirstyti į funkcines dalis: kur bus poilsio ir vandens zona (kasamas tvenkinys, įrengiamos aktyvaus poilsio, vaikų aikštelės, lauko židinys), kur bus sodo - daržo zona (statomas šiltnamis, sodinami medžiai, įrengiamas daržas). Žinant visą reikalingą informaciją galima pradėti sklypo lyginimo darbus.
Daugiausiai kainuoja, jeigu prieš pradedant darbus paaiškėja, kad dėl formuojamų nuolydžių reikia ženkliai pakelti sklypo kai kurias vietas, o perteklinio grunto ir/ar derlingo augalinio sluoksnio jūsų sklype nėra.
Žemės Savininkų Pareigos
Žemės įstatymo 21 straipsnyje apibrėžtos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, o šio įstatymo 7 punkte nurodyta, kad savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
tags: #sklypo #nuolydzio #formavimas