Jei meilė būtų tik jausmas: psichologinis požiūris

Meilė - tai gražus, bet kartais negailestingas jausmas. Ji prieštarauja logikai ir užgriūva kaip cunamis. Bėk, nebėk - niekas nepadės.

Psichologai ir santykių ekspertai buvo paprašyti apibrėžti meilės sąvoką ir pateikti praktinių patarimų, kaip ją išsaugoti. Straipsnyje nagrinėjama, kas yra tikra meilė ir kuo ji skiriasi nuo įsimylėjimo ar susižavėjimo.

Meilė - tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, o žiūrėjimas kartu ta pačia kryptimi.

Kas yra tikra meilė?

Dauguma žmonių suvokia meilę kaip jausmą. Ir iš dalies taip ir yra. Pasak psichologo dr. Marko E. Sharpo, tyrinėjančio tarpusavio santykius, „įsimylėjimas - tai pirmiausia jausmas“, kuris kyla tada, kai asmuo pajunta seksualinį potraukį. Jis pabrėžė, kad šis intensyvus jausmas palaipsniui išblėsta.

Psichologė Yana Dubinsky taip pat tvirtina, kad tikra meilė yra kažkas daugiau nei jausmai. „Kai pora vestuvių dieną stovėdama prieš draugus ir artimuosius prisiekia, jie pasižada mylėti, „kol mirtis juos išskirs“, jei tai būtų tik jausmai, kaip mes galėtume žadėti, ką jausime po 20, 30, 50 metų?“

Šeimos terapijos specialistai teigia, kad egzistuoja įvairios meilės rūšys. Aistringa, romantiška meilė labai svarbi, tačiau ilgai kartu gyvenančios poros pabrėžia, kad sąmoninga, tarpusavio santykius praturtinanti meilė yra dar svarbesnė.

Meilė - tai procesas, susidedantis iš to, kaip jūs mylite partnerį ir kaip jūsų partneris nori būti mylimas. „Vieniems žmonėms užtenka pasakymo „aš tave myliu, kitiems dar reikia ir pakeisti tepalus automobilyje“,- teigia Mudita Rastogi, psichologijos mokslų daktarė, šeimos santykių terapeutė.

Meilė taip pat reiškia empatiją, vienas kito poreikių supratimą ir palaikymą, kai partneriui to labiausiai reikia. Žymus psichologas Erichas Fromas yra pasakęs, kad meilė, tai „valia, ketinimais, sprendimais, pasižadėjimu pagrįstas aktas“.

Šiuolaikiniai psichologai (M. Sharp) dar įvardija įsipareigojimą ir teigia, kad tikra meilė ta, kai partneriai viskuo dalijasi, kartu priima sprendimus.

„Tvirta suaugusiųjų meilė yra tada, kai partneriai yra emociškai priklausomi vienas nuo kito, tai reiškia, kad jie abu myli vienas kitą, rūpinasi vienas kitu, trokšta fizinio artumo, tačiau ir gerbia vienas kitą, leidžia išlikti savimi“,- pabrėžia dr. Meredith Hansen, priešvedybinių ir ką tik susituokusių porų santykių specialistė. Partneriai jaučiasi saugūs būdami savimi ir būdami geranoriški vienas kitam.

Kaip atpažinti tikrą meilę?

Žmogaus poreikis patirti tikrą meilę nors kartą gyvenime sutampa su jo noru būti suprastam, įvertintam, priimtam ir besąlygiškai mylimam. Tačiau kaip tikrą meilę atpažinti ir atskirti nuo susižavėjimo ar įsimylėjimo?

1. Tikra meilė - kai tu sutinki ir priimi žmogų tokį, koks jis yra. Iš tikrųjų tokiuose santykiuose pasireiškiantys jausmai tarsi savaime suprantamas dalykas. Tada žmonės nelinkę keisti ir auklėti vienas kito. Ir net jei jie skirtingi, tai supranta, kartu pakeldami savo vertę, kadangi papildo vienas kitą. Tuomet laukia kitas santykių etapas - pripažinimas, dėkingumas ir atsidavimas.
2. Kai meilė tikra, sieki, kad ir tavo antra pusė būtų laiminga. Šis siekimas - abipusis. Ir tas noras visai natūralus ir nesąmoningas.
3. Tikra meilė suteikia saugumo jausmo. O tai - svarbiausia santykiuose.
4. Tokiuose santykiuose nepastebi ir neužsiangažuoji ties smulkmenomis. Jei priėjai išvadą, kad yra dalykų, kurie tave tavo partneryje erzina, tiesiog pakalbėk su juo. Mokėjimas bendrauti - vienas svarbiausių gerų santykių rodiklių. Kai kurių žmonių supratimu, tikra meilė ir nepasitenkinimas - nesuderinami dalykai. O be reikalo. Visi mes žmonės, su savo jausmais ir mintimis. Todėl nieko stebėtino ir normalu, kad mintys ir norai nesutampa. Nereikėtų idealizuoti tikros meilės suvokimo. Tai ne melodrama, o realus gyvenimas.
5. Gerų santykių ir tikros meilės pagrindas - kantrybė ir pasitikėjimas. Pasitikėjimas - bet kokių tvirtų santykių pagrindas, dar labiau suartinantis du žmones.
6. Sugebėjimas gražiai ir tolerantiškai išsakyti savo nuomonę ir nepasitenkinimą. Esant tikrai meilei AŠ vaidina antraeilį vaidmenį. Žinia, žmogus pagal savo prigimtį - egoistas. Todėl visiškai normalu, kad norisi bent kažkiek pagalvoti ir apie save. Ypač kai santykiai tęsiasi ilgai ir pora nebėra emociškai stipriai priklausoma vienas nuo kito, todėl kartais gali viskas erzinti. Išsikrauk, atsikratyk įtampos ir suprask, kad tu - laimingas žmogus, kad turi savo antrą pusę ir yra MES, o ne AŠ. Tačiau nereikėtų manyti, kad tikra meilė - tai silpnybė arba kažkas idealaus. Meilė - žmogiškų santykių forma, dėl kurios taip pat reikia įdėti nemažai pastangų. Todėl nereikėtų to žemiško, gyvenimiško jausmo painioti su tuo, ką rodo kine. Kuo stipresnė meilė, tuo, kaip bebūtų keista, ji yra žemiškesnė ir natūralesnė.

Kaip meilė veikia mūsų kūną ir smegenis?

Įsimylėjimas prasideda ne širdyje, o hormonų veikloje - būtent jie priverčia mus atkreipti dėmesį į tuos, kurie mums patinka. Be įgimtų polinkių, mūsų skonį formuoja ir vaikystės patirtys. Galų gale, įsimylėjimas - tai sudėtingas biologijos, prisiminimų ir emocijų derinys.

Pradėjus santykius, organizme padidėja kortizolio - streso hormono - lygis, todėl meilę išgyvename kaip emocinį sprogimą. Tuo pat metu sumažėjęs serotonino kiekis verčia mus nuolat galvoti apie mylimąjį. Už prisirišimą atsakingi oksitocinas ir vazopresinas. Oksitocinas, išsiskiriantis artimo kontakto metu, stiprina pasitikėjimo ir komforto jausmą, o vazopresinas padeda formuoti ilgalaikius santykius.

Meilė taip pat slopina smegenų sritis, atsakingas už baimę ir kritiką, todėl įsimylėję žmonės idealizuoja partnerį ir nepastebi jo trūkumų.

Štai skirtingos meilės rūšys, kurias išskyrė senovės graikai:

• Agapė - besąlygiška, nesavanaudiška meilė.
• Philia - draugiška meilė, prieraišumas.
• Eros - aistringa, geidulinga meilė.
• Storge -šeimyninė meilė.
• Ludus - lengvabūdiška, žaisminga meilė.
• Pragma - praktiška, racionali meilė.

Aštuoni meilės tipai pagal psichologą Robert Sternberg

Kaip išsaugoti meilę?

Meile grįsti tarpusavio santykiai reikalauja pastangų. Santykių ekspertai pataria, ką daryti, kad meilė nesibaigtų.

• Stenkitės valdyti konfliktus. Psichologė M. Dubinsky teigia, kad visos poros konfliktuoja, tačiau labai svarbu mokėti juos spręsti. Kai kompromisas atrodo neįmanomas, reikia mokėti suvaldyti konfliktą ir elgtis garbingai. Tai reiškia, kad nesmūgiuosite žemiau diržo, išklausysite partnerį, kalbėsite aiškiai ir atvirai. „Atsispirkite pagundai parodyti savo pranašumą“,- pabrėžia ji. Tvirtas požiūris neleis ginčui pernelyg įsipliekti. Įvertinkite partnerio požiūrį, pagalvokite, kaip jis galėtų suprasti jūsų. „Mes nebūtinai turime iškart susitaikyti, bet reikia stengtis suprasti vienam kitą“.
• Jūsų pagrindiniai įsitikinimai turi būti panašūs. „Jūsų pomėgiai, nuomonės, patirtis gali keistis laikui bėgant. Tačiau jei jūs tikite tais pačiais dalykais, jūs turite pagrindą, ant kurio galite kurti stiprius tarpusavio santykius“,- teigia M. Rastogi.
• Linksminkitės, ilsėkitės kartu. „Kas tai bebūtų, darbas sode, nardymas ar mokymasis prancūzų kalbos, poros turi turėti nors vieną užsiėmimą, kuriuo mėgautųsi kartu“,- tęsia psichologė.
• Visada klauskite, kaip praėjo jūsų mylimojo diena, išsikalbėkite. Nebūtinai iškart pasiūlyti kokį nors problemos sprendimo būdą, daug svarbiau išklausyti.
• Aiškiai įvardykite, ko jums trūksta. Geriausias būdas pašalinti nesusipratimus, gauti tai, ko jums trūksta - tai aiškiai apie tai kalbėti. Juk niekas nemoka skaityti minčių.
• Dalinkitės savo jausmais vienas su kitu. Tai padės sutvirtinti emocinius ryšius. Pats ginčo faktas nieko nereiškia, svarbu, kaip poros jaučiasi po jo ir kaip tai juos emocionaliai paveikia.
• Stenkitės kokybiškai leisti laiką kartu. Ne visada jūsų santykiai turi būti kaip per pirmą pasimatymą ar medaus mėnesio atostogas, tiesiog kartkartėmis nueikite anksčiau miegoti, išjunkite televizorių, pasikalbėkite. Ir pajusite, kaip jūsų tarpusavio ryšys sustiprės.
• Nieko blogo, jei turite ir individualių pomėgių, neįmanoma, kad visada būtų įdomu tik su partneriu. Užsiimkite įvairia veikla, stenkitės turėti daug draugų.
• Parodykite draugui ar sutuoktiniui, kaip jį mylite. Tai gali būti komplimentai, kiti dėmesio ženklai. Tokie iš pažiūros nereikšmingi dalykai yra labai svarbūs.
• Kartu svajokite. Žinojimas, ko jūs abu norite iš gyvenimo ir bendros pastangos tai pasiekti sustiprina tarpusavio ryšį ir pačią santuoką. Aptarkite kartu bendrus tikslus, planuokite ateitį.
• Gerbkite vienas kito individualumą. Du žmonės negali būti vienodi. Sutuoktiniai, kurių santuoka tvirta, sugeba priimti vienas kito skirtumus, nepervertina jų. Leiskite partneriui būti savimi. Akcentuokite jo teigiamas savybes.
• Tarkitės su psichologais, kitais specialistais. Jei problemos kaupiasi ir poros kažko laukia, dažnai gali būti per vėlu. Santuokos terapija gali sustiprinti jūsų ryšį, išsaugoti šeimą.

Meilė ir psichikos sveikata

Poreikis būti mylimam ir mylėti yra universalus ir stiprus, nepaisant psichologinės būsenos pablogėjimo. Galbūt gebėjimas būti artimame ryšyje arba gebėjimas mylėti kitą žmogų gali tapti sudėtingas, bet pats poreikis labai universalus, jis išlieka.

Žmonėms, kurių raidoje formuojasi nesaugus prieraišumas, gali būti labai sunku palaikyti ilgalaikį ryšį. Reakcija į tokio ryšio pobūdį gali būti: ,,Man nieko nereikia. Nereikia meilės ar pačiam mylėti“. Ir galbūt tas poreikis realizuojamas kitaip. Poreikis mylėti yra bazinis, man atrodo, kad jis kažkokia forma visada yra ir tada kinta jo išraiškos, kai sakoma, kad nenoriu, neturiu poreikio būti santykyje. Bet tai nereiškia, kad to poreikio mylėti ir būti mylimam nėra.

Tas poreikis mylėti ir būti mylimam gali realizuotis per artimą ryšį su kitu žmogumi. Galbūt romantine partnere arba partneriu, o galbūt jis realizuojamas per draugystę su vienu ar daug žmonių, nes šis poreikis gali įgyti ir tokią formą. Man meilė, šiuo atveju, yra suprantama plačiai: kažkas man jaučia šiltus jausmus ir aš jaučiu šiltus jausmus.

Tokiam žmogui, kuris turi stiprią, gilią saugaus prisirišimo patirtį, žymiai lengviau patirti meilę artimame santykyje. Priimti, kad jį gali mylėti ir jis pats gali mylėti kitą. Visai kitaip žmogui, kuris neturi tokios patirties: stiprus jausmas, jo atžvilgiu, gali gąsdinti, nors kartu yra kažkas patrauklaus.

Pavyzdžiui, žmogus, kuris yra depresijoje. Jam gali būti sudėtinga priimti, kad jį gali kažkas mylėti. Sunku suprasti, kad jis yra vertas meilės, o būnant santykiuose, gali būti sunku išreikšti meilę per rūpestį, nes tam tiesiog nėra jėgų. Arba visiškai priešingoje, manijos būsenoje, kai žmogus jaučia pakylėtą euforiją. Šiuo atveju galima nuvertinti ryšį arba tuo metu gali būti sunku išgyventi gilų jausmą, nes viskas labai greitai bėga.

Nors prieš tai minėtos psichologinės būsenos tampa veiksniais, dėl kurių priklauso kaip žmogus jaučia ir supranta savo jausmus, bet sunku nubrėžti aiškią liniją tarp patologijos ir nesugebėjimo išreikšti jausmų. Psichologinė patologija yra efemeriškas dalykas. Psichologiniams sutrikimams nėra taikomi visiškai objektyvūs kriterijai, kad būtų galima neabejotinai pasakyti, kur prasideda psichopatologija, kaip tiriant kūno sutrikimus, kuriuose yra objektyvūs diagnostiniai metodai.

Žmonės netgi ir patirdami vienokius ar kitokius psichologinius sunkumus, susidurdami su įvairiomis kliūtimis, gali jausti meilę, būti artimame ryšyje bei gali rūpintis kitu žmogumi. Duoti, ne tik imti. Kartais žmogus, neturintis patologijos, gali būti niekuo nepranašesnis jausmuose, o kartais - net paviršutiniškesnis.

Kaip psichologas daug kartų susidūriau su atvejais, kai nepaisant sunkumų, žmogus gali išlaikyti labai artimą bei gilų ryšį, kuris jam yra tarsi labai didelis palaikymas, atrama sunkumuose.

Pavyzdžiui, viena jauna moteris, kuri turi gilią depresiją ir ilgalaikių psichologinių sunkumų, kurie yra susiję su nepalankia ir traumuojančia aplinka, kurioje ji užaugusi, labai save nuvertina. Tačiau nepaisant to, yra ilgalaikiame santykyje su savo partneriu ir niekaip neišeitų pasakyti, kad ji nėra mylinti ar kad šie santykiai yra patologiški.

Kitas pavyzdys yra apie žmogų, kuris turėjo ne vieną manijos epizodą ir jo žmonos reakcija buvo labai palaikanti, supratinga. Jeigu ne santykis su žmona, ši manija galėjo turėti sunkesnių pasekmių ir tai, kad jis kreipėsi pagalbos, labai prisidėjo ir žmona.

Romantiškuose santykiuose neįmanoma išvengti sunkumų. Jeigu žmogus turi stiprią nesaugumo patirtį, nesaugumas kartojasi. Partnerio veiksmai gali būti suvokiami kaip atstūmimas, grėsmė. Tai kuria konfliktą arba gali privesti prie atsitraukimo.

Kalbant apie sunkumų specifiką, tai, pavyzdžiui, būnant depresijoje, pasikartoja savęs nuvertinimas arba netikėjimas, kad žmogus gali būti svarbus. Būnant su tokiu žmogumi artimuose santykiuose yra sunku priimti, kad tavo mylimas žmogus taip save nuvertina ir tu supranti, kad tu negali nieko padaryti, kad ir ką sakytum. Nuvertinimas lieka.

Tokiuose santykiuose žmogus tikriausiai pradeda abejoti santykiais, ar tie santykiai yra tikri, ar verta būti santykyje. Tada tampa sudėtinga atskirti žmogų nuo problemos, sunku suprasti, kad tai, kaip žmogus vertina aplinkinius, kaip žiūri į save, kokios nuotaikos yra, neapibūdina to, koks žmogus jis yra. Tai yra tik depresijos būsenos pasekmė.

Mylimam, artimam žmogui yra iššūkis nepamiršti, kad už viso šito yra kažkas daugiau.

Žmonėms labai reikia pagarbių, šiltų santykių patirties. Deja, ši patirtis gali būti sunkiai prieinama ir jie susiduria su santykiais, kurie gali žaloti. Žmonės, kurie turi gerą patirtį ankstyvuose santykiuose ir nėra linkę į savęs nuvertinimą, gali rūpindamiesi kitų poreikiais nepamesti savęs.

Nesureikšminant savo profesijos, psichoterapija gali būti išeitis, ji padeda kurti naują santykį, patirti, ką reiškia pagarba, patirti jausmą, kai žmogus gali rūpintis savo poreikiais.

Žmonės dažnai į psichologus kreipiasi ne tik dėl to, nes patiria depresiją, bet dėl to, nes jam sunku būti artimame santykyje.

Vienatvės jausmas, pats savaime gali būti veiksnys, kuris prisideda prie didėjančių sunkumų. Žmogaus poreikis turėti artimą santykį su kitais yra labai svarbus. Iš kitos pusės, visus sunkumus yra lengviau išgyventi, jeigu tu turi artimą ryšį, nesvarbu, ar tai būtų romantinis ryšys, ar tiesiog draugystė. Tas ryšys ir palaikymas, patiriant bet kokį sutrikimą, yra labai svarbus.

Taigi, įsivaizduodami, kad galime viską, be kitų pagalbos, supraskime, kad vis dėl to mums reikia kitų žmonių.

tags: #jei #meile #butu #tik #jausmas