Kaip skelbiamas testamentas: išsamus gidas Lietuvoje

Testamento sudarymas ir jo vykdymas vis dar yra sritys, kurios gyventojams kelia daugiausiai neaiškumų. Kas surašo testamentą, kas jį patvirtina, kada jis skaitomas ir dar daugybė kitų klausimų kyla žmonėms, norintiems sudaryti testamentą arba priimti jį pagal įstatymus.

Testamentas ir dovanojimas: esminiai skirtumai

Pirmiausia, vertėtų išsiaiškinti, kas yra testamentas ir kuo jis skiriasi nuo paprasčiausio turto dovanojimo. Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis aiškina skirtumus tarp turto palikimo testamentu ir dovanojimo.

„Turtą galima perleisti įvairiais būdais - dovanoti, parduoti. Tačiau turto perleidimas ir palikimas testamentu tarpusavyje neturi nieko bendro. Padovanojus turtą, jo įgijėjas iš karto įgyja nuosavybės teises į šį turtą. Kai turtas paliekamas testamentu, įpėdinis teisę paveldėti įgyja tik po testamentą sudariusio asmens (testatoriaus) mirties ir atlikus paveldėjimo procedūrą.

Testamento turinys iki pat testatoriaus mirties yra saugomas paslaptyje. Ko gero, testamento paslaptis yra geriausiai saugoma informacija. Svarbu pabrėžti, kad asmuo savo testamentą gali daug kartų keisti, pildyti arba išvis panaikinti. Visuomet galios tik paskutinis asmens sudarytas testamentas. Testamentas neatsitiktinai dar vadinamas asmens paskutine valia - šiame dokumente asmenys kartais atskleidžia didžiausias savo gyvenimo paslaptis, pavyzdžiui, apie ne santuokoje turimus vaikus“, - aiškina M. Stračkaitis.

Paveldėjimo procedūros

Civiliniame kodekse nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iki 2015 m. įsigaliojusių Civilinio kodekso pakeitimų, buvo susiklosčiusi tokia praktika, jog 3 mėnesių terminas palikimui priimti buvo taikomas tik pirmos eilės įpėdiniams.

Antros eilės įpėdiniai teisę priimti palikimą įgydavo tik tuomet, kai per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo palikimo nepriėmė nei vienas pirmos eilės įpėdinis, t.y. antros eilės įpėdiniai palikimo galėjo priimti per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo palikėjo mirties dienos.

Vis dėlto, siekiant suvienodinti praktiką ir išvengti probleminių situacijų minėtu būdu skaičiuojant palikimo priėmimo terminą skirtingų eilių įpėdiniams, 2015 m. priimti Civilinio kodekso pakeitimai nustatė bendrą visų eilių įpėdiniams, 3 mėnesių terminą palikimui priimti.

Testamento ginčijimas

Norintiems ginčytis dėl testamento teisėtumo notaras pataria apsišarvuoti kantrybe - laimėti bylą įmanoma tik turint konkrečių įrodymų. Dažni atvejai, kai mirusiojo giminės lieka nepatenkinti tuo, kad testamentu jiems nepalikta jokio turto ir bando testamentą ginčyti.

Dėl testamento teisėtumo jie gali kreiptis į teismą, tačiau tam būtina turėti rimtą įstatymų numatytą pagrindą, pavyzdžiui, kad testatorius nesuprato savo veiksmų ir pan. Tačiau tais atvejais, kai testamentas patvirtintas notaro, tokie kreipimaisi dažniausiai neturi pagrindo, nes tvirtindamas testamentą, notaras įsitikina asmens veiksnumu ir tuo, kad jis gerai suvokia savo veiksmus ir jų pasekmes“, - sako M. Stračkaitis.

Kas dalyvauja testamento skaityme?

Vadovaujantis LR civilinio kodekso 5.33 straipsniu, palikimo vietos atsiradimo notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį, paskiria testamento skelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims.

Jei testamentą tvirtino notaras ir vienas testamento egzempliorius yra pas jį, apie testamento skelbimą pranešama testamente nurodytiems įpėdiniams. Kai asmeninis testamentas notarui perduotas saugoti uždarame voke, notaras į testamento skelbimą kviečia įstatyminius įpėdinius bei kitus suinteresuotus asmenis. Apie įstatyminius įpėdinius notaras sužino naudodamasis Gyventojų registro duomenimis.

Pažymėtina, jog giminystės eilės ir laipsniai yra nustatomi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės nuostatomis ir yra reikšmingi tik turto paveldėjimo atveju, visais kitais turto perleidimo atvejais, daikto savininko artimi giminaičiai neturi pirmenybės gauti dovanojamą daiktą, taip pat būti asmeniškai informuojami apie neatlygintiną daikto perleidimą kitiems artimiems giminaičiams.

Nuosavybės teisės perėjimo kitam asmeniui išviešinimo funkciją atlieka viešieji registrai, kuriuose privalomai registruojamas nuosavybės teisės perleidimo į nekilnojamąjį daiktą faktas.

Notaro iškvietimas į namus

Notariato įstatymas numato, kad atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau nei dešimt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje.

Notaro darbo praktikoje labai dažni atvejai, kai testamento patvirtinti vykstama į ligoninę ar pas sergantį klientą į namus. Notarui tokiais atvejais tenka didelė atsakomybė nustatyti, ar asmuo yra veiksnus, ar suvokia savo veiksmus ir jų pasekmes. Veiksnumui nustatyti notaras vadovaujasi tam tikra metodika ir taip pat gauna medikų vertinimą. Jei asmuo nesuvokia savo veiksmų, yra be sąmonės, notariniai veiksmai negali būti atliekami.

Tačiau notaras M. Stračkaitis akcentuoja, atvejus, kada žmogaus globa teisiškai patikėta kitam asmeniui. „Asmeniui globėją tam tikroje srityje paskiria teismas, kai asmuo pripažįstamas neveiksniu toje srityje. Globėjas jokiu atveju neturi teisės už savo globojamą asmenį sudaryti testamento“, - aiškina M. Stračkaitis.

Asmenį neveiksniu tam tikroje srityje pripažįsta ir toje srityje globėją skiria teismas. Tai nėra notaro kompetencijos klausimas. Notarams tenka tvirtinti sandorius, kuriuos sudaro globėjai neveiksnių tam tikroje srityje asmenų vardu ar ribotai veiksnūs tam tikroje srityje asmenys, turėdami rūpintojo sutikimą. Įstatymų numatytais atvejais sandoriams sudaryti reikalingas ir teismo leidimas.

Vadovaujantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis, buvo priimti LR civilinio kodekso pakeitimai, kuriais pakeisti riboto veiksnumo ir neveiksnumo teisiniai institutai bei kuriais įtvirtinti pagalbos priimant sprendimus teikimo ir išankstinio nurodymo institutai.

Nuo šių pakeitimų įsigaliojimo (2016 m. sausio 1 d.), teismo sprendimu asmuo gali būti pripažįstamas neveiksniu arba ribotai veiksniu tik tam tikrose srityse, o tokiam asmeniui paskirtas globėjas galės sudaryti sandorius tik tose srityse, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu (atitinkamai rūpintojas turės duoti sutikimą sudaryti sandorius ribotai veiksniam asmeniui tik tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu).

Įsigaliojus minėtiems pakeitimams, pilnametis veiksnus fizinis asmuo gali pateikti išankstinį nurodymą, kaip turėtų būti tvarkomi klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo tuo atveju, jei jis ateityje būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Išankstiniai nurodymai turi būti sudaryti notarine forma, registruojami Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.

Pareiškimas, kuriuo asmuo prašo panaikinti išankstinį nurodymą taip pat turi būti notarinės formos. Civilinis kodeksas taip pat papildytas nauju skyriumi, kuris reglamentuoja pagalbą priimant sprendimus. Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus gali būti sudaroma, kai asmeniui dėl psichikos sutrikimo arba dėl kitų aplinkybių (amžiaus, ligos ar kt.) sudėtinga priimti geriausiai jo interesus atitinkančius sprendimus. Sutartys dėl pagalbos priimant sprendimus turi būti sudaromos notarine forma.

Rentos sutartys

Dar vienas gyventojams daug neaiškumų paliekantis klausimas yra rentos sutartys. Ji numato, kad viena šalis - rentos mokėtojas įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už kapitalo perdavimą jam nuosavybės teise periodiškai mokėti kitai šaliai - rentos gavėjui sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją. Kaip ir numatyta Civiliniame kodekse, rentos sutartis turi būti sudaryta notarine tvarka ir įsigalioja nuo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, taip pat pinigų perdavimo asmeniui, kuris pagal sutartį teiks kitam asmeniui reikiamą išlaikymą, momento.

Nuosavybės teisė rentos mokėtojui perleidžiama dar esant gyvam rentos gavėjui. Asmuo, gavęs nuosavybės teise tokį turtą, privalo prižiūrėti ir rūpintis rentos gavėju iki jo mirties, o gauto turto negali perleisti be jį davusio asmens sutikimo - tai įstatyminė rentos gavėjo teisių apsauga.

Išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje galima numatyti viso išlaikymo vertę, tačiau vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Taip pat galimas išlaikymo iki gyvos galvos natūra pakeitimas periodinėmis išmokomis.

Pažymėtina, kad norint apsaugoti savo teises pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju ir kitus galimus įstatyminius įpėdinius, rentos sutartis, kaip ir numatyta Civilinio kodekso 6.443 straipsnio 2 dalyje, turi būti įregistruota viešajame registre. Kai sutartis įregistruojama, yra laikoma, kad perleistas turtas, kuris tampa priežiūrą teikiančio asmens nuosavybė, yra suvaržytas renta. Rentos gavėjui mirus baigiasi priežiūrą teikusio asmens įsipareigojimai.

Testamento formos

Testamentas - tai dokumentas, kuriuo asmuo, vadinamas testatoriumi, nurodo, kokias teises į jo turtą po jo mirties turės kiti asmenys. Testamentą gali sudaryti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.

• Oficialieji testamentai - tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro. Testamentą pasirašo testatorius. Jo akivaizdoje testamentas tvirtinamas ir registruojamas notariniame registre. Vienas testamento egzempliorius duodamas testatoriui, o kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje. Informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį yra konfidenciali. Tai ko gero, geriausiai saugoma notaro paslaptis, kurią galima atskleisti tik asmeniui mirus.
• Asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta, ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas asmeninis testamentas negalioja. Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Tad jei asmeninis testamentas parašytas tinkamai ir įsigaliojo, jis lygiavertis oficialiajam.

Žmogus bet kada turi teisę sudarytą testamentą pakeisti, papildyti ar panaikinti. Vėliau sudarytas testamentas panaikina pirmesnį testamentą ar jo dalį, kuri prieštarauja vėlesniam testamentui. Notarai visada rekomenduoja klientams taip sudaryti testamentą, kad po mirties paveldėtojams nekiltų nepatogumų. Testamente galima parašyti, kas negali pretenduoti į turtą.

Nekilnojamo turto paveldėjimas

Nekilnojamo turto paveldėjimas - tai procesas, kurio metu mirusio asmens turtas pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Svarbiausia - veikti laiku ir teisingai, nes paveldėjimo procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas. Notarui reikia pateikti konkrečius dokumentus, o terminai, per kuriuos galima priimti paveldėjimą, yra riboti.

Paveldėjimas apima ne tik materialų turtą - namus, butus, žemės sklypus, - bet ir įsipareigojimus, pavyzdžiui, paskolas ar skolas. Paveldėjimo procesas prasideda nuo momento, kai asmuo miršta, o jo turtas ir įsipareigojimai pereina įpėdiniams.

Pagal Lietuvos teisę paveldėtojais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriuos nurodo įstatymas arba testamentas. Testamentas suteikia žmogui galimybę laisvai paskirstyti turtą - tiek artimiesiems, tiek ne giminystės ryšiais susijusiems asmenims. Jei testamentas sudarytas, paveldėjimas vyksta pagal jame nurodytas sąlygas.

Veiksmai norint paveldėti turtą

Norint oficialiai paveldėti turtą, būtina kreiptis į notarą per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Notaras, gavęs prašymą, atveria paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, kai visi formalumai sutvarkyti.

Norint tinkamai įforminti nekilnojamo turto paveldėjimą, būtina parengti ir pateikti notarui visus reikalingus dokumentus. Šis procesas negali būti pradėtas be oficialių įrodymų apie mirusiojo mirtį, giminystės ryšius ir turto priklausomybę.

Pagrindiniai dokumentai

• Mirties liudijimas. Tai pirmasis ir svarbiausias dokumentas, kuriuo pradedamas paveldėjimo procesas. Mirties liudijimą išduoda civilinės metrikacijos skyrius pagal registruotą mirties faktą.
• Testamentas (jei yra). Jei velionis buvo palikęs testamentą, notaras privalo jį surasti ir patikrinti, ar jis įregistruotas Testamentų registre. Tik po to galima paskirstyti turtą pagal jame nurodytas sąlygas.
• Paveldėjimo teisės liudijimas. Tai galutinis dokumentas, išduodamas notarui patvirtinus, kad paveldėtojai turi teisę į turtą. Jis suteikia teisę registruoti paveldėtą turtą savo vardu Registrų centre.
• Turto registro išrašas. Šis dokumentas parodo, kokiam asmeniui turtas priklausė, kokia jo vertė ir ar jis nebuvo įkeistas.
• Asmens dokumentai. Kiekvienas paveldėtojas turi pateikti asmens dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę), įrodančią tapatybę.
• Santuokos liudijimas (jei taikoma). Kai paveldimas bendras sutuoktinių turtas, gali prireikti santuokos liudijimo ar sutuoktinio sutikimo.

Mokesčiai paveldint turtą

Nors nekilnojamojo turto paveldėjimas daugeliu atvejų yra natūralus procesas šeimoje, jis vis tiek susijęs su tam tikrais mokestiniais įsipareigojimais. Paveldimo turto mokestis taikomas tuomet, kai paveldimas turtas viršija tam tikrą vertės ribą arba paveldėtojas nėra artimas giminaitis.

Pagal Lietuvos Respublikos Paveldimo turto mokesčio įstatymą, mokestinė prievolė atsiranda, kai turto vertė viršija 150 000 eurų. Paveldimo turto mokestis turi būti sumokėtas per 6 mėnesius nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos.

Paveldėjimo priėmimas ir atsisakymas

Priimti paveldėjimą - tai ne tik teisė, bet ir atsakomybė. Pagal Lietuvos įstatymus paveldėjimą reikia priimti per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Per tą laiką paveldėtojas turi kreiptis į notarą pagal mirusiojo paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą.

Priėmus paveldėjimą, paveldėtojas perima ne tik turtą, bet ir velionio skolas. Tai reiškia, kad skolų sumos gali būti padengiamos iš paveldėto turto vertės. Tačiau įstatymas numato galimybę paveldėti su turto apribojimu, t. y. Jei paveldėtojas nenori priimti paveldėjimo (pvz., dėl skolų ar ginčų tarp artimųjų), jis gali atsisakyti paveldėjimo notaro biure. Atsisakymas turi būti pareikštas raštu per tą patį 3 mėnesių terminą.

Kai paveldėtojų yra keli, turtas tampa bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Tai reiškia, kad kiekvienas paveldėtojas turi tam tikrą dalį, atitinkančią jo paveldėjimo teisę.

Dažnos klaidos paveldint

Paveldėjimo procesas dažnai atrodo aiškus, tačiau praktikoje žmonės daro klaidų, kurios gali brangiai kainuoti - nuo paveldėjimo teisės praradimo iki teismų dėl neteisingai padalinto turto.

• Pavėluotas kreipimasis į notarą. Viena dažniausių klaidų - nesikreipimas į notarą per įstatymų numatytą 3 mėnesių terminą. Daugelis paveldėtojų mano, kad paveldėjimo procesas prasidės automatiškai, tačiau taip nėra.
• Trūkstami dokumentai. Dažnai paveldėjimo byla stringa, nes trūksta dokumentų - mirties liudijimo, testamento originalo ar turto nuosavybės įrodymų. Notarai negali tęsti proceso, kol viskas nėra pateikta.
• Neteisingai surašyti testamentai. Testamentai, surašyti be notaro arba neteisingai suformuluoti, dažnai tampa ginčų priežastimi. Dėl to paveldėjimo procesas gali būti sustabdytas, kol teismas nustato testamento galiojimą.
• Pamirštama įregistruoti turtą. Gavus paveldėjimo teisės liudijimą, būtina įregistruoti turtą savo vardu Registrų centre. Kai kurie paveldėtojai šį žingsnį pamiršta, manydami, kad liudijimas automatiškai suteikia nuosavybę.
• Ginčai tarp paveldėtojų. Kai paveldėtojų yra keli, ginčai dėl turto pasidalijimo yra labai dažni. Dažniausiai jie kyla dėl nelygaus turto vertės paskirstymo ar neaiškių testamento sąlygų.

Tad paveldint svarbiausia - veikti laiku, pateikti visus dokumentus ir vengti neoficialių susitarimų.

DUK apie testamento skelbimą ir paveldėjimą

• Kiek laiko turiu priimti paveldėjimą? Paveldėjimą reikia priimti per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Jei terminas praleidžiamas, paveldėjimo teisė gali būti atkurta tik per teismą, pateikus pagrįstą priežastį (pvz., liga ar nežinojimas apie mirtį).
• Kokius dokumentus reikia pateikti notarui? Būtini dokumentai: mirties liudijimas, testamento kopija (jei yra), paveldėtojų tapatybės dokumentai ir turto registro išrašas. Jei paveldimas bendras sutuoktinių turtas, reikia pateikti ir santuokos liudijimą.
• Ar reikia mokėti paveldėjimo mokestį? Artimi giminaičiai (vaikai, tėvai, sutuoktiniai, anūkai) nuo mokesčio atleidžiami. Kiti paveldėtojai moka 5-10 % nuo paveldėto turto vertės, jei ji viršija 150 000 €.
• Ką daryti, jei paveldėjau turtą su skolomis? Paveldėtojas gali priimti paveldėjimą su atsakomybe, ribota paveldėto turto verte. Tai reiškia, kad skolos dengiamos tik iš paveldėto turto, o ne iš asmeninių lėšų. Taip pat galima paveldėjimo atsisakyti.
• Kas atsitinka, jei nėra testamento? Jei testamento nėra, turtas paveldimas pagal įstatymą. Pirmiausia paveldi sutuoktinis ir vaikai, jiems nesant - tėvai, broliai, seserys. Jei artimųjų nėra, turtas pereina valstybei.
• Ar galima ginčyti testamentą? Taip, jei manoma, kad testamentas sudarytas pažeidžiant įstatymus - pvz., asmuo buvo neveiksnus arba dokumentas suklastotas. Ginčas sprendžiamas teismo keliu, tačiau būtina pateikti įrodymus ir liudytojų parodymus.
• Kas nutinka, jei keli paveldėtojai nesusitaria dėl turto? Turtas tampa bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Paveldėtojai gali pasidalinti turtą taikiai, sudarydami notarinę dalybų sutartį. Jei susitarimo nėra, ginčas sprendžiamas teisme.
• Ar paveldėtą turtą reikia registruoti? Taip. Po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turtą reikia įregistruoti savo vardu Registrų centre. Be registracijos negalėsite jo parduoti, dovanoti ar įkeisti.
• Ar galima paveldėjimo teisės atsisakyti? Taip, paveldėjimo galima atsisakyti per 3 mėnesius nuo mirties dienos, pateikiant raštišką pareiškimą notarui. Atsisakius paveldėjimo, teisė pereina kitiems įpėdiniams.
• Ar reikia paveldėjimą deklaruoti mokesčių inspekcijoje? Taip, jei paveldėtas turtas viršija 150 000 € arba priklauso tolimesniems giminaičiams. Paveldimo turto deklaracija pateikiama per 6 mėnesius nuo paveldėjimo liudijimo gavimo.

Advokatų profesinės bendrijos 3 law "Miškinis ir partneriai" vyresniosios teisininkės Sigitos Stukaitės teigimu, pagal galiojančius teisės aktus tokiu atveju per 3 mėnesius nuo mamos mirties reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir pateikti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą.

Palikimo priėmimo momentu reikia apsispręsti, ar palikimas bus priimamas pagal apyrašą, ar be. Pasak teisininkės, palikimo atsiradimo vieta laikoma mirusiojo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Kiekvienam notarui yra priskirta tam tikra teritorija.

"Dažniausiai kreipusis į notarų biurą iš esmės yra suteikiama informacija, ar palikėjas buvo sudaręs testamentą, ar ne. Jei testamentas yra sudarytas, palikimo atsiradimo vietos notaras paskiria jo paskelbimo dieną ir apie ją informuoja įpėdinius ir kitus suinteresuotus asmenis, jei tokių yra. Nors įstatyme nėra nurodyta, kokia forma notaras tai turi atlikti, paprastai siekdami įgyvendinti tą pareigą notarai siunčia registruotus ar elektroninius laiškus, skelbia laikraščiuose", - sakė S. Stukaitė.

S. Stukaitė taip pat akcentavo, kad įstatymas numato teisę ir į privalomąją palikimo dalį, t.y. palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jei testamentu neskirta daugiau.

Anot teisininkės, dėl visų paveldėjimo formalumų sutvarkymo galima sudaryti ir notarine tvarka patvirtinti įgaliojimą.

tags: #kaip #turi #buti #skelbiamas #testamentas