Dujinis šildymas šiuo metu yra vienas iš populiariausių pasirinkimų įvairaus dydžio namams. Tai lemia keletas pagrindinių veiksnių: dujinio šildymo sistema įrengiama labai greitai, ji nereikalauja priežiūros - veikia nuolat, nepriklausomai esate namuose ar ne, dujiniam šildymui įrengti paprastai nereikia daug vietos.
Dujinio Šildymo Sistemos Komponentai
Dujinio šildymo įrengimas susideda iš visos eilės etapų, kurių kiekvienas yra svarbus užtikrinant sistemos patikimumą ir efektyvumą. Svarbiausi komponentai:
- Dujinis katilas - pagrindinis sistemos elementas, atsakingas už šilumos gamybą.
- Dujotiekio vamzdžiai - jungia katilą su dujų tiekimo sistema.
Dujų Rūšys: Gamtinės ir Suskystintos
Dujinis šildymas gali būti gamtinėmis ir suskystintomis dujomis, dar vadinamasis šildymas dujų balionais. Jeigu nėra galimybės įsivesti gamtines dujas, alternatyva yra suskystintos dujos.
- Gamtinės dujos - natūralus produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra metanas. Gamtinės dujos susidaro uolų plyšiuose, žemės gelmėse, prie naftos telkinių, jos neturi nei kvapo, nei spalvos.
- Suskystintos dujos - naftos perdirbimo produktas, pagrindinės sudedamosios dalys yra propanas ir butanas. Suskystintų dujų trūkumas - naftos ir jos dujų perdirbimo kaštai, maža butano virimo temperatūra žiemą, dėl kurios nesusidaro dujų slėgis, bei kainos sezoniškumas.
Kaip sumontuoti dujinę krosnį – visas procesas
Kokia Dujinio Šildymo Įrengimo Kaina Namams?
Dujinio šildymo sistemos įrengimas yra vienas iš pigesnių, o kalbant tik apie paties dujinio katilo įrengimą, montavimo kaina skaičiuojama maždaug nuo 200 eurų. Žinoma, atsižvelgiant į tam tikrus poreikius, tokius, kaip namo plotas, kiek numatoma karšto vandens naudojimo taškų, kiek asmenų gyvens, priklausys, koks bus reikalingas dujinio katilo galingumas bei kitų priedų poreikis.
Papildomai dažniausiai yra reikalinga vandens pašildymo talpa karštam vandeniu ruošti, esant didesniam karšto vandens poreikiui. Tai neišvengiamai įtakoja kainą, kaip ir tai, kokią sistemą pasirinksite namo šildymui - radiatorius, grindinį, o gal sieninį ar lubinį šildymą, todėl galutinė sistemos įrengimo kaina visais atvejais yra skirtinga. Be abejonės, kaina priklauso ir nuo dujinių katilų gamintojo, katilo valdymo galimybių. Vienų dujinių katilų valdymas gali būti tik mygtukų ir rankenėlių pagalba, kitų - valdymas nuotoliniu būdu išmaniaisiais įrenginiais specialios programėlės pagalba.
Dujiniai katilai pasižymi itin aukštu efektyvumu, galima rinktis įprastą arba kondensacinį dujinį katilą. Kondensacinių katilų kaina yra didesnė, tačiau skaičiuojama, kad tokio katilo efektyvumas siekia net iki 110 %. Dujiniai katilai gali būti pastatomi arba pakabinami, su momentiniu vandens ruošimu, su viduje integruotu boileriu ar katilai su atskirai pajungiamu vandens šildytuvu.
Dujiniai katilai šildo tiek namą, tiek vandenį, tačiau reikėtų tinkamai įvertinti jo galingumą, kad pasirinktas katilas užtikrintų jūsų karšto vandens suvartojimo poreikius. Jeigu name planuojama įrengti daugiau nei dvi vonias ir yra poreikis, kad vienu metu galėtų būti naudojami du ir daugiau karšto vandens vartojimo taškų, tuomet atitinkamai reikėtų rinktis šiuos poreikius užtikrinantį dujinį katilą. Kitu atveju gali būti, jog katilas nesugebės paruošti pakankamai reikalingo karšto vandens.
Įprastai, priklausomai nuo to, kokia yra namo energinio naudingumo klasė arba kitaip - kokie yra namo šilumos nuostoliai, namo šildomų patalpų aukštis, taip pat jau minėtas karšto vandens poreikis name, katilo galingumas gali būti skaičiuojamas maždaug 1 kW - 10-15 m2 plotui. Reikia atkreipti dėmesį, kad optimaliam dujinio katilo veikimui, nereikėtų rinktis galingesnio, negu yra reikalinga.
Šių pastarųjų metų statomų namų energinio naudingumo klasė pagal reikalavimus atitinka B, A, A+, todėl tokiems namams apšildyti naudojamų katilų galios poreikis mažėja. Tačiau vis labiau aktualus tampa kitas svarbus aspektas - karšto vandens suvartojimo poreikis name, kuris tendencingai didėja. Taip yra dėl to, kad vis dažniau name yra įrengiama daugiau nei viena vonios zona, tokiu atveju išauga poreikis karštu vandeniu aptarnauti du ir daugiau taškų vienu metu.
UAB „Inžinerijos slėnis" bendradarbiauja su 14-a dujinių katilų gamintojų ir savo klientams gali pasiūlyti geresnes dujinių katilų kainas. Jei karšto vandens talpa yra integruota dujiniame katile, vandenį šildo spiralinis šilumokaitis, yra dujinių katilų, kuriuose vandens šildymui papildomai naudojama kondensacinė šiluma. Šio tipo katiluose palaikoma nustatyta vandens temperatūra, todėl katilui nesikūrenant vanduo šildomas elektra.
Vidutinė lauko dujotiekio įvedimo kaina
UAB „Inžinerijos slėnis" meistrai suskaičiavo, jog vidutinė lauko dujotiekio įvedimo kaina yra apie 1200 Eur, žinoma, priklauso nuo atstumo. Konkrečiame objekte kaina priklauso nuo situacijos, reikalingos įrangos ir kitų faktorių.
Kiek Kainuoja Dujinis Šildymas?
Kalbant apie finansus, dujinio šildymo kaina kiekvienu atveju yra labai individuali, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus faktorius ir ne tik. Senos statybos, neapšiltintiems namams, esant neatnaujintoms šildymo sistemoms, dujinio šildymo kaštai skaičiuojami pakankamai dideli. Tačiau ekonomiškiems naujos statybos namams, ypatingai šiuo metu populiarėjantiems nedideliems, iki 120 m2 statomiems namams, dujinio šildymo kaina nebus labai didelė.
Šiuolaikiniai naujos kartos dujiniai katilai suteikia plačias galimybes reguliuoti katilo galią, atsižvelgiant į sezoniškumą bei lauko temperatūros pokyčius, kas leidžia taupyti dujų suvartojimą. Efektyviam dujų suvartojimui užtikrinti, geriausia naudoti tiek patalpų šilumos reguliatorius, tiek automatinius lauko temperatūros daviklius. Nors dujos nėra atsinaujinantis energijos šaltinis, bet dujinis šildymas švarus, stabilus, nereikalaujantis priežiūros ir automatizuotas.
Jeigu netoliese yra magistralinio dujotiekio trasa, nepaisant, ar jūsų namas senos ar naujos statybos, gamtines dujas įsivesti verta. Pradinė investicija priklauso nuo atstumo, paprastai ji mažėja, jei magistralinio dujotiekio atšaka naudojasi ne vienas, o keli ar keliasdešimt namų ūkių. Jeigu gąsdina dujų kaina, sename name galima pasilikti turimą kieto kuro katilą, kurį galima kūrenti esant didesniems šalčiams, o dujinį šildymą naudoti pereinamaisiais laikotarpiais bei karšto vandens ruošimui vasarą.
Naujame name patikimesnį dujinį šildymą galima įsirengti greta šilumos siurblio oras-oras arba oras-vanduo, kurie efektyvesni tik esant ne itin šaltiems orams, o vasarą gali pasitarnauti patalpų vėsinimui kaip kondicionierius. Centralizuotai tiekiamų gamtinių dujų kaina svyruoja, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ją peržiūri du kartus per metus.
Jeigu nėra galimybės atsivesti gamtines dujas nuo magistralinio gamtinių dujų vamzdyno, galima įsirengti dujinį šildymą suskystintomis dujomis iš dujų balionų. Suskystintų dujų tiekimu užsiima daug įmonių, dujos gali būti tiekiamos centralizuotai į didelius rezervuarus (taip vyksta didelėms vartotojų grupėms), arba gali būti tiekiamos įvairios talpos balionuose.
Tiesa, suskystintų dujų kaina didesnė nei gamtinių, bet suskystintos dujos yra apie 30 proc. kaloringesnės nei gamtinės. Jeigu skaičiuotume, kad 150 kv. m ploto vidutinio sandarumo namo šildymui ir karšto vandens bei maisto ruošimui per metus reikia apie 2500 - 3000 kub.m gamtinių dujų, tai tokiam pat namui vidutinis metinis suskystintų dujų poreikis bus apie 1750 -2100 kub.
Dujotiekio Įvedimas
Privataus namo ar kito pastato lauko dujotiekis jungia skirstomojo dujotiekio atšaką su namu. Pirmiausia iš energijos skirstymo operatoriaus (ESO) reikia gauti prisijungimo sąlygas ir parengti techninį projektą. Rengiami du projektai - lauko ir vidaus dujotiekio. Lauke montuojamas požeminis dujotiekio vamzdis, antžeminiu būdu dujotiekius leidžiama tiesti tik išimtiniais atvejais, tokiu atveju dujų vamzdžiai gali būti tik plieniniai.
Lauko ir vidaus dujotiekio projektavimu ir montavimu užsiimančios UAB „Inžinerijos slėnis" vadovas sako, kad racionaliausia visus projektavimo ir įrengimo darbus patikėti kvalifikuotiems įmonės specialistams, nes jie atlieka visus darbus - pradedant projekto parengimu, lauko dujotiekio nutiesimu ir baigiant katilinės įrengimu, dujinės viryklės, šildymo prietaisų pajungimu ir išbandymu. Nereikia ieškoti atskirų darbų rangovų, visa atsakomybė ir garantiniai įsipareigojimai yra iš vienos įmonės. Dujotiekio projektavimas ir montavimas, šildymo sistemos įrengimas iš vienų rankų. Sutartis, garantiniai įsipareigojimai, priežiūra.
Prie lauko dujotiekio galima priskirti dujų įvadą į namą. Jis pravedamas per sieną, naujoje statyboje jį galima pravesti po pamatu ar per pamatą, tokiu atveju fasade nelieka vamzdžio, kuris ne visada atrodo estetiškai.
Dujotiekio Gylis
- dujotiekių - iki 0,5 m nuo žemės paviršiaus iki apsauginio dėklo viršaus. Jei dujotiekis yra apsauginiame polietileniniame ar plieniniame dėkle ir naudojamos apsauginės gelžbetoninės plokštės, atstumas nuo apsauginės plokštės apačios iki apsauginio dėklo viršaus per visą sumažinto įgilinimo ilgį turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m.
- įvedamo į pastatus dujotiekio prie pastatų ir statinių pamatų - iki 0,4 m nuo žemės paviršiaus iki apsauginio dėklo viršaus.
Vidaus Dujotiekis
Vidaus dujotiekis yra pastato dujų sistemos dalis. Pastato dujų sistemą sudaro dujotiekis ir jo dalys, dujiniai prietaisai, degimui reikalingo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo sistema. Vidaus dujotiekio įrengimą reglamentuoja „Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės".
Dujotiekio vamzdžiai pastato viduje gali būti atviri, paslėpti, po tinku, galima juos montuoti grindyse ir užlieti betonu. Atviri dujų vamzdžiai gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesniame kaip 2,2 m aukštyje nuo grindų. Taip pat dujų vamzdis gali būti pravestas palubėje, pakabinamose lubose (lubų konstrukcija turi būti vėdinama), sienų kanaluose.
Užtinkuoti ir užbetonuoti galima iki 0,1 bar darbinio slėgio dujų vamzdį be jungčių. Geltonos spalvos dujų vamzdžiai turi nesikirsti su kitų inžinerinių sistemų vamzdynu, dujų vamzdis turi būti tiesiamas tiesiomis linijomis, vertikaliai arba horizontaliai, turi būti kiek įmanoma trumpesnis.
Šildymas Suskystintomis Dujomis
Atokiose vietovėse, kur arti nėra gamtinių dujų trasos, verta įsivesti šildymą suskystintomis dujomis, vadinamą šildymu dujų balionais arba šildymu propano dujomis. Kaip minėjome, suskystintų propano dujų šilumingumas didesnis nei gamtinių dujų, jų reikia mažiau. Dujų balionus galima užpildyti butano ir propano dujų mišiniu.
Labai svarbu pasirinkti dujų tiekėją, kurio 95 procentus dujų sudėties sudarytų propanas. Propano garavimo arba virimo temperatūra yra apie -43°С šaltyje. O butanas nebegaruoja esant -0,5 °С šalčio, jis yra kaloringesnis ir naudojamas maisto gamybai skirtuose dujų balionuose. Todėl labai svarbu, kad 95 proc. dujų balionų, skirtų šildymui, sudarytų suskystintos propano dujos. Dujinių katilų gamintojai irgi rekomenduoja naudoti propano dujas.
Įmonės „Inžinerijos slėnis" darbuotojai sako, kad savo užsakovams rekomenduoja patikimus dujų tiekėjus, kurie šildymui skirtus dujų balionus užpildo 95 proc. Kitas momentas, dėl kurio dalis žmonių privengia šildymo dujų balionais, yra sprogimo baimė. Tačiau dujų balionai yra laikomi lauke, sandarioje spintoje, joje yra dujų nuotėkio jutiklis, kuris, esant net menkiausiam dujų išsiskyrimui, automatiškai užblokuoja jų patekimą į aplinką. Juk dažniau girdime apie buitinių dujų balionų, naudojamų maisto gamybai, sprogimus, nei apie propano dujų balionų sukeltas avarijas. Dujų balionų spinta - skydinė.
Kitas klaidingas įsitikinimas, kad dujų balionai labai brangūs. Visų pirma, tiekiamų dujų kiekis skaičiuojamas ne balionais, o suvartotų dujų kubiniais metrais. Jų kiekį rodo skaitliukas, įrengiamas prie dujų balionų spintos - skydinės. Šildymas dujų balionais prilygsta šildymui gamtinėmis dujomis, jis toks pat komfortiškas ir nereikalaujantis nuolatinio dėmesio.
Reikalavimai Patalpoms, Kuriose Įrengiami Dujiniai Prietaisai
Reikalavimai dujinio katilo patalpai priklauso nuo katilo tipo. B tipas - katilas jungiamas prie dūmtraukio, skirto pašalinti degimo produktams į lauką (katilas neizoliuotas aplinkoje). Dujinio šildymo katilai yra kompaktiški, degimas ir šalinami degimo produktai švarūs, dujinis katilas gali būti įrengiamas atskiroje katilinėje, taip pat gyvenamųjų namų vonios ar tualeto kambariuose (tik C tipo), garažuose (irgi tik C tipo), virtuvėse ir panašiose patalpose.
Patalpos, kuriose įrengiami dujiniai katilai ir kiti prietaisai, turi būti vėdinamos, o vėdinimas atitikti higienos normų nustatytus reikalavimus. Patalpose, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, draudžiama įrengti mechanines vėdinimo sistemas su rekuperacija ir šių patalpų mechanines vėdinimo sistemas prijungti prie bendros kitų patalpų vėdinimo sistemos. Patalpos turi būti su varstomu langu (arba langu su orlaide) ir durimis.
Dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m. Lango plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, lango angos plotas (suminis angų plotas) turi būti ne mažesnis kaip 1 m2.
Jei patalpoje yra įrengta uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas, langas yra privalomas, bet lango angos plotas nereglamentuojamas (nenormuojamas). Jei dujinio katilo patalpa yra cokoliniame aukšte ar rūsyje, o lango apačia yra žemiau žemės paviršiaus ir antžeminis lango angos plotas mažesnis nei reikalaujama, tai prieš langą turi būti įrengta prieduobė. Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui.
Šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango požeminės dalies angos plotas, jei langas įgilintas daugiau kaip 0,5 m. Patalpų plotas, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, dydis turi atitikti prietaiso gamintojo nurodymus. Jeigu gamintojas nenurodė, patalpų dydis turi būti ne mažesnis kaip nurodyta taisyklėse.
Šie standartiniai reikalavimai taikomi dujiniams katilams, deginantiems tiek gamtines, tiek ir suskystintas dujas iš balionų. Šiuo metu rinkoje yra tik kondensaciniai dujiniai katilai, kurių efektyvumas yra itin didelis, nes juose vyksta kondensacija, kuomet vandens garai virsta papildoma šiluma.
Dūmtraukio ir Kamino Įrengimas
Dūmtraukio ir kamino įrengimas bei dujinių katilų montavimas yra neatsiejami vienas nuo kito. Dujiniams įrenginiams eksploatuoti kaminas yra būtinas, o apie jį reikėtų pagalvoti dar prieš įrengiant. Dujinių kondensacinių katilų kaminų montavimas priklauso nuo paties dujų įrenginio savybių ir nuo to, ar dujinis katilas bus montuojamas gyvenamojoje patalpoje ar ne gyvenamojoje.
Kaminas gali būti įrengiamas išvedant jį vertikaliai šachta pro stogą, palei lauko sieną naudojant dvigubą vamzdį arba tiesiogiai horizontaliai pro namo sieną (bet tik tada, kai nėra kitų techninių galimybių ir tik tam tikros galios įrenginiams) arba horizontaliai pro stogą (tai atvejais, kuomet katilas įrengtas paskutiniame namo aukšte).
Priklausomai nuo dujinio katilo konstrukcijos, kai jis sumontuotas gyvenamojoje patalpoje, kaminas turi būti įrengtas su dvigubu vamzdžiu, vadinamu dūmtakių sistema. Tokiu atveju degimo oras paimamas iš išorės virš stogo ar iš išorės palei lauko sieną (priklausomai kaip įrengtas kaminas) ir tiekiamas žiediniu plyšiu, o išmetamosios dujos į išorę išvedamos dūmtakiu virš stogo.
Eksploatuojant kelis dujinius katilus viename ar skirtinguose namo aukštuose, reikalinga įrengti kitokias išmetamųjų dujų sistemas. Vienas iš svarbių dalykų prieš pajungiant dujų įrenginį prie kamino - įsitikinti, kad kaminas būtų išvalytas, pralaidus.
Dujinio Šildymo Privalumai
Dujinis šildymas yra populiarus pasirinkimas dėl savo efektyvumo, ekonomiškumo ir patogumo. Jis užtikrina pastovų šilumos tiekimą, nereikalauja kuro sandėliavimo ir leidžia automatizuoti šildymo procesą.
- Patogumas ir komfortas - nereikia ruošti kuro ir kasdien aptarnauti katilo.
- Švara - dujinis šildymas yra švarus energijos šaltinis.
- Automatinis valdymas - šildymo sistema valdoma automatiškai.
- Universalumas - šildymas gamtinėmis arba suskystintomis dujomis galimas bet kokiame pastate, bet kokio ploto, bet kokios paskirties.
Finansavimo Galimybės ir Kompensacijos
Valstybė remia gyventojus, norinčius įsirengti efektyvesnes šildymo sistemas. Kompensacijos gyventojams (namų ūkiams) naujiems šilumos gamybos įrenginiams įsigyti ir įrengti, keičiant savo individualius neefektyvius biomasę, arba iškastinį kurą naudojančius katilus, arba šilumos gamybos įrenginius, kurie pagal savo paskirtį neturi galimybės tiekti šilumos į vandens pagrindu veikiančią individualią šildymo sistemą (vanduo nenaudojamas kaip šilumnešis), skiriamos pagal Energetikos ministerijos inicijuotą ir LEA administruojamą jungtinį projektą.
Didžiausia galima kompensacija sudaro iki 50 % tinkamų finansuoti išlaidų, kurios apskaičiuojamos pagal fiksuotuosius įkainius, nustatytus Europos socialinio fondo agentūros tyrime.
Svarbu: Finansavimas neskiriamas, jei naujas šilumos gamybos įrenginys įrengtas iki 2024-12-15 imtinai.
Projektas "Neefektyvių katilų keitimas"
Jungtiniu projektu siekiama prisidėti prie Lietuvos decentralizuoto šilumos ir vėsumos sektoriaus dekarbonizacijos bei atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) ir energijos efektyvumo rodiklių gerinimo, skatinant Lietuvos gyventojus (namų ūkius) neefektyvius biomasę naudojančius ar iškastinį kurą naudojančius katilus keisti į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, nekilnojamo turto objektuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo (CŠT) sistemos.
- Remiama veikla: individulių neefektyviai biomasę, arba iškastinį kurą naudojančių katilų, arba šilumos gamybos įrenginių, kurie pagal savo paskirtį neturi galimybės tiekti šilumos į vandens pagrindu veikiančią individualią šildymo sistemą (vanduo nenaudojamas kaip šilumnešis), nekilnojamo turto objektuose keitimas į 5 klasės biokuro katilus ar šilumos siurblius žemė-vanduo, vanduo-vanduo, oras-vanduo ir oras-oras.
- Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 70 mėnesių (2023-10-2029-08).
- Projektu siekiami rezultatai: iki 2029 m. gruodžio 31 d. 20 504 būstai turės efektyvesnius šilumos gamybos įrenginius, bus sukurta 166,3 MW papildomų atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų.
- Projekto biudžetas: 120,2 mln. Eur.
Dujotiekio Atvedimo Darbai
Dujotiekio atvedimo darbus iki namo reglamentuoja ne vienas teisės aktas - Energetikos įstatymas, Gamtinių dujų, Statybos įstatymai, Dujotiekių įrengimo ir kitos taisyklės. Laikantis visų reikalavimų, dujas įvedanti įmonė pirmiausia parengia dujotekio projektą. Dujotiekio projekto dalis - dujų įvado projektas.
Vartotojams aktualesnės yra „Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės“, kurios reglamentuoja vidaus dujų tinklo įrengimą. Dujotiekis pastato viduje gali būti tiesiamas atvirai, paslėptai, užtinkuotas, taip pat betoninėse grindyse. Dujų vamzdis gali būti paslėptas vėdinamose pakabinamų lubų ertmėse, sienų kanaluose ir nišose. Praėjimuose per sienas dujų vamzdis turi būti apsaugotas dėklu. Dujų vamzdžio negalima pravesti per angas, langus, duris, jis negali būti tvirtinamas prie kitų vamzdžių, negali būti naudojamas kaip atrama, būtina užtikrinti jo stabilumą pritvirtinant laikikliais.
Tam, kad galėtumėte įsirengti namuose dujinį šildymą, be dujų įvado niekaip neapsieisite. Įsitikinus, jog ši galimybė jūsų gyvenamojoje teritorijoje yra, naudinga žinoti, kad dujų įvedimo terminas yra ganėtinai ilgas. Šiuo metu dujotiekio įrengimu tiek iki sklypo, tiek sklype, tiek namo viduje pasirūpins bendrovė „ESO“. Jie taip pat rūpinasi ir dujų paleidimu į namo dujų sistemą bei dujinius prietaisus.