Nuo 2010 iki 2025 m. būsto pirkimo ir nuomos kainos kilo beveik visose Europos Sąjungos (ES) šalyse, o bene labiausiai - Lietuvoje, rodo Eurostato duomenys. Per 15 m. būsto kainos Lietuvoje pakilo 194 proc. Per tą patį laikotarpį kilo ir būsto nuomos kainos.
Lietuva pateko tarp 4 šalių, kur jos išaugo labiausiai. Pirmoje vietoje yra Estija, kur būsto nuoma pakilo 220 proc., tuomet rikiuojasi Lietuva su 184 proc., Vengrija (124 proc.) ir Airija (115 proc.). Vienintelė ES šalis, kur nuomos kainos per 15 m. sumažėjo, yra Graikija (-11 proc.). Didžiausias augimas fiksuotas Vengrijoje (260 proc.) ir Estijoje ((238 proc.). Vienintelė šalis, kurioje būsto kainos mažėjo yra Italija (-4 proc.).
Konservatorių Siūlymai Gerinti Pirmojo Būsto Įperkamumą
Ketvirtadienį, rugsėjo 4 d., Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pateikė siūlymus, kaip gerinti pirmojo būsto įperkamumą jaunoms (iki 35 m.) šeimoms. Konservatoriai pateikė siūlymus, kaip valstybė galėtų palengvinti šeimoms įsigyti pirmąjį būstą:
- Valstybės garantijos tiems, kurie dar neturi savo namų;
- Lietuvos banko siūlymas sumažinti pradinį įnašą nuo 15 iki 10 proc.;
- Galimybė naudoti II pakopos pensijų fondų dalį pradiniam įnašui;
- Finansinis raštingumas ir konsultacijos.
Pagrindinė priemonė - valstybės garantija tiems, kurie dar neturi savo namų. „Tai reiškia, kad valstybė garantuotų iki 10 procentų būsto vertės, tai yra pradinio įnašo dalį. Būtų mokamas tam tikras administravimo mokestis ir tokiu būdu žmogus iki 35 m. galėtų iš karto pradėti būsto įmokas ir jam būtų nebūtina besinuomojant būstą tuo pačiu kaupti ir pradinį įnašą“, - ketvirtadienį surengtoje TS-LKD spaudos konferencijoje kalbėjo buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė. Taip pat siūloma sumažinti pradinį įnašą būstui nuo 15 iki 10 proc. Tokį siūlymą yra pateikęs ir Lietuvos bankas. Visgi, kaip sakė G. Skaistė, išlieka sąlyga, kad paskolą imantis žmogus turi būti kreditingas, tai yra gebėti paskolą grąžinti.
„Paskolos mokėjimas turėtų nesudaryti didesnės dalies nei 50 proc. žmogaus pajamų, kartu su 6 proc. palūkanomis, jeigu jos iki tiek išaugtų. Tai tas išlieka ir mūsų atveju - siūlome valstybės garantiją pradiniam įnašui, tačiau žmogus vis tiek turi gebėti grąžinti paskolą, nes kitu atveju mes rizikuotume, kad paskolas gautų tie, kurie to grąžinti nesugeba“, - aiškino konservatorė. „Manau, kad Nacionalinis plėtros bankas, ILTE, galėtų tapti ta institucija, kuri administruoja šią priemonę“, - pridūrė ji.
Siūlo Pradiniam Įnašui Nukreipti Įmokas Iš Pensijų Fondų
Gyventojams leidus atsiimti dalį įmokų iš II pakopos pensijų kaupimo fondų, konservatoriai siūlo šias įmokas nukreipti pradiniam įnašui. „Jeigu tam žmogui yra iki 35 m., tokiu atveju jis galėtų atsiimti ne tik savo įmokėtas įmokas ir finansinę grąžą, bet taip pat ir [gauti] valstybės pagalbą, kuri alternatyviu atveju keliautų į socialinio draudimo fondą“, - kalbėjo G. Skaistė. „Vidutiniškai jaunas žmogus yra sukaupęs apie 3000 eurų. Gal Vilniuje tai nėra didelė suma, bet regionuose galėtų padengti netgi iki pusės pradinio įnašo. <...> Vilniuje tai būtų apie penktadalis-šeštadalis pradinio įnašo“, - vardijo ji.
Ketvirtoji konservatorių pasiūlyta priemonė apima jau ne konkrečią pagalbą, o švietimą. „Finansinis raštingumas taip pat yra svarbi priemonė tam, kad žmonės žinotų visas galimybes, kurie jie turi, kokios priemonės egzistuoja: tiek valstybės pagalba per subsidijų mechanizmą, tiek valstybės garantijos, tiek ir kitos priemonės, kurias valstybė turi tam, kad žmogus galėtų anksčiau įsigyti būstą“, - sakė G. Skaistė.
E. Gentvilas: Finansinių paskatų pirmajam būstui įsigyti įstatyme paliktos korupcinės landos
Socialdemokratų Pozicija: Savivaldybės Būstas
Konservatorius sukritikavo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas. „Tai labai įdomu, kad jie visai neseniai buvo valdžioje ir darė viską, kad tas finansavimas mažėtų. Pažadėjo 20 milijonų į metus kreditą, davė tik 8, o dabar opozicijoje vėl teikia pasiūlymus. Įdomiai atrodo“, - sakė jis.
Paklaustas, ką dėl pirmojo būsto jaunoms šeimoms rengia socialdemokratai, politikas pripažino, kad Komitete diskusijų šiuo klausimu nebuvo. Visgi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), anot A. Syso, linkusi plėsti savivaldybės būsto galimybes. „Partijos programoje šis tas yra, bet mūsų ir mano požiūris yra, kad reikėtų plėsti savivaldybės būsto galimybę, nes ne kiekvienas gali įpirkti nuosavą būstą. Ir tada susidaro problemos, kad mes dar labiau diferencijuojame jaunas šeimas, vieniems padedame, kitiems nepadedame. Galbūt jie ir norėtų, kad padėtume, bet paprasčiausiai neturi nei pirmam įnašui, nei uždirba tiek, kad galėtų įsigyt tą būstą“, - kalbėjo jis.
„Tai aš manau, kad valstybė turėtų geriau finansuoti savivaldą, kad savivaldybėse atsirastų savivaldybės būsto, kur jaunos šeimos galėtų nuomoti ir konkuruoti su privačiu baru, kur nuomoja. Tas būtų žymiai produktyviau ir naudingiau visoms jaunoms šeimom, o ne tik toms, kurios turi didesnes pajamas ir gali sau leisti“, - komentavo A. Sysas. Politikas pridūrė, kad tokia savivaldybės būsto idėja būtų nukreipta į visas savivaldybes, įskaitant ir didmiesčius.
„Visose savivaldybėse yra nuomojamo būsto trūkumas. Ir ir tuo naudojasi privatininkas, privatus verslas, kuris nuomoja ir už tai užkeltos kainos kai kur labai stipriai. Nėra konkurencijos paprasčiausiai“, - paaiškino A. Sysas.
Savivaldybės būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas. Savivaldybės būstas nėra socialinis būstas.
Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis. Prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, socialinių paslaugų įstaigos gyvenamosios patalpos bei savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis.
Siūlymas: Valstybė Padengtų Dalį Kredito
Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres Jūratė Zailskienė anksčiau teigė, kad tapusi ministre didelį dėmesį teiks būsto prieinamumui. „Prioritetų yra nemažai. Bet kalbant apie pačius svarbiausius - tai būstas jaunoms šeimoms, kad jaunos šeimos sugebėtų juos įsigyti ir valstybė galėtų kažkiek prisidėti. Jaunoms šeimoms įsigyti būstą yra sudėtinga visoje Europoje ir, manau, kad čia gali būti bendras su Europos Sąjunga sprendimų ieškojimas“, - praėjusią savaitę kalbėjo J. Zailskienė.
Socialdemokratė pavasarį inicijavo Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimus. Projekte numatoma, kad finansinė paskata įsigyti pirmąjį būstą teikiama jaunoms šeimoms, imančioms būsto kreditą pirmajam būstui pirkti ar statyti - arba pirkti ir statyti.
„Jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar auginančioms vieną vaiką, valstybė padengtų 15 proc. būsto kredito sumos. Jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus, valstybė padengtų 17,5 proc. būsto kredito sumos. O jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, valstybė padengtų 20 proc. būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos“, - socialdemokratų pranešime žiniasklaidai cituota J. Zailskienė. Naujienų portalui tv3.lt ji patikslino, kad pagalba būtų teikiama ir jaunoms šeimoms be vaikų.
Seimas po pateikimo įstatymo pakeitimams pritarė, jie nukeliavo svarstymui į Seimo komitetus. „Jau gauta teigiama Vyriausybės išvada ir manau, kad Rudens sesijoje apie tai bus svarstoma“, - naujienų portalui tv3.lt komentavo J. Zailskienė.
Ketina Kalbėtis Su Bankais
J. Zailskienė taip pat teigė, kad socialdemokratai svarsto pradėti diskusijas su bankais dėl pradinio įnašo kartelės mažinimo. „Nežinau, kiek tai duos naudos, ar bankai nusileis, ar jie is eis į kalbas apie tai, kad mažintų įnašą šeimoms, kurios nori pirkti būstą. Po to burbulo sunku sunku tikėtis, kad taip bus, bet vis tiek reikia kalbėtis, tartis, gal gims kažkokių kitų idėjų ir pasiūlymų“, - sakė kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres.
Tiesa, Lietuvos bankas jau dabar yra pasiūlęs sumažinti pradinį įnašą būstui nuo 15 iki 10 proc. J. Zailskienė taip pat įvardijo ir A. Syso paminėtus savivaldybės būstus. Anot politikės, socialdemokratai planuoja „skirti didelį dėmesį“ savivaldybės ir socialinio būsto prieinamumui.
„Gyventojams, kurie tikrai ne visi gali įsigyti savo būstą, bus ieškoma ir ES finansavimo, ir kiek savivaldybės prisidės iš savo lėšų, kad būtų kuo daugiau plečiamas savivaldybių ir socialinių būstų tinklas, nes eilėse dabar laukia daug žmonių“, - komentavo J. Zailskienė.
Ką Planuoja Valdantieji?
Klausiamas, ką dėl būsto įperkamumo socialdemokratai planuoja Rudens sesijoje, A. Sysas sakė dar nematęs programos, bet pripažino, kad pradėjus planuoti biudžetą gynybai ir kitoms reikmėms, šis klausimas gali nusistumti į šoną. „Kai pradėsime žiūrėti biudžetą, tada gal bus matyti, bet sprendžiant apie šitą situaciją su biudžetu, kur yra įsipareigojimų vykdymas, plius krašto gynyba, tam reikia be galo daug pinigų, tai nežinau, kaip čia viską sudėlioti“, - kalbėjo socialdemokratas.
Koalicinėje sutartyje būstas minimas tik viename sakinyje: „Sieksime didinti pirmojo būsto įsigijimo programos finansavimą.“ „Tai reiškia, kad jei jūs turite pirmąjį būstą, bet norite jį gerinti, tai antram būstui, jo gerinimui finansinės paskatos jau nebūtų. Bet jeigu jūs esate jauna šeima ir norite įsigyti [pirmąjį] būstą, tai bus svarstoma, kad ta šeima ir gautų paramą“, - taip koalicinėje sutartyje įrašytą eilutė aiškino J. Zailskienė.
Konservatorių Siūlymai Būsto Pasiūlai Didinti
Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje taip sparčiai kyla būsto kainos, yra būsto trūkumas.
- pilnos teisės administruoti valstybinę žemę;
- didesnės galimybės teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti ne tik nekilnojamojo turto plėtros kryptį, bet ir kokybinius reikalavimus
- sklypų perdavimas su įsipareigojimu statyti;
- savivaldybių kofinansavimas infrastruktūrai kvartaluose.
Priemonės didmiesčiams Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, kad dabar, kai statybos leidimai neturi galiojimo termino, atsiranda įvairių spekuliacijų. „Turime problemą, kad statybų leidimai neturi termino. Vadinasi, labai dažnai spekuliuojant procesais rinkoje investuotojai padaro „popierinį“ darbą ir tiesiog ieško tinkamo momento, kada parduoti savo sklypą su galiojančiu statybos leidimu“, - kalbėjo sostinės meras.
„Mes turime tūkstančius statybos leidimų, kurie yra išduoti prieš 5 ir seniau metų“, - pridūrė jis. Anot V. Benkunsko, statybos leidimų galiojimo terminų įvedimas apsaugotų nuo spekuliacijų ir pagyvintų rinką. „Tai leistų pagyvinti rinką. Jeigu artėtų statybos termino pabaiga, tada vystytojas būtų priverstas jį parduoti arba realizuoti ir tokiu būdu Vilniaus mieste atsirastų daugiau nekilnojamojo turto objektų, naujų namų ir ta rinka būtų gyvesnė“, - tikino jis.
Taip pat konservatoriai siūlo palengvinti statybos leidimų išdavimo tvarką individualiems gyvenamiesiems namams, nes šiuo metu leidimus reikia išsiimti atliekant tokias pat procedūras, kaip ir statant komercinius pastatus.
Dar vienas konservatorių pasiūlymas didmiesčiams - taikyti rent-to-own modelį, kuris gana populiarus Vakarų valstybėse. Šio modelio esmė, kad Žmogus moka nuomą, kurios dalis kaupiama pradiniam įnašui, o po 5-10 metų jis gali įsigyti būstą už iš anksto sutartą kainą.
„Didmiesčiuose, kur kainos yra pakankamai didelės ir žmonės ilgai nuomojasi būstą, kol gali sukaupti pradiniam įnašui, yra dažnai siūlomas toks modelis, kur valstybės pagalba žmonės fiksuoja kainą čia ir dabar ir nuo 5 iki 10 metų moka nuomą, bet dalis tos nuomos yra mokama pradinio įnašo kaupimui, o nuo 5 iki 10 m. termine yra sudaroma pirkimo sutartis ir toliau mokamo jau paskolos įmokos finansų įstaigai“, - kalbėjo G. Skaistė.
Priemonės kitoms savivaldybėms Kitos trys sąraše išvardytos priemonės skirtos ir didesnėms, ir mažesnėms savivaldybėms. Konservatoriai siūlo suteikti daugiau galių savivaldai, pavyzdžiui visiškai administruoti valstybinę žemę.
„Deja, reikia pripažinti, kad valstybinės žemės aukcionai ir pardavimo sandoriai vyksta labai vangiai. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žemės reformai, kai dalis patikėjimo funkcijų buvo perduotos savivaldybėms, <...> žemės pardavimai yra prastesnėje situacijoje. Pardavimus toliau vykdo Nacionalinė žemės tarnyba“, - kalbėjo V. Benkunskas.
Jo pateiktais duomenimis, 2023 m. Vilniaus mieste aukcionų buvo įvykę daugiau nei už daugiau nei 20 mln., nuo 2024 m. - už 11 mln. eurų. „Vadinasi, pasiūla žemės, kur būtų galima vystyti NT projektus, stipriai sumažėjo. Dėl to pasiūlymas yra labai aiškus - pasitikėti savivalda ir atiduodi savivaldai teisę organizuoti laisvos valstybinės žemės pardavimus“, - teigė sostinės meras.
Kitas pasiūlymas - sklypų perdavimas su įsipareigojimu statyti - reiškia, kad savivaldybės galėtų perduoti žemės sklypus būstui statyti tiek nuomos, tiek pardavimo pagrindu su aiškiu įpareigojimu: per numatytą laikotarpį (pavyzdžiui, 3-5 m.) pradėti ir užbaigti statybas bei deklaruoti gyvenamąją vietą.
Taip pat konservatoriai siūlo, kad savivaldybės galėtų dalinai arba visiškai finansuoti kelių, vandentiekio, nuotekų ar elektros tinklų įvedimą į naujus kvartalus. Šiuo metu tokia galimybė egzistuoja, bet nepakankamai naudojama.
Asmeninis Bankrotas: Galimybė Atsikratyti Skolų Jungo
Nors bankrutavusius svetur lietuvius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, norinčių atsikratyti skolų jungo ir atkurti mokumą daugėja. Lietuvoje apie asmeninio bankroto galimybę kalbama jau trejus metus. Dar pavasarį asmeninio bankroto galimybės laukiantiems gyventojams buvo žadama, kad įstatymas turėtų įsigalioti pirmąją 2012-ųjų dieną. Politikai žada, kad su paskutinėmis pastabomis Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas Seimo valdybai bus įteiktas šį penktadienį.
Ji užregistruos tik kitą savaitę ir dar po savaitės, kaip tik tada, kai baigiasi Seimo rudens sesija, įstatymo projektas būtų atiduotas svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetui. „Didelio skirtumo, kada įstatymas bus priimtas, nėra, nes reiks numatyti dar bent pusę metų, kad įstatymas įsigaliotų. Jis greičiau nei po pusmečio nuo priėmimo dienos neįsigalios. Jeigu sausį Seimas įstatymą priims, tikėtina, kad jis įsigalios nuo liepos 1-osios.
„Akivaizdu, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo priėmimas nenaudingas bankams, jie turi didelę įtaką šalies valdžios institucijoms. Dėl to įstatymą priimti vis delsiama. Ypač pirmasis šio įstatymo variantas parodė, kad jis naudingas tik kredito įstaigoms, nes asmenys galimybe bankrutuoti tiesiog nesinaudotų ir įstatymas neveiktų. Prieš porą metų bankai taip pat gąsdino, kad už galimybę asmenims bankrutuoti turės sumokėti visų bankų klientai, esą dėl to brangs paskolos. Tai taip pat buvo vienas argumentų, kuris vilkino įstatymo priėmimą. Laiko buvo išlošta, tačiau ne bankų klientų naudai“, - pabrėžė R.Paukštė.
Pašnekovo teigimu, šiuo metu jau nekyla pasipriešinimas dabartiniam įstatymo projektui. Vis dėlto, R.Paukštės ir V.Gapšio teigimu, įstatyme atsirado svarbi bankrutuojančio asmens padėtį gerinanti aplinkybė. Ankstesniame įstatymo projekte buvo numatyta, kad visus bankrutuojančio asmens finansinius reikalus tvarkys bankroto administratorius. Tai, pasak V.Gapšio, brangintų procesą, todėl buvo sutarta, kad vis dėlto bankrutuojančiam asmeniui bus palikta galimybė savarankiškai disponuoti tam tikra nedidele pinigų suma.
Tačiau niekas nesiryžta suskaičiuoti, kiek kainuos asmeninis bankrotas. Todėl neatmetama galimybė, kad brangus ir gana griežtas asmeninio bankroto procesas Lietuvoje žmones ir toliau skatins siekti asmeninio bankroto kitoje šalyje.
Milda Špakauskaitė - Pirmoji Lietuvė, Sėkmingai Praėjusi Bankroto Procedūrą Didžiojoje Britanijoje
Per pusmetį ji atsikratė 130 tūkst. eurų (apie 450 tūkst. 2008-aisiais vieno sostinės interjero dizaino salono vadove dirbusi moteris už paskolą, pasiimtą iš banko, įsigijo sklypą su namu netoli Vilniaus. Tačiau jau po metų ji prarado darbą ir išsiskyrė su partneriu. Viena su penkiamete dukra likusi moteris negalėjo bankui mokėti apie 550 eurų (apie 1,9 tūkst. M.Špakauskaitei neliko kito pasirinkimo, kaip emigruoti, tačiau Didžiojoje Britanijoje dirbant padavėja taip pat neužteko pinigų banko įmokoms mokėti.
„Tai man padėjo pradėti gyvenimą iš naujo. Šios lietuvės pavydžiu seka bent 17-a lietuvių. Jie taip pat ketina atkurti savo mokumą Didžiojoje Britanijoje. Su M.Špakauskaitės bankroto byla dirbęs bendrovės „Insolbaltika UK“ patarėjas nemokumo klausimais Andrejus Smolenko sakė, kad dėl mokumo atkūrimo Didžiojoje Britanijoje besikreipiančių lietuvių skola vidutiniškai siekia 100-250 tūkst. eurų (345-863 tūkst.
„Tarp klientų yra ir paprastų statybininkų, turinčių 90 tūkst. eurų skolų, ir buvusių bendrovių vadovų, kurių skolos viršija milijoną eurų“, - kalbėjo A.Smolenko. Kaip rodo M.Špakauskaitės pavyzdys, jos bankrotas buvo paskelbtas po gero pusmečio nuo proceso pradžios. Kadangi lietuvės pajamų lygis siekė minimalių pajamų gavimo ribą, kurią gaunant iš žmogaus neišskaičiuojami pinigai skolai grąžinti, jai jokių finansinių įsipareigojimų neliko.
Nors Didžiojoje Britanijoje M.Špakauskaitės skola bankui „Swedbank“ buvo nurašyta ir, pasak A.Smolenko, bankas geranoriškai sutiko su asmens bankroto procedūra, vis dėlto lietuvaitė vis dar yra kreditorių akiratyje. Paskelbus asmeninį bankrotą Didžiojoje Britanijoje, teises į jos skolas įgijo Lietuvos valstybės įkurta bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.
„Yra keli skolos išieškojimo būdai. Pirmiausia, yra turtas, kuris bus parduodamas iš varžytinių. Jeigu gautų lėšų neužteks skolai padengti, bus siekiama skolą išieškoti kitais būdais. Pvz., dalį pinigų išskaičiuoti iš skolininkės atlyginimo. Skolos išieškojimo terminas neapibrėžtas. Galimas ir toks variantas, kad pardavus turtą likusi skolos dalis bus nurašyta, jeigu ją išieškoti bus ekonomiškai nepagrįsta“, - galimus variantus vardijo M.J.Mikalauskas.
Jis paminėjo ir asmeninio bankroto procedūros galimybę, tačiau kol esą Lietuvoje nėra teisminės praktikos, niekas nežino, kaip tai turėtų vykti. „Viena kita byla skinasi kelią per visą teisminę sistemą iki Aukščiausiojo Teismo. Tačiau advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokato Gedimino Žliobos teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas šiemet pripažino, kad kitose ES šalyse įvykę Lietuvos piliečių bankrotai turi būti pripažinti ir Lietuvoje. Esą neliko abejonių dėl naudojimosi ES teisės aktuose įtvirtinta asmeninio bankroto teise.
Lietuvoje fizinių asmenų bankroto įstatymo projekto normos yra ganėtinai griežtos: bankrotą inicijuoti galės tik pats asmuo, kuris turės ne mažiau kaip 20 tūkst. skolą, o skoloms padengti būtų ne tik išparduotas visas asmens turtas, bet ir didžioji dalis pajamų, išskyrus nedidelę sumą, skirtą būtiniesiems poreikiams patenkinti, būtų pervestos kreditoriams. Visas skolos likvidavimo procesas gali užtrukti iki 5 metų ir, jei per šį laikotarpį nebus grąžintos visos skolos, tuomet skolos likutis bus nurašytas. Todėl, jeigu vidutines pajamas gaunantis lietuvis ryžtųsi bankroto procedūrai, jam penkerius metus tektų verstis su itin kukliomis pajamomis. Tad manytina, jog šiam žingsniui ryžtųsi ne kiekvienas, o tik itin didelių skolų turintys ir į beviltišką situaciją patekę asmenys.
Iš esmės analogiška situacija buvo Latvijoje, kai 2007 m. priėmus gana konservatyvų fizinių asmenų bankroto įstatymą juo pasinaudojo vos keli šimtai gyventojų. Situacija pasikeitė nuo praėjusių metų rudens liberalizavus šio įstatymo normas.
Kiekvienas asmuo turi teisę rinktis tai, kas jam yra geriausia. Kaip jau buvo minėta, Latvijoje šiuo metu galiojančios asmeninio bankroto normos yra liberalesnės, nei ketinama priimti Lietuvoje. Latvijoje bankroto procedūra ilgiausiai gali trukti iki 3,5 metų, o, svarbiausia, per visą šį laikotarpį nustatoma asmens atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, kuri tiesiogiai priklauso nuo gaunamų pajamų dydžio: kuo mažesnes pajamas gauna asmuo, tuo mažesnė dalis šių pajamų atskaitoma kreditoriams dengiant skolinius įsipareigojimus. Trejus su puse metų bankrotas tęsiasi tik tiems, kurie nepajėgia grąžinti nė penktadalio sumos. Tuomet kas mėnesį bankrotą paskelbęs asmuo turi atiduoti trečdalį savo pajamų. Pasibaigus numatytam laikotarpiui, likusios negrąžintos skolos panaikinamos.
Fizinio asmens bankrotas Didžiojoje Britanijoje įteisintas jau nuo 1986 m., todėl nenuostabu, kad šioje šalyje asmeninio bankroto normos yra išsamesnės ir labiau pritaikomos praktikoje. Siekiant inicijuoti asmeninio bankroto procedūras Didžiojoje Britanijoje, ši šalis turi būti asmens pagrindinių interesų centras. Visi apribojimai ir pajamų dalies išskaitymas taikomas tik vienus metus ir tik tuomet, kai pajamos yra didesnės nei valstybės nustatytas minimalus dydis - 1200 svarų sterlingų. Praėjus 12 mėnesių nuo bankroto paskelbimo automatiškai panaikinami visi apribojimai ir negrąžinta skolos dalis nubraukiama.
Iš esmės asmeninio bankroto procedūra kiekvienoje šalyje turi tam tikrų pliusų ar minusų. Asmens bankrotą galės skelbti visi fiziniai asmenys ir asmenys, besiverčiantys individualiąja veikla, t. y. Bankrutuoti galės asmenys, kurių skola viršys 25 minimaliųjų mėnesinių algų dydį, t. y. 20 tūkst.