Žemės sklypo formavimo reikalavimai: įvažiavimas į sklypą, padalinimas ir kiti aspektai

Šiame straipsnyje aptariami įvairūs žemės sklypų formavimo klausimai, įskaitant įvažiavimo į sklypą įrengimą, sklypo padalinimą, paskirties keitimą ir kitus svarbius aspektus. Taip pat pateikiami patarimai, kaip išvengti klaidų renkantis sklypą.

Įvažiavimas į sklypą

Įvažiavimo vietos keitimas

Ar galima pasikeisti įvažiavimą į savo namus, toje pačioje gatvėje tik kitoje pusėje sklypo? Jei galima pakeisti įvažiavimo vietą, tai statytojas (užsakovas) turėtų gauti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas. Atsižvelgdami į pirmiau nurodytą, jeigu norite prisijungti prie susisiekimo komunikacijų (įrengti įvažiavimą nuo kelio (gatvės) į žemės sklypą kitoje vietoje), turėtumėte kreiptis į to kelio (gatvės) valdytoją dėl prisijungimo sąlygų išdavimo.

Labai svarbu iš kokio kito kelio planuojate įvažiavimą. Jei tas kelias yra Regioninis - tai gana sunku. O taip - reikia daryti projekto, kuriuo suformuotas sklypas pakeitimą.

Įvažiavimas į sklypą turėtų būti iš tos gatvės, kurios gatvės adresas yra suteiktas sklypui - taip Jus lengvai ras tiek kurjeriai, tiek paštininkas, tiek visi kiti. Neleidžiama įsirengti įvažiavimo iš kitos gatvės, nei yra priskirtas jūsų sklypas.

Jeigu savo valdoje tvarkotės keliuką, ramiai galite darytis, jeigu valstybinėje ar privačioje kito savininko, reikės kreiptis pas architektą ir su projektėliu keliauti pas savininką.

Situacija Pabiržės miestelyje

Pabiržės miestelyje gyvenanti šeima negali į savo kiemą nei įvažiuoti, nei iš jo išvažiuoti. Todėl jų asmeninis automobilis stovi pas kitus miestelio gyventojus.

Paradoksali situacija susidarė todėl, kad gretimo namo kaimynės užsakymu buvo padaryti sklypo matavimai, įteisinta sklypo riba ir pagal tai ant buvusio bendro įvažiavimo įrengta tvora.

Šalia suformuoto sklypo gyvenantys žmonės, net jeigu ir įrengtų įvažiavimą, į kelią negalėtų automobiliu patekti, nes šaligatvyje nėra padaryta nuvažiavimo į Biržų gatvę. Esamu nuvažiavimu dabar tegali naudotis tvorą pasistatę kaimynai.

Teismas nustatė, kad turi būti padarytas antras įvažiavimas arba jis praplatintas. Tačiau šio teismo sprendimo kelininkai nesiruošia vykdyti, o šeima ir toliau lieka be galimybės patekti į savo kiemą.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Transporto infrastruktūros planavimo skyriaus grupės vadovas R. Daukšas teigė, kad tokia situacija, kai kaimyninio žemės sklypo tvoros trukdo patekti į žemės sklypą, galėjo susidaryti jau dėl šių žemės sklypų formavimo padarytų klaidų.

Nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus.

Pagal Kelių priežiūros tvarkos aprašą asfalto dangą draudžiama ardyti 5 metus po jos įrengimo arba atnaujinimo. Išimtys šiame punkte numatytos tik dėl požeminių inžinerinių tinklų.

Rekomendacijos

Planuojant pirkti namų valdos sklypą, svarbu atkreipti dėmesį į įvažiavimą į sklypą. Jei įvažiavimas yra suformuotame akligatvyje, kuriame numatyti įvažiavimai ir kitiems trims sklypams, pasidomėkite, ar galima savarankiškai pakeisti įvažiavimo į sklypą vietą (padarant įvažiavimą iš kitos sklypo vietos). Išsiaiškinkite, ar reikia leidimų ir koks tai yra procesas.

Taip pat, visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų.

Sklypo padalinimas

Per skyrybas teismas nusprendė, kad turėtas žemės sklypas būtų padalintas į tris dalis. Kur reikėtų kreiptis dėl padalinimo ir kokių dokumentu reikėtų? Kiek maždaug laiko viskas užtrunka ir kokia preliminari kaina?

Kiek laiko užtrunka vieno sklypo padalinimas į du atskirus sklypus su atskirais kadastriniais numeriais?

Yra sklypas, kuriame yra troba su ūkiniais pastatais (registruotais) ir vienas savininkas. Pvz., daliname sklypą į 4 dalis ir viename sklype lieka troba, kitame ūkiniai pastatai. Ar dalinant sklypą yra būtina griauti ūkinius pastatus? Ar pvz. savininkas pasilieka 2 sklypus, puse atidalija ir dovanoja anūkams, kaip tokiu atveju su įregistruotais ūkio pastatais?

Turime žemės ūkio paskirties sklypą ir esame 4 bendrasavininkai. Geodeziniai matavimai yra padaryti. Norime atlikti ATIDALIJIMĄ. Nuo ko reikėtų pradėti? Kur pirmiausia kreiptis?

Sveiki, ką reiškia notarinis sklypo padalinimas ir “pilnas” padalinimas? Ar rašydami notarinis padalinimas turite omenyje naudojimosi tvarkos nustatymą ?

Žemės paskirties keitimas

Gyvenvietėje turiu 1.5ha ž.ū. paskirties sklypą, savivaldybė išaiškino, kad jis patenka į žemės ir miškų funkcinio prioriteto teritoriją ir galimas paskirties keitimas į namų valdą atidalinant sklypą iki 1ha. Tačiau Kelių direkcija neduoda sąlygų nuovažai įrengti, nors sklypas šalia kelio. Kaimynai atsisako įteisinti servitutą per jų žemę, ar mano situacija pasmerkta?

Sveiki, patarkite: jeigu žemės ūkio paskirties (3,0 ha) sklype noriu pastatyti 1 gyvenamą namą iki 80,0 m2 ir penkis-šešis poilsio (svečių) paskirties namelius. Į kokį naudojimo būdą pervesti dalį (0,5 ha) sklypo priimtina šioje padėtyje?

Pasimečiau tarp valstybinių institucijų ir niekur negaunu konkretaus atsakymo. Turiu žemės paskirties sklypą, kurio registrų centro išraše yra senos žymos dėl spec. sąlygų taikymo. Sklypas patenka į Utenos urbanizuojamą teritoriją ir galėčiau keisti paskirtį į kitą, nustatant vienbučių ir dvibučiu gyvenamųjų pastatų naudojimo būdą, bet pateikus prašymą Utenos rajono savivaldybei, kad paskirtį keisti "gali", bet "negali" dėl tų žymų. Kur reiktų kreiptis, kad jas panaikinti?

Kiek apytiksliai laiko ir finansų reikia nuo sklypo atskirti mažesnį žemės paskirties sklypą bei pakeisti jo paskirtį į namų valdą? Kada galima pradėti rengti dokumentus, jeigu šiuo metu žemės sklypo dokumentuose numatyta, kad galima žemės paskirtį keisti nuo 2016 m. gruodžio.

Planuojama žemės ūkio paskirties sklypui keisti paskirtį į kitą (gyvenamųjų teritorijų) ir padalinti sklypą į keletą mažesnių. Kokiu atveju yra rengiamas detalusis planas arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas? Nuo ko priklauso pasirinkimas? Abu dokumentai gali keisti paskirtį ir dalinti sklypus, tačiau jų parengimo kaina ir laikas skiriasi. Ar yra kažkokie reikalavimai, kurie numato pasirinkimą?

Visų pirma reikėtų analizuoti teritorijų planavimo dokumentus ir išsiaiškinti, ar toks keitimas konkrečiame sklype būtų galimas.

Taigi, klaidų sąrašas, renkantis sklypą, tikrai nemažas. Ką daryti, kad išsirinktume geriausią variantą?

I. Pavilonės teigimu, pirmiausia reikia susirasti ir išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą. Reikia įsitikinti, ar teritorija, kurioje planuojama pirkti sklypą, yra gyvenamoji, ar kažkur šalia nėra komercinės, sandėliavimo paskirties sklypų, kuriuose ateityje kaimynystėje gali atsirasti koks nors sandėlis.

Klaidos renkantis sklypą

Svajonių namų galite ir neturėti, jeigu įsigysite sklypą, netinkamą nuosavo namo statyboms.

Prieš perkant sklypą, reikia atkreipti dėmesį į visą sąrašą „kabliukų“, kad išleisti pinigai nebūtų išmesti į balą.

Dažniausia klaida renkantis sklypą yra visų galimų apsaugos zonų sklype ir, kur yra sklypas, neįvertinimas.

Dažnai žmonės pagalvoja apie tai, kad svarbu įsivertinti įvažiavimą į sklypą, iš kurios pusės bus įvažiuojama - pietinės, rytinės, vakarinės ar šiaurinės. Tai svarbu dėl namo orientacijos.

Bet dažnu atveju nežinoma apsaugos zonų, kurios yra nustatytos sklypui. Ir tų klaidų galbūt galima išvengti pasikonsultavus su architektu ar kitu ekspertu ir peržiūrėjus NT išrašą, įvertinus, ar tame sklype yra apsaugos zonų, jau galima išvengti nepatogumų projektuojant namą.

Apsaugos zonos, pirmiausia, gali būti inžineriniams tinklams, pavyzdžiui, sklype arba palei sklypą iš gatvės pusės gali eiti elektros apsaugos zona. Taip pat vandentiekio, nuotekų inžineriniai tinklai, kurie gali eiti per sklypą ir riboti užstatymą.

Taip pat būna kelio apsaugos zona, ypač vietinės reikšmės keliai turi tokias zonas, kurios gali siekti ir 10 metrų nuo įvažiavimo pusės, tai tokiu atveju pastatą jau reiktų traukti net 10 metrų nuo kelio.

Taip pat pirkėjai patys sunkiai gali įsivertinti gaisrinius reikalavimus, kurie riboja užstatymą iki kaimyninių pastatų.

Labai svarbu tai žinoti, nes, pavyzdžiui, jei kaimynas pasistatė namą 3 metrai iki savo sklypo ribos, pirmasis gavo tokiam projektui statybos leidimą, jis išlaiko reikalavimus, nes šalia esantis sklypas šalia buvo dar tuščias.

Tarkime, kad namas yra mūrinis, tai jo gaisrinės saugos klasė bus antra ir mums, kitame sklype norint statyti kitą pastatą, iki šito kaimyno namo reikėtų išlaikyti 8 metrus.

Pirkėjai dažnai nežino ir kito reikalavimo, susijusio su gaisro gesinimu. Projektuojant namą mieste reikalaujama, kad nuo jo iki gaisrinio hidranto būtų ne daugiau nei 200 metrų, o jeigu pastatas projektuojamas kaimo vietoje, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, ne toliau nei 1 km atstumu nuo projektuojamo pastato turi būti vandens telkinys.

Jeigu taip nėra, tokiu atveju sklype reikia arba projektuoti, kasti kūdrą, arba gaisrinius rezervuarus, o tai apriboja užstatymą.

Tačiau reikia būti atsargiems perkant sklypą šalia vandens telkinių. Nuo vandens telkinio yra nustatoma apsaugos juosta ir nuo jos standartiškai 50 metrų statyba yra negalima.

Yra atvejų, kai žmogus nusipirko sklypą labai gražioje vietoje, prie upės, mes įvertinome šlaitą, apsaugos juostą, apsaugos zoną dėl gatvės ir liko užstatymui tik apie 30 kv. m. Žmogus tikėjosi pasistatyti gyvenamąjį namą, bet to padaryti buvo neįmanoma.

Tam, kad žmonės tokių klaidų išvengtų, būtų logiška prieš perkant sklypą įsivertinti ir pasišnekėti su ekspertais dar prieš perkant sklypą.

Taip pat, prieš perkant sklypą reikia atkreipto dėmesį, ar jame yra vandentiekio ir nuotekų sistemos, ir per kur jos eina, nes komunikacijos gali labai riboti užstatymo galimybes.

Tai reikėtų pirmiausia pardavėjo klausti, ar iki sklypo ateina komunikacijos ir kur eina. Nes vėlgi, jos turi savo apsaugos zonas. Taip pat apsaugos zonas turi ir vietiniai gręžiniai, tad jeigu sklypas mažas, o namo žmogus nori didesnio, gali nepavykti tokio noro įgyvendinti.

Dar vienas niuansas dėl įvažiavimų į sklypą. Įsivaizduokime, kad turime sklypą, kuris, atrodo, kad galėtų turėti įvažiavimą iš dviejų pusių. Jeigu sklypui yra parengtas detalusis planas, tau mes griežtai turime vadovautis planu ir įvažiavimą į sklypą daryti ten, kur jis numatytas.

Žmonės, pirkdami sklypą, neįvertina, kokios namo formos, kelių aukšto namo norės. Taip pat, ar jam reikia papildomų pastatų sklype. Nes ne visuose sklypuose galima pastatyti bet kokį namą ir dar priestatų.

Taip gali nutikti ir dėl užstatymo intensyvumo rodiklių, kurie nustatomi bendruoju planu arba detaliaisiais planais. Tai vėlgi, net jei sklypas yra didesnis, užstatymo tankumas jame gali būti mažesnis. Tai pirkėjams yra sunku išsiaiškinti, reikia gana daug pasidomėti prieš perkant sklypą.

Net jeigu sklype nėra apsaugos zonų, gali būti, kad vis tiek nepavyks pastatyti visko, ko žmogus nori.

Jeigu žmogus nori pasistatyti vieno aukšto namą su garažu, jam reikėtų ieškoti apie 12 a sklypo. Jeigu turime 10-12 a sklypą, dažniausiai projektuojame vieno aukšto namą, normalaus dydžio kiemą. Tai yra komfortiškas variantas.

Jeigu kalbant apie tankumo rodiklius, tai 12 a. sklype galima užstatyti preliminariai, jei nėra kažkokių kitokių reglamentų, kuriais būtų sumažinti tie rodikliai, 300 kv.m, tad pastatams galėtume skirti apie 280 kv.m. Tai jau yra dideli skaičiai.

Dažniausiai žmonės domisi namais iki 100 kv. m, tai tokiems namams, jeigu nėra papildomų sąlygų, apribojimų, užtektų ir 8 a sklypo.

Iš esmės viskas eina kartu - reikia kartu ir galvoti, žinoti, kokio namo reikia, ir tuomet rinktis sklypą.

Taip pat prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą. Pasiaiškinti, kokiu būdu buvo suformuotas sklypas - ar tiesiog kadastriniais matavimais, ar detaliuoju planu, ar formavimo pertvarkymo projektu. Nes du paskutiniai dokumentai gali reikšti, kad sklype yra kažkokių apribojimų.

Taip pat reikia pasižiūrėti NT išrašą, nes jame taip pat galima rasti daug naudingos informacijos, būna aprašyti servitutai, ar tokių sklype yra, apsaugos zonas. Bet išrašas turi būti atnaujintas.

Mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas.

Pavyzdžiui, jei kaimynas pasistatė namą 3 metrai iki savo sklypo ribos, pirmasis gavo tokiam projektui statybos leidimą, jis išlaiko reikalavimus, nes šalia esantis sklypas šalia buvo dar tuščias. Tarkime, kad namas yra mūrinis, tai jo gaisrinės saugos klasė bus antra ir mums, kitame sklype norint statyti kitą pastatą, iki šito kaimyno namo reikėtų išlaikyti 8 metrus”.

Projektuojant namą mieste reikalaujama, kad nuo jo iki gaisrinio hidranto būtų ne daugiau nei 200 metrų, o jeigu pastatas projektuojamas kaimo vietoje, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, ne toliau nei 1 km atstumu nuo projektuojamo pastato turi būti vandens telkinys. Jeigu taip nėra, tokiu atveju sklype reikia arba projektuoti, kasti kūdrą, arba gaisrinius rezervuarus, o tai apriboja užstatymą. Tačiau reikia būti atsargiems perkant sklypą šalia vandens telkinių.

Nuo vandens telkinio yra nustatoma apsaugos juosta ir nuo jos standartiškai 50 metrų statyba yra negalima. Yra atvejų, kai žmogus nusipirko sklypą labai gražioje vietoje, prie upės, mes įvertinome šlaitą, apsaugos juostą, apsaugos zoną dėl gatvės ir liko užstatymui tik apie 30 kv. m. Žmogus tikėjosi pasistatyti gyvenamąjį namą, bet to padaryti buvo neįmanoma. Tam, kad žmonės tokių klaidų išvengtų, būtų logiška prieš perkant sklypą įsivertinti ir pasišnekėti su ekspertais dar prieš perkant sklypą“, - pataria architektė.

Taip pat, pašnekovės teigimu, prieš perkant sklypą reikia atkreipto dėmesį, ar jame yra vandentiekio ir nuotekų sistemos, ir per kur jos eina, nes komunikacijos gali labai riboti užstatymo galimybes. „Tai reikėtų pirmiausia pardavėjo klausti, ar iki sklypo ateina komunikacijos ir kur eina. Nes vėlgi, jos turi savo apsaugos zonas. Taip pat apsaugos zonas turi ir vietiniai gręžiniai, tad jeigu sklypas mažas, o namo žmogus nori didesnio, gali nepavykti tokio noro įgyvendinti. Dar vienas niuansas dėl įvažiavimų į sklypą. Įsivaizduokime, kad turime sklypą, kuris, atrodo, kad galėtų turėti įvažiavimą iš dviejų pusių. Jeigu sklypui yra parengtas detalusis planas, tau mes griežtai turime vadovautis planu ir įvažiavimą į sklypą daryti ten, kur jis numatytas“, - pažymi ekspertė.

Įsigiję sklypą, naujakuriai ima braižyti savo svajonių namo projektą. Tačiau, I. Pavilonės teigimu, ne visada yra galimybė suprojektuoti tokį namą, kokio nori pirkėjai, nes jam tiesiog netinka įsigyto sklypo forma. „Žmonės, pirkdami sklypą, neįvertina, kokios namo formos, kelių aukšto namo norės. Taip pat, ar jam reikia papildomų pastatų sklype. Nes ne visuose sklypuose galima pastatyti bet kokį namą ir dar priestatų. Taip gali nutikti ir dėl užstatymo intensyvumo rodiklių, kurie nustatomi bendruoju planu arba detaliaisiais planais. Tai vėlgi, net jei sklypas yra didesnis, užstatymo tankumas jame gali būti mažesnis. Tai pirkėjams yra sunku išsiaiškinti, reikia gana daug pasidomėti prieš perkant sklypą“, - sako architektė ir priduria, kad net jeigu sklype nėra apsaugos zonų, gali būti, kad vis tiek nepavyks pastatyti visko, ko žmogus nori.

Paklausta, kokio dydžio sklypas galėtų būti geriausias pasirinkimas norintiems ne tik komfortiško dydžio namo, bet ir kiemo, galbūt dar garažo ir pirties pastato, architektė įvardija kelis skaičius. „Jeigu žmogus nori pasistatyti vieno aukšto namą su garažu, jam reikėtų ieškoti apie 12 a sklypo. Jeigu turime 10-12 a sklypą, dažniausiai projektuojame vieno aukšto namą, normalaus dydžio kiemą. Tai yra komfortiškas variantas. Jeigu kalbant apie tankumo rodiklius, tai 12 a. sklype galima užstatyti preliminariai, jei nėra kažkokių kitokių reglamentų, kuriais būtų sumažinti tie rodikliai, 300 kv.m, tad pastatams galėtume skirti apie 280 kv.m. Tai jau yra dideli skaičiai. Dažniausiai žmonės domisi namais iki 100 kv. m, tai tokiems namams, jeigu nėra papildomų sąlygų, apribojimų, užtektų ir 8 a sklypo“, - sako I. Pavilonė.

Pašnekovė priduria, kad neretai pirkėjams kyla klausimas, ką rinktis pirma - sklypą ar namą. Architektė sako, tai turėtų vykti kompleksiškai. „Iš esmės viskas eina kartu - reikia kartu ir galvoti, žinoti, kokio namo reikia, ir tuomet rinktis sklypą“, - sako I. Pavilonė.

Patarimai, kaip nepadaryti klaidų

Taigi, klaidų sąrašas, renkantis sklypą, tikrai nemažas. Ką daryti, kad išsirinktume geriausią variantą?

I. Pavilonės teigimu, pirmiausia reikia susirasti ir išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą. Reikia įsitikinti, ar teritorija, kurioje planuojama pirkti sklypą, yra gyvenamoji, ar kažkur šalia nėra komercinės, sandėliavimo paskirties sklypų, kuriuose ateityje kaimynystėje gali atsirasti koks nors sandėlis. Taip pat prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą. Pasiaiškinti, kokiu būdu buvo suformuotas sklypas - ar tiesiog kadastriniais matavimais, ar detaliuoju planu, ar formavimo pertvarkymo projektu. Nes du paskutiniai dokumentai gali reikšti, kad sklype yra kažkokių apribojimų. Taip pat reikia pasižiūrėti NT išrašą, nes jame taip pat galima rasti daug naudingos informacijos, būna aprašyti servitutai, ar tokių sklype yra, apsaugos zonas. Bet išrašas turi būti atnaujintas“, - patarimais dalijasi architektė.

Ji tęsia, kad mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas. „Taip pat visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų“, - priduria I. Pavilonė.

Norint išvengti nesklandumų ateityje, rekomenduojama prieš perkant sklypą pasikonsultuoti su specialistais, tokiais kaip architektai ar geodezininkai. Jie gali padėti įvertinti sklypo tinkamumą jūsų poreikiams ir nustatyti galimus apribojimus.

Renkantis sklypą, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Sklypo paskirtį ir galimybę ją keisti
• Apsaugos zonas ir apribojimus
• Komunikacijų prieinamumą
• Įvažiavimo į sklypą galimybes
• Sklypo formą ir dydį
• Užstatymo intensyvumo rodiklius
• Teritorijos bendrąjį planą
• Sklypo detalųjį planą
• NT išrašą

Atsižvelgiant į šiuos patarimus, galėsite išsirinkti sklypą, kuris atitiks jūsų poreikius ir leis įgyvendinti svajonių namo projektą.

Štai keletas klausimų, į kuriuos reikėtų atsakyti prieš perkant sklypą:

• Kokio dydžio namą norite statyti?
• Ar jums reikia papildomų pastatų sklype?
• Ar sklype yra apsaugos zonų?
• Ar galite prisijungti prie centralizuotų komunikacijų?
• Ar įvažiavimas į sklypą yra patogus?

Atsakius į šiuos klausimus, galėsite lengviau įvertinti sklypo tinkamumą ir priimti teisingą sprendimą.

Apibendrinant, žemės sklypo formavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidumo ir žinių. Prieš pradedant bet kokius veiksmus, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais ir išsiaiškinti visus reikalavimus bei apribojimus. Tai padės išvengti klaidų ir užtikrins sėkmingą projekto įgyvendinimą.

Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija. Dėl konkrečių situacijų rekomenduojama kreiptis į specialistus.

Naudingi patarimai:

• Prieš perkant sklypą, pasidomėkite teritorijos planavimo dokumentais.
• Pasikonsultuokite su architektu ar geodezininku.
• Atidžiai perskaitykite NT išrašą.
• Įvertinkite sklypo tinkamumą jūsų poreikiams.

Svarbu:

• Žemės sklypo formavimo reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės.
• Būtina laikytis visų teisės aktų reikalavimų.

tags: #ivaziavimo #i #sklypa #formavimas