Neįgalių Vaikų Globos Namų Šeimynoje Lietuvoje: Deinstitucionalizacijos Iššūkiai ir Sėkmės Pavyzdžiai

Vaikų globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 metų yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Straipsnyje nagrinėjama vaikų globos namų deinstitucionalizacijos problema Lietuvoje, pateikiamos kai kurių globos namų socialinių darbuotojų įžvalgos ir patirtys šiuo pereinamuoju laikotarpiu.

Institucinė vaiko globa pastaraisiais metais kritikuojama kaip ydinga vaiko visapusiškam vystymuisi ir ugdymui. Tačiau pastebima, kad prasidėjusi sistemos pertvarka yra sudėtingas procesas, pastaraisiais metais daugiausia stringantis dėl politinės valios stokos, dalyvaujančių subjektų (valdžios institucijų, globos namų, bendruomenių, mokslininkų) aktyvaus ir darnaus veikimo bei bendradarbiavimo trūkumo. Kartu akivaizdu, kad vaikų globos namų deinstitualizacija yra nacionalinio lygmens problema ir šis procesas neįmanomas be didesnio visos visuomenės įsitraukimo ir žmonių sąmoningumo pokyčių.

Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001) pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais, t. y.

Vaikų globos transformacija Lietuvoje

Situacija Lietuvoje

2015 m. pradžios įvykiai - seksualinio išnaudojimo atvejai Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, smurtas ir prievarta Vilijampolės socialinės globos namuose, LR Seimo kontrolierių ataskaita apie socializacijos centruose esančius nusiraminimo kambarius, pedofilijos atvejis Viešvilės vaikų globos namuose - patvirtino Lietuvos globos sistemos ydingumą.

Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Vaiko teisių konvencija, o taip pat ir kiti žmogaus teises reglamentuojantys tarptautiniai dokumentai pabrėžia, jog tokios paslaugos kaip sveikatos apsauga, švietimas ir bendruomeninė globa turėtų būti prieinamos visoms šeimoms. Tuo tarpu rekomendacijos, kuriomis siekiama apsaugoti be globos likusius vaikus, nurodo, jog pats geriausias nekintamas sprendimas vaikui yra jo grąžinimas į šeimą ir to reikia siekti, net jei vaiko biologinė šeima neatrodo ideali ar jos tradicijos ir gyvenimo būdas skiriasi nuo visuomenėje paplitusių normų.

Siekiant išsaugoti šeimą turėtų būti stengiamasi šeimas padaryti tvirtesnes, joms išugdant nuostatas, įgūdžius, gebėjimus ir priemones, kuriomis jos galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikų apsauga ir vystymusi. Vaiko augimas biologinėje šeimoje, kai tik tai įmanoma, turėtų būti prioritetas.

2014 metais Lietuva ėmėsi strateginių tikslų, kad būtų pereita nuo stacionarios (institucinės) globos prie bendruomeninių paslaugų. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu buvo patvirtintas „Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014 - 2020 metų veiksmų planas“.

Remiantis šiuo veiksmų planu yra vykdomas deinstitucionalizacijos procesas, kurio tikslas yra aukštos kokybės, individualiai pritaikyta bendruomeninė paslauga, įskaitant paslaugas skirtas institucionalizmo stabdymui, todėl vaikų globos namų deinstitucionalizacijos procesas Lietuvoje ir yra magistro darbo objektas.

Tyrimo Rezultatai

Tyrimo metu atskleistos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pertvarkoje dalyvaujančios institucijos: lėtas pertvarkos procesas, netinkami teisės aktai, o pats svarbiausias trukdis - prastas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Taip pat yra jaučiamas institucinis pasipriešinimas deinstitucionalizacijos procesui. Deinstitucionalizacija vykdoma pagal priimtą pertvarkos veiksmų planą, nors susiduriama su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-18 duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja - 2017 pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2016 pabaigoje - 35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus.

2018 pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose (bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %, t. y.

Utenos Vaikų Globos Namų Patirtis

Sėkmingiau nei dauguma kitų globos namų įstaigų dirbančių Lietuvoje - dar prieš Antrąjį pasaulinį karą savo istoriją pradėję Utenos vaikų globos namai. Per beveik 100 gyvavimo metų globos namai keitė ne tik veiklos vietą. Pradėję veikti kaip perpildyti vaikų globos namai, kuriuose 50 įvairaus amžiaus vaikų prižiūrėjo tik viena auklėtoja, nuo 2001 m. ši globos įstaiga intensyvino darbą su tėvais, globėjais, šeimomis ir bendruomene. Tuo metu dar nebuvo strateginių pertvarkos dokumentų, o deinstitucionalizacijos idėjas aptarinėjo tik aktyvių nevyriausybinių organizacijų, o ne valdžios institucijų atstovai.

Tiesa, reikia paminėti, kad iki 2012 m. Globos namų direktorės Dianos Deveikienės teigimu, šiuo metu dirbantys 35 specialistai labai daug dirba ne tik su be priežiūros likusiais vaikais, bet ir su jų tėvais. Ypatingas dėmesys skiriamas mamoms, nes, kad ir kaip gerai būtų aprūpinti globos namai, kad ir koks visapusiškas dėmesys vaikui būtų skiriamas, tėvų dėmesio niekas neatstos.

Įgyvendinant globotinių individualius socialinės globos planus, aktyviai įtraukiami vaikų biologiniai tėvai, artimieji, taip siekiant sustiprinti jų tarpusavio ryšius. Atvežus į globos įstaigą likimo valiai paliktą vaiką, pirmiausia surandama jo mama, kuriai sudaromos sąlygos apsigyventi tame pačiame pastate su vaiku.

Tėvams, kuriems trūksta žinių ir įgūdžių, leidžiančių jiems saugiai ir sėkmingai auginti vaikus, kurti pagarbius tarpusavio santykius, efektyviai įveikti iškylančius neaiškumus ir sunkumus, sudaromos galimybės lankyti Pozityvios tėvystės mokymus. Dažna problema šeimoje - vyro smurtinis elgesys, taigi stengiamasi nutraukti tokį elgesį ir kurti gyvenimą be smurto bei žmogaus teisių pažeidimų prieš artimuosius.

Tad nuo 2013 m. įstaigoje veikia ir Utenos apskrities vyrų krizių centras, kurio tikslas - suteikti pagalbą smurtaujantiems vyrams. Krizių centre teikiamos socialinės, psichologinės, teisinės pagalbos krizinėje situacijoje atsidūrusiems vyrams bei jų šeimos nariams. Taip pat organizuojamos individualios ir grupinės konsultacijos smurtinio elgesio keitimo programose. Vyrų krizių centras bendradarbiauja su Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Utenos skyriumi.

Lietuvos visuomenė turi daug išankstinių nuostatų ir neteisingų stereotipų, susijusių su globos netekusių vaikų įsivaikinimu, vienas jų - jog tapti globėju yra sunku. Nuo 2008 m. globos namų specialistės ne tik veda globėjų ir įtėvių mokymus, o taip pat ir ieško naujų globėjų bei dalijasi gerąja patirtimi. Jų siekiamybė - kad vaikus globotų šeimos ar pavieniai globėjai, kas nutinka vis dar ganėtinai retai. Aktyviai vykdomoje globėjų ir įtėvių rengimo programoje dalyvauja Zarasai, Kupiškis, Molėtai, Rokiškis, Ukmergė ir Utena.

Globos namai užsiima ir visuomenės švietimo veiklomis, stengiasi užmegzti kuo glaudesnius ryšius su bendruomene, tokiu būdu mažindami juose gyvenančių vaikų diskriminavimą. Vykdomos įvairios kultūrinės, sporto veiklos, prisidedama prie visuomeninių akcijų (pvz.: Maisto banko).

Dar 2012 m. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos ir suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strategines gaires, o 2014 m. - perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 m. veiksmų planą.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžia, kad veiksmų planą būtina įgyvendinti neatidėliojant, tačiau apgalvotai ir atsakingai. Lietuvai svarbu pereiti nuo institucinės globos ir iki 2020 m. Utenos vaikų globos namų veiklos pagrindinis tikslas - sustiprinus šeimą, sugrąžinti vaiką jo biologiniams tėvams, o nepavykus surasti jam kitą (globėjų) šeimą. Todėl šios įstaigos darbuotojai sukaupė vertingos praktikos, kuri galėtų būti naudinga kitiems globos namams, pagerinti vaikų globos namų gyvenimo kokybę, teikiant pagalbą pažeidžiamoms šeimoms ir mažinant globojamų vaikų skaičių institucijose.

Vien 2013 m. 24 vaikai, kuriems buvo teikiamos socialinės globos paslaugos, grąžinti į šeimas.

Šeimynos - Alternatyvi Globos Forma

„Lietuvoje vykdant institucinės vaikų socialinės globos pertvarką, daug dėmesio skiriama alternatyvioms globos formoms plėtoti. Viena iš jų - vaiko globa šeimynoje. Lietuvoje šiuo metu yra 54 šeimynos 28-iose savivaldybėse.

Šeimyna yra be tėvų globos likusių vaikų globėja (rūpintoja) užtikrinanti globojamų vaikų teisių ir interesų įgyvendinimą bei apsaugą, teikianti vaikams socialinę globą, reikiamą pagalbą pagal individualius vaikų poreikius šeimos aplinkoje.

Palengvinti šeimynų steigimo ir veiklos vykdymo sąlygas, tobulinti veiklos reguliavimą, palaipsniui didinti šeimynos dalyvio išlaikymą, išplėsti asmenų ratą, kurie galėtų tapti šeimynos dalyviais - Vyriausybė pritarė šiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams. Tikimasi, kad tai paskatins žmones aktyviau steigti šeimynas ir suteikti tėvų globos netekusiems vaikams saugius namus.

Siūlomi pakeitimai šeimynų veiklai

• Siekiama išplėsti ratą asmenų, kurie galėtų tapti šeimynos dalyviais.
• Siūloma, kad šeimynos dalyviu galėtų būti ne tik šeimynos steigėjo sutuoktinis ar vaikas, bet ir kitas ne jaunesnis nei 21 metų kartu gyvenantis asmuo, pavyzdžiui, kartu gyvenantis 21 metų ir vyresnis buvęs rūpintinis ar šeimynos steigėjo brolis, sesuo ar kitas kartu gyvenantis asmuo. Šiuo metu šeimynos dalyvis yra šeimynos steigėjas.
• Šeimynos dalyviu taip pat gali būti šeimynos steigėjo sutuoktinis, jei toks yra, o jei jo nėra, - kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas.

Finansinė parama šeimynoms

Šiuo metu šeimynų dalyviams garantuojamos ne mažesnės negu 849 eurų, t.y. Siūloma palaipsniui didinti šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydį. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Taip pat siūloma nustatyti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d.

Pagalbos į Namus Paslaugos

Teikiant pagalbos į namus paslaugas nuolat siekiama tikslo - užtikrinti kokybišką socialinių paslaugų, padedančių asmeniui (šeimai) tvarkytis buityje, rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, teikimą.

Anketinė apklausa leido patvirtinti, kad daugumos paslaugų gavėjų lūkesčiai, pradėjus gauti pagalbos į namus paslaugas, pasiteisino, gaunant paslaugas įvyko teigiami gyvenimo kokybės pokyčiai.

Net 90 paslaugų gavėjų yra patenkinti teikiamomis pagalbos į namus paslaugomis, o tai leidžia daryti išvadą, kad paslaugos yra teikiamos kokybiškai ir kryptingai. Net 89 asmenys iš 91 teigia, kad visiškai pasitiki darbuotoju, 82 atsakė, kad į jų pastabas ir pageidavimus visada yra reaguojama. 78 asmenys teigia, kad visada yra nedelsiant sprendžiamos jų problemos.

Net 55 apklaustieji mini, kad iškilus neaiškumams visada kreipiasi į administraciją, o tai reiškia, kad jie yra aktyvūs, siekdami kokybiško paslaugų teikimo. Vadinasi, bendradarbiavimas su rajono seniūnijų socialinio darbo organizatorėmis yra kokybiškas ir leidžia pakankamai plačiai skleisti informaciją apie šią paslaugą, kad ja turėtų galimybę pasinaudoti visi, kuriems ji reikalinga. Apibendrinus anketinės apklausos duomenis išsiaiškinta, kad apie pagalbos į namus paslaugas net 43 asmenys sužinojo iš seniūnijų socialinio darbo organizatorių.

Paslaugų Kokybės Vertinimas

Įvertinus apklausos rezultatus galima teigti, kad paslaugų teikimo procese darbuotojai bendrauja vadovaujantis etikos ir žmogaus teisių principais, atsižvelgia į paslaugų gavėjų pateikiamus pasiūlymus bei pageidavimus, siekia kokybės atliekant savo darbą, atsiradus neaiškumams arba klausimams, pasikeitus paslaugų teikimo tvarkai, darbuotojai perduoda tikslią ir teisingą informaciją, todėl paslaugų gavėjai paslaugų teikimu yra patenkinti.

Visiems senyvo amžiaus žmonėms, kaip ir likusiems visuomenės nariams, turi būti užtikrinta teisė į pilnavertį gyvenimą, sveikatos priežiūros paslaugas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas paslaugų kokybės vertinimui, kad teikiamos paslaugos būtų orientuotos ne į kiekybę, o į kokybę. Savivaldybės yra atsakingos už paslaugų teikimą, o mūsų centras - už jų kokybę, todėl bandoma teikti efektyvias socialines paslaugas, taip tenkinant visų paslaugų gavėjų interesus.

Dienos Socialinė Globa

Šių metų lapkričio mėnesį buvo atlikta anketinė apklausa žmonių, gyvenančių Šakių rajone ir gaunančių dienos socialinės globos paslaugas, kurias teikia Šakių socialinių paslaugų centras. Apklausoje dalyvavo 30 klientų. Į anketos klausimus atsakė paslaugų gavėjai ir jų artimieji. Didesnė klientų dalis gyvena vieni ir jiems reikalinga kito asmens priežiūra. Apie dienos socialinės globos ir slaugos paslaugas didesnė dalis žmonių sužinojo iš seniūnijos darbuotojų. Apie teikiamas techninės pagalbos priemonių paslaugas žinojo 27 paslaugų gavėjai.

Asmeninės higienos paslaugomis yra patenkinti visi. Kad lanksčiai yra reaguojama į pageidavimus, pastabas atsakė 26 paslaugų gavėjai. Įvardijo kaip artimus santykius su darbuotojais 28 paslaugų gavėjai, dviejų - santykiai nepastovūs. Susisteminus visus atsakymus, galima daryti išvadą, kad dienos socialinės globos ir slaugos paslaugas teikiantys darbuotojai paskirtą darbą atlieka gerai, pagalba namuose paslaugų gavėjams yra reikalinga, informacija apie paslaugas yra prieinama ir suteikiama, apie technines pagalbos priemones klientai žino ir naudojasi jomis, santykiai su visais darbuotojais yra geri, klientai džiaugiasi teikiamomis paslaugomis, nusiskundimų nėra.

Dienos Socialinės Globos Tikslai ir Priemonės

Todėl 2022 m. lapkričio 24 d. Teikiant dienos socialinės globos paslaugas, siekiama sudaryti sąlygas kuo ilgiau asmeniui visavertiškai gyventi savo namuose ir gauti reikalingas socialinės globos ir slaugos paslaugas, stiprinti jo gebėjimus ir savarankiškumą, palaikyti ryšius su šeima, bendruomene, padėti įveikti negalią, ligą, socialinę atskirtį.

Dienos socialinė globa asmens namuose teikiama komandos principu, siekiant išsiaiškinti asmens socialinės globos ir slaugos paslaugų poreikį, organizuoti ir teikti šias paslaugas. Paslaugas teikia kvalifikuoti ir profesionalūs darbuotojai: slaugytojas, masažistas, socialinis darbuotojas, individualios priežiūros darbuotojai ir slaugytojo padėjėjai. Turime galimybę žmonėms, kuriems teikiama dienos socialinė globa, pasiūlyti įvairią medicininę įrangą: čiužinius pragulų profilaktikai, perkėlimo vartymo paklodę, plaukų plovimo sistemą, perkėlimo diržus, naktipuodžio kėdutes.

Žmogui paslaugos yra teikiamos 4,5 val. per dieną ir vieną kartą per savaitę atvyksta medicinos darbuotojai - slaugytojas ir masažistas. Pasak žmonių, dienos socialinės globos paslaugos yra labai reikalingos. Jie nori, kad artimieji galėtų oriai gyventi savo namuose, tačiau vieniems prižiūrėti ligonį yra be galo sunku. Slauga išvargina ir fiziškai, ir emociškai, reikalauja didelės kantrybės ir sveikatos. Artimųjų teigimu, dienos socialinės globos paslaugos yra naudingos ir materialine prasme, kas dabar yra labai aktualu.

Dėl dienos socialinės globos paslaugų asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją, užpildyti prašymo - paraiškos socialinėms paslaugoms gauti formą.

tags: #kiek #gali #buti #neigaliu #vaiku #globos