Įvaikintojų teisės ir pareigos Lietuvoje

Įvaikinimas - tai teisinis procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę. Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje.

Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus.

Svarbu atsiminti: Įvaikinimas yra baigtinis procesas. Įvaikinus vaiką yra sukuriami teisiniai vaiko ir įtėvių šeimos santykiai, kurie trunka visą gyvenimą. Todėl apsisprendimas įvaikinti turėtų būti vieningas tarp sutuoktinių, tvirtas ir labai sąmoningas.

Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.

Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą.

Kas gali įvaikinti vaiką Lietuvoje?

Norint tapti įtėviais, reikia atitikti tam tikrus reikalavimus, kuriuos nustato Lietuvos įstatymai:

• Amžius: Pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir konkrečias aplinkybes. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų.
• Santuoka: Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali.
• Sveikata: Asmuo neturi būti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesirgti ligomis, įtrauktomis į specialų sąrašą.
• Teistumas: Apie teistumą ir administracinius teisės pažeidimus Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą.
• Gyvenimo sąlygos: GIMK darbuotojai vertins, ar turite tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrinančias įvaikintam vaikui saugumą.
• Pajamos: Įstatymai nenustato konkrečios pajamų sumos, tačiau pajamos turėtų užtikrinti visavertį šeimos ir vaiko gyvenimą.

Neleidžiama įvaikinti:

• Biologinių vaikų, brolių ir seserų.
• Asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais.
• Asmenims, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia.
• Buvusiems vaiko globėjams (rūpintojams), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.

Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, savo šaknų žinojimą. Žinios apie save - stiprybė, lydinti visą gyvenimą ir suteikianti pasitikėjimo savimi.

Todėl GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės ir atsiradimo įtėvių šeimoje istoriją (pavyzdžiui, kad jis augo vienos mamos pilvuke, bet jam gimus, moteris negalėjo juo pasirūpinti, todėl ir atsiradote Jūs - šeima, kuri jį myli ir juo rūpinasi, ir visada bus šalia). Savo kilmės žinojimas padės vaikui užaugti savimi pasitikinčia asmenybe. Labai svarbu, kad vaikas minėtą informaciją sužinotų iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių.

Įvaikinimo procedūros etapai

Įvaikinimo procesas susideda iš dviejų pagrindinių etapų:

1. Pasirengimas įvaikinti: Šis etapas trunka iki 5 mėnesių ir apima pirminį vertinimą, globėjų ir įtėvių rengimo kursus bei išvados dėl pasirengimo įvaikinti pateikimą.
2. Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo laukimas: Laikotarpis priklauso nuo pageidaujamo vaiko amžiaus, sveikatos būklės ir socialinės padėties.

Žingsniai norint įvaikinti vaiką Lietuvoje:

1. Kreipimasis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių.
2. Dokumentų pateikimas.
3. Pasirengimo įvaikinti patikrinimas.
4. Mokymai būsimiems įtėviams.
5. Išvados apie asmens, norinčio įvaikinti vaiką, pasirengimą įvaikinti.
6. Įrašymas į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
7. Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas.
8. Teisminis procesas dėl įvaikinimo.

Jeigu norite įvaikinti vaiką, likusį be tėvų globos, turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją. Turite pateikti prašymą įvaikinti, Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 046/a).

Įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės bei nuo pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičiaus. Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, pageidaujančios įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų. Jei šeima pageidauja įvaikinti vaiką iki trejų metų, vyresnius vaikus ar iš karto kelis vaikus, įvaikinimo procedūros trukmė - iki 6 mėnesių.

Mokesčiai

Įvaikinimo procedūros Lietuvos Respublikoje yra nemokamos.

Šeima pati turi padengti tik šias išlaidas, susijusias su:

• dokumentų įvaikinimui paruošimu (vertimas, legalizacija) (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);
• kelione ir pragyvenimu Lietuvoje (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);
• vertėjo paslaugomis viešnagės Lietuvoje ir teismo posėdžio metu (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);
• atstovo, advokato paslaugomis;
• žyminiu mokesčiu: mokestis už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose - 41,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 8 p.), o pateikiant pareiškimą Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP) (e.teismas.lt) - 31,00 Eur, t. y. 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 str. 7 d.);
• kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, papildomais vaiko sveikatos tyrimais ir pan.

Socialinės garantijos įtėviams

Įtėviams Lietuvoje numatytos įvairios socialinės garantijos, palengvinančios vaiko auginimą:

• Tėvystės išmoka: Mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustam įtėviui, jei jis turi sukaupęs ne trumpesnį nei 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius.
• Vaiko priežiūros išmoka: Mokama vienam iš motinystės socialiniu draudimu apdraustų įtėvių ar kriterijus atitinkančių senelių, jei vaiko priežiūros atostogų išėjęs asmuo turi sukaupęs ne trumpesnį nei 12 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius. Vaiko priežiūros išmoka mokama 18 arba 24 mėnesius pasirinktinai, nepaisant įvaikinto vaiko amžiaus, t. y. iki vaikui sueis 18 metų.
• Atostogos vaikui prižiūrėti: Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui suteikiamos 3 mėnesių atostogos vaikui prižiūrėti įvaikinus vyresnius nei 3 metų vaikus.

Kai kuriose savivaldybėse įvaikintiems vaikams teikiama pirmenybė, užrašant vaikus į darželį.

Statistika

Lietuvos Respublikos piliečiai 2020 metais įsivaikino 51 vaiką, užsienio piliečių šeimos namus suteikė 29 vaikams.

tags: #ivaikintojas #gali #buti