Šiame straipsnyje apžvelgiamos įvairios temos, susijusios su verslo nuomonės lyderiais, nekilnojamojo turto apmokestinimu ir dizainerių veikla Lietuvoje. Nagrinėjami įvairūs aspektai, pradedant nuo finansinių klausimų ir baigiant kūrybinėmis iniciatyvomis.
Verslo Nuomonės Lyderiai
Per metus pasitraukus iš verslo nuomonių lyderių topo keliems garsiems komentatoriams, jame šįkart itin daug naujų veidų - beveik pusė dvidešimtuko. Kone dukart atitrūkęs nuo kitų pagal komunikacijos aktyvumą pirmauja Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, o ryškiausią šuolį padarė LPSK pirmininkė I. Ruginienė.
V. Vasiliauskas š.m. pirmą pusmetį kone dukart padidino savo citatų skaičių palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai ir palypėjo tope trimis pozicijomis aukštyn (625 pasisakymai). „Aukštą poziciją V.Vasiliauskui lėmė daugiausia krizinė komunikacija - aktyvūs komentarai apie Seime vykdytą krizės tyrimą ir pinigų plovimo per bankus tyrimus.
Be minėtos I. Ruginienės, tope atsirado dar keli nauji vardai, kurių nebuvo pernai tuo pačiu metu, vienas jų - „Investuok Lietuvoje“ atstovas Mantas Katinas, tačiau tope nebeliko Investuotojų forumo atstovės Rūtos Skyrienės. Dvidešimtuke įsitvirtino jau pernai II pusmetį matyti Mantas Zalatorius (LBA) ir Kristina Meidė („Maxima“).
Šarūnas Ruzgys, kaip Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos atstovas, pateko į TOP20 dėl gausių komentarų apie šiemet vykusią pensijų reformą; į topą naujai pateko ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
„Nemažai erdvės dvidešimtuke besitraukdami iš verslo komentatorių arenos padarė ryškūs nuomonės lyderiai: Gitanas Nausėda, tapęs prezidentu, ir buvęs Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, palikęs institutą ir išvykęs vadovauti JAV organizacijai Foundation for Economic Education.
Gera vieta tuščia nebūna ir atsilaisvinusias ekspertų nišas užpildė kiti komentatoriai, nors bendras topo citatų skaičius sumenko daugiau kaip dešimtadaliu“, - lentelę analizavo L. Spėčius. Ž. Šilėnas, vienas aktyviausių komentatorių, palikęs LLRI pavasarį, vis dar patenka į pusmečio aktyviausiųjų topą ir kol kas sąraše nesimato prilygstančio LLRI įpėdinio.
Pasak L. Spėčiaus, potencialo juo tapti turi rugsėjį prie LLRI prisijungusi I. Mauricas („Luminor“), R. Dargis (LPK) ir I. Bendras verslo nuomonės lyderių skaičius pirmą pusmetį padidėjo beveik 6 proc., ypač bankininkystės, telekomunikacijos ir mažmeninės prekybos sektoriuose (apie 15 proc.).
Net ir sumažinę pasisakymų kiekį 12 procentų, bankai toliau išlieka aktyviausiai komunikuojančiu sektoriumi - ir pagal pasisakymų kiekį, ir pagal atstovų skaičių. Pirmajame nuomonės lyderių dešimtuke yra keturi bankų atstovai: ilgametis lyderis N. Mačiulis („Swedbank“, III vieta), T. Povilauskas (SEB), Ž. Mauricas („Luminor“) ir M.
Tope nebeliko ir pernai vienintelio patekusio draudikų atstovo (A.Žiukelio, BTA). Telekomunikacijų sektorius šį pusmetį komunikavo vangiau nei pernai (13 proc. mažiau pasisakymų), taip pat neturi nei vieno sektoriaus atstovo tope ir panašiai kaip draudimas, užima per dešimtadalį verslo sektorių pasisakymų.
„Draudimo sektorius yra ir tarp labiausiai šį pusmetį mažinusių citatų skaičių - jų sumažėjo 39 proc., penktadaliu sumažėjo ir jų atstovų. Į aktyviausių bendrovių dešimtuką jie dar patenka, bet taip pat pakrito keliomis pozicijomis žemyn. Tuo tarpu telekomunikacijų sektoriaus artimiausiam atstovui iki topo reikia kone dvigubai intensyvesnės komunikacijos“, - sakė L. Spėčius.
Vertinant nuomonės lyderių TOP20 pagal pasiektą auditoriją - pirmoje sąrašo vietoje esantis V. Vasiliauskas pirmauja ir čia, pasiekęs 43 mln. kontaktų, antra B. Čaikauskaitė - 35,5 mln., trečioje vietoje esanti I. Ruginienė - 27 mln. kontaktų.
„Kiekvienas kalbėtojas esantis dešimtuke turi ne mažiau kaip apie 12 mln. kontaktų, o antrajame dešimtuke - apie dešimt milijonų kontaktų - tad statistiškai kiekvienas gyventojas per pusmetį išgirsta bent keturis pasisakymus komentatoriaus, esančio šiame tope“, - verslo nuomonės lyderių tyrimą reziumavo „Kantar“ ekspertas.
Nekilnojamojo Turto Apmokestinimas
Terminas NT apmokestinimas vartojamas apibr~ti disponavimo teiss nekilnojamuoju turtu apmokestinim. Nuosavybs teise valdomas NT kartu /gyja ir mokestin prievol. Terminas NT apmokestinimo objektas suprantamas kaip turtas, kuris priskiriamas NT kategorijai.
io objektas yra visas NT tiek gyvenamosios paskirties turtas (butai, gyvenamieji namai), tiek kitas (komercins, gamybins ar rekreacins paskirties) turtas. Pirmame priede pateikiama NT klasifikavimo sistema, rkays. Terminas NT apmokestinimo subjektas suprantamas kaip turto, kuris priskiriamas NT kategorijai ir patenka / apmokestinimo srit/, savininkai.
Pastebtina, kad ES aalyse NT apmokestinimo subjektais gali bkti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, t. y. Terminas NT apmokestinimo tarifas vartojamas kaip nustatyto dyd~io mokestis, priskirtas tam tikrai NT grupei, taikomas NT savininkams ar NT naudotojams. io tarif, kuris galioja atitinkamos savivaldybs teritorijoje, nustato mokest/ administruojanti vietos institucija.
Mokestis priklauso nuo teikiams vieasjs paslaugs asortimento ir kokybs. Mokestis priklauso nuo gamtosauginis reikalavims. Terminas NT mokestin vert apibr~iama kaip NT vert, nustatyta atlikus NT individuals vertinim arba NT masinio vertinimo metod.
Keletoje ES valstybis NT mokestin vert nustatoma atsi~velgiant / turto vert rinkoje. Individualus NT vertinimas sudtingas, brangus ir daug laiko u~imantis procesas, todl atlikti viso turto vertinim rinkos principais per fiksuot laikotarp/ /manoma tik taikant masin/ turto vertinim.
Terminas NT masinis vertinimas apibr~iamas kaip procesas, kai per nustatyt laik yra /vertinama panaais NT objekts grup. Vertinimas atliekamas taikant bendr metodologij ir automatizuotas NT registro ir rinkos duomens bazse sukaupts duomens analizs bei vertinimo technologijas.
ios imasi viss veiksms savo aalis vidiniam saugumui ir darniam vystymuisi pasiekti. Vietos savivalda reiakia, kad vietins vald~ios organai /statyms nustatytose ribose turi teis tvarkyti ir valdyti pagrindin vieasjs reikals dal/, u~ tai prisiimdamos piln atsakomyb ir vadovaudamosi vietos gyventojs interesais.
Pa~ymima, kad savivaldos institucijos yra bet kurios demokratins santvarkos pagrindas. Daugumoje ES valstybis naris NT mokestis tiesioginis vietos mokestis, administruojamas vietos savivaldos organs. io tarif ir apibr~ia /statyms taikymo lengvatas. NT mokestis tiesioginis vietos mokestis.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas
is srit/, todl NT apmokestinimas nra reglamentuojamas direktyvomis. iau, kita vertus, ais mokestis yra beveik visose ES valstybse ir js gyventojai vidutiniakai moka 0,1 3 proc. nuo turto verts, t. y. is sistemos. is sistema. is sistemos norma.
iai. Lietuvos gyventojai prioritet teikia ne nuomojamam, o nuosavam bkstui. 2007 m. beveik 90 proc. Lietuvos gyventojs gyveno nuosavame bkste. Pagal a/ rodikl/ lietuvius lenk tik rumunai su 96 proc. rodikliu. Latvijoje ir Estijoje ais rodiklis siek atitinkamai 83 ir 84 proc. io baze. Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje visiakai neapmokestinamas gyvenamosios paskirties NT.
Rumunijoje ir Latvijoje mokestis nedidelis. Dl aios prie~asties daugiau ~monis /sigyja nuosav bkst. is nuosavame bkste, yra Vokietijoje, Austrijoje ir Olandijoje atitinkamai po 46, 52 ir 56 proc. io naata reiakia ilgalaik/ finansin/ /sipareigojim. Pagrindinis makroekonomikos rodiklis visose aalyse yra BVP rodiklis: jo kaita ir kits ekonominis rodiklis priklausomyb nuo BVP leid~ia lyginti skirtingo iasivystymo ir dyd~io valstybes. is sistemoje. is sistemoje. i ~em. Paprastai neskirstoma, kokioje veikloje ji naudojama.
NT Mokesčio Įtaka BVP
NT mokesčio įtaka bendrojo vidaus produkto (BVP) formavime skirtingas. Pavyzdžiui, Lietuvos NT mokestis formuoja tik 0,28 proc. bendrojo vidaus produkto.
| Šalis | NT mokesčio dalis, proc. | NT mokesčio indėlis BVP, proc. |
|---|---|---|
| Lietuva | 0.28 | 0.95 |
is. io svarb valstybje ir indl/ / bendrojo vidaus produkto kkrim. 1. io tarifas. iai yra did~iausi Jungtinje Karalystje ir `iaurs Airijos Karalystje. ia sistema. io tarifas fiksuojamas Italijoje, kuris sudaro 4 6 proc. nuo mokestins turto verts.
Dizaineriai
Šiame skyriuje apžvelgiamos naujienos apie Lietuvos dizainerius ir jų kūrybą.
Dizaineris Mantas Mackevičius visai neseniai socialiniuose tinkluose pasidalino apie vagystę vienoje savo parduotuvių. Situaciją M. Mackevičius paviešino socialiniuose tinkluose - ten matoma ir nusikaltimą atliekanti moteris.
Vienas žinomiausių Lietuvos dizainerių, tvarios mados kūrėjas Kęstutis Lekeckas šiuo metu vieši už Atlanto. Čia savo srityje aukščiausiais tarptautiniais apdovanojimais ne kartą įvertintas lietuvis ne tik aplankė Majamyje savaitę vykstančius meno renginius „The Art of Connection“, bet ir pakvietė svečius į savo darbų parodos atidarymą.
Garsiausias Lietuvos dizaineris Juozas Statkevičius pasipiktino daugiabučio, kuriame gyvena, administruojančios įmonės „Mano būstas“ įkainiais. Už vieno iš namo gyventojų nugriuvusio balkono remontą įmonė pareikalavo 12, o vėliau 9 tūkst. eurų.
Juozas Statkevičius
„Stilingai su geriausiu draugu“ - su tokiu šūkiu keturkojams ir jų šeimininkams drabužių kolekciją pristatė kaunietis dizaineris Mantas Mackevičius (24 m.), prekės ženklo „Tavo Mada“ įkūrėjas. Išskirtiniame renginyje keturkojai drauge su savo šeimininkais podiumu žingsniavo pasipuošę įspūdingais deriniais.
Šeštadienį IKEA parduotuvėje Vilniuje prasidėjo neįprastai - prie darbuotojų komandos prisijungė mados dizaineris Robertas Kalinkinas. Savo kūryboje pasižymintis drąsa ir atvirumu naujovėms, šįkart jis vienai dienai įšoko į parduotuvės darbuotojo uniformą ir pirkėjams perdavė svarbią socialinę žinutę.
Dizainerio Artūro Čižiūno kurtame dviejų kambarių buto interjere atsiveria vaizdinga panorama į Vilniaus miestą. Butą iš pagrindų pakeitęs dizaineris jame paliko tik prieš tai čia buvusias ąžuolo masyvo grindis.
Atrodytų, kad mados dizainerio amatas ir meistravimo darbai iš pažiūros nėra labai suderinami dalykai, tačiau Roberto Kalinkino pavyzdys rodo, kad savo rankomis galima ne tik suremontuoti butą, pastatyti pirtį, bet ir pasigaminti įvairius baldus, daiktus ar net kalėdines dekoracijas.
Būriui gerbėjų dizaineris Juozas Statkevičius pristatė naują pavasario - vasaros kolekciją, kurią paskyrė mylimam žmogui. Pirmą kartą per savo karjerą dizaineris pasirinko floristinį motyvą ir sukūrė net 64 elegantiškus, spalvingus ir lengvus modelius.
Sekmadienį, gegužės 2-ąją, per Motinos dieną, garsiausias Lietuvos dizaineris Juozas Statkevičius pristatys savo naujausią kolekciją TV3 televizijos žiūrovams.
Kūrybinių idėjų nestokojantis dizaineris Kęstutis Lekeckas šiuolaikinės mados sekėjams pateikė staigmeną - pademonstravo, kad tautinio kostiumo elementai gali atrasti vietą šiuolaikinėje vyrų ir moterų aprangoje.
Gruodžio 29-ąją pasaulį paliko ypatingas talentas, žinomas dizaineris Pierre`as Cardinas. Vyrui buvo 98-eri. Prancūzų mados grandas Pierre'as Cardinas, giriamas ne vien už savo vizionieriškas idėjas, bet ir už plačiajai visuomenei kurtus stilingus kostiumus, mirė antradienį, būdamas 98 metų, pranešė jo šeima.
Sekmadienį žinomas Lietuvos dizaineris Aleksandras Pogrebnojus pateko į avariją. Laimei, rimtesnių sužeidimų pavyko išvengti. Dizaineris autobusu keliavo į Liepoją.
Šeštadienį Klaipėdos miesto širdyje, Teatro aikštėje, įvyko kalėdinės eglės įžiebimas. Jau ketvirtus metus kukliai, tik lemputėmis, puošiama gyva, žmonių užauginta ir miestui padovanota žaliaskarė įtiko ne visiems.
tags: #mantas #vasiliauskas #mano #bustas