Paveldėjimo procese Lietuvoje notaro vaidmuo yra pagrindinis. Kitos institucijos (teismai, antstoliai) atlieka tam tikras funkcijas, susijusias su paveldėjimu, tačiau jos yra epizodinės.
Šiame straipsnyje aptarsime paveldėjimo bylų tvarkymą Lietuvoje, įskaitant galimybę pavesti bylą vesti kitam notarui, paveldėjimo terminus ir kitus svarbius aspektus.
Apginta paveldėjimo teisė
Paveldėjimo bylų su tarptautiniu elementu tvarkymas
Savo pranešime pirmiausia aptarsiu paveldėjimo bylų su tarptautiniu elementu tvarkymą Lietuvoje, o paskui apžvelgsiu pagrindines Lietuvos paveldėjimo teisės nuostatas, kadangi jos aktualios tais atvejais, kai Rusijos gyventojai paveldi turtą, esantį Lietuvoje ar po Lietuvoje gyvenusio asmens mirties. Nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. mirusių asmenų turto paveldėjimui Lietuvoje taikomas ne tik Civilinis kodeksas, bet ir Europos Sąjungos teisės aktas - sutrumpintai vadinamas Paveldėjimo reglamentu.
Tačiau paveldėjimo bylose, kurios yra susiję su Rusija, šis reglamentas nėra aktualus. Pačiame reglamente nustatyta, kad šis reglamentas nedaro poveikio tarptautinių konvencijų, kurių šalys šio reglamento priėmimo metu yra viena ar kelios valstybės narės ir kurios yra susijusios su šiuo reglamentu reglamentuojamais klausimais, taikymui. Reglamentas turi viršenybę tik išimtinai Europos Sąjungos valstybių nariių sudarytų konvencijų atžvilgiu.
Taigi, jeigu paveldėjimas būtų susijęs su Estija ir Lietuva, notaras taikytų reglamento nuostatas ir netaikytų Estijos, Latvijos ir Lietuvos sudarytos sutarties dėl teisinės pagalbos nuostatų. Tačiau, kaip jau minėjau, kai paveldėjimas susijęs su Rusija (pavyzdžiui, palikėjas turėjo turto ir Rusijoje, ir Lietuvoje, Paveldėjimo reglamentas nebūtų taikomas. Būtų taikoma 1992 m.
Taigi, pagal sudarytą sutartį kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja įstatymai šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, o nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai. Institucijos, kurios kompetentingos nagrinėti paveldėjimo bylas, nustatomos analogiškai - kilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėja šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskuktinę nuolatinę gyvenamąją vietą, institucijos, o nekilnojamojo turto - šalies, kurios teritorijoje yra turtas, institucijos.
Taip pat numatyta viena išimtis - kai visas kilnojamasis paveldėtinas turtas yra teritorijoje šalies, kurioje palikėjas neturėjo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos, pagal įpėdinio pareiškimą, jeigu su tuo sutinka visi įpėdiniai, paveldėjimo bylą nagrinėja šios šalies institucijos.
Kur kreiptis dėl palikimo priėmimo?
Palikimas gali būti priimamas per notarą ar teismą. Jeigu nepraleidote termino palikimui priimti, galite kreiptis į palikėjo gyvenamosios vietos teritorijos notarą. Informaciją, į kurį notarą kreiptis, dėl paveldėjimo galite rasti čia (notarų veiklos teritorijos). Jeigu praleidote 3 mėn. terminą į notarą kreiptis negalite. Vis dėlto, nėra ko nerimauti, nes mes galime jums padėti atkurti paveldėjimo teisę teismine tvarka. Į teismą dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis visada, kai praleidžiamas 3 mėn. terminas palikimui priimti. Paveldėjimo bylos teisme yra nagrinėjamos supaprastinta tvarka, todėl toks teismo procesas yra santykinai greitas ir pigus, lyginant su įprastu teismo procesu. Siekiame, kad paveldėjimas teismine tvarka vyktų patogiai ir paprastai, todėl įprastai teismo procese nebus reikalingas fizinis jūsų dalyvavimas, todėl paveldėjimo klausimus teismine tvarka galėsite tvarkyti būdami užsienyje.
Galimybė pavesti paveldėjimo bylą vesti kitam notarui
Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, įpėdinis pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui. Paveldėjimo bylų tvarkymas yra vienintelis notarinis veiksmas, kuriam atlikti notarams yra nustatytos teritorijos.
Tačiau Lietuvoje yra galimybė pagal įpėdinio prašymą pavesti paveldėjimo bylą vesti kitam - ne palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė deklaruota palikėjo gyvenamoji vieta. Šios vietos nustatymas svarbus todėl, kad pagal ją yra atliekami su paveldėjimu susiję notariniai veiksmai. Tai vienintelė išimtis, kai asmenys negali rinktis notaro, o turi rinktis pagal LR teisingumo ministro nustatytą tvarką.
Paskelbto mirusio asmens mirties vieta laikoma teismo sprendime nurodyta konkreti vieta. Į kurį notaro biurą kreiptis galite sužinoti čia: www.notarurumai.lt/index.php/lt/notarai. Tačiau, jeigu paskirto notaro biuro vieta Jums yra nepatogi tvarkytis paveldėjimo turto dokumentus (tolimas atstumas ir pan.) galite kreiptis į Notaro rūmus su prašymu, kad mirusiojo paveldėjimo byla būtų vedama kitame notaro biure, kuriame Jums būtų patogiau tvarkytis paveldimo turto reikalus.
Paveldejimo byla persikelti pas kita notara galite kreipesi i notaru rumus. Reikes uzpildyti prasyma, nurodyti priezastis ir perkels jums byla. Bet turite susirasti notara, kuria sutiktu vesti paveldejimo byla, nes notaru rumai kreipiasi i ta notara ir klausia ar jis sutiks. Tai mes visada siulome susirasti, susitarti au tuo notaru ir jau tada kreiptis i notaru rumus. Galite jism pasiskambinti ir pasiklausti, paaiskins viska, ka jums reiki daryti ir nurodys, kaip prasyma uzsipildyti.
Būtina atkreipti dėmesį, į tai, jog iš tiesų pagal galiojančius teisės aktus palikimo reikalus tvarko notaras, kuriam priskirta paveldėjimo teritorija, kurioje gyveno miręs asmuo. Tačiau kitose vietovėse gyvenantys įpėdiniai gali perkelti paveldėjimo bylą į bet kurį kitą notaro biurą, kuris jiems patogus. Tam tereikia užpildyti nustatytos formos prašymą ir jį atsiųsti Notarų rūmams. Ši sistema sėkmingai veikia jau daugiau kaip dešimtmetį. Kasmet paveldėjimo bylas perkelia šimtai įpėdinių.
Taigi, norint tinkamai priimti palikimą patartina pirmiausia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuri yra nustatoma pagal paskutinę palikėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. O esant ginčams dėl palikimo kylaičiams tarp įpėdinių arba abejojant notaro atliekamų veiksmų teisėtumu, būtina kreiptis advokatų pagalbos.
Palikimo priėmimo būdai
Norėdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus - paduoti pareiškimą notarui arba pradėti paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškimas notarui
Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, įpėdinis pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui.
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris. Pareiškime dėl palikimo priėmimo įpėdinis išreiškia valią įgyti palikimą. Palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Atsižvelgiant į tai, įpėdinis negali pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodyti, kad jis priima tik tam tikrus palikėjo daiktus ar priima tik daiktus, tačiau nepriima skolų. Palikimas yra priimamas kaip vieninga visuma (universalusis teisių perėmimas).
Pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra neatšaukiamas sandoris. Įpėdinis, padavęs pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, nebegali jo atšaukti ar atsisakyti palikimo.
Paprastai pareiškimą dėl palikimo priėmimo tvirtina palikimo atsiradimo vietos notaras. Tačiau kitas notaras taip pat gali patvirtinti įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir persiųsti jį palikimo atsiradimo vietos notarui.
Palikimas gali būti priimamas (taip pat ir jo atsisakoma) per įgaliotą asmenį.
Palikimo priėmimas faktiniu valdymu
Be pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo palikimo atsiradimo vietos notarui, galimas ir kitas palikimo priėmimo būdas - palikimo priėmimas pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pagal Lietuvos Civilinį kodeksą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis priima šiuo būdu palikimą paprastai nesikreipdamas į jokias institucijas (pareigūnus), o savo veiksmais.
Civiliniame kodekse neaptariamas klausimas, kokia institucija (pareigūnas) gali pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nekyla abejonių, kad tais atvejais, kai tarp įpėdinių yra nesutarimų, ar vienas iš jų priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, arba įpėdinis neturi ir negali gauti dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis atliko veiksmus, rodančius palikimo priėmimą, šį klausimą turi spręsti teismas.
Tačiau kaip turėtų elgtis notaras, jeigu kiti įpėdiniai neginčija palikimo priėmimo turto faktiniu valdymu fakto ir įpėdinis pateikia dokumentus, kurie patvirtina palikimo priėmimą turto faktiniu valdymu - mokesčių už paveldimą turtą ar už paveldimo turto remontą mokėjimą patvirtinančius dokumentus ar kitus.
Įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, t. y.
Palikimo priėmimas pagal apyrašą
Siekiant apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas paveldėtu turtu, įpėdinis gali priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą.
Pareiškime dėl palikimo priėmimo, pateikiamame notarui, įpėdinis turi nurodyti, kad jis palikimą priima pagal apyrašą, o notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Įpėdinis apsispręsti dėl atsakomybės ribojimo ar neribojimo turi rašydamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Vėliau pakeisti savo valios jis nebegali.
Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą, t. y.
Paveldimo turto apyrašo sudarymo funkcija Lietuvoje pavesta antstoliams. Apyraše nurodomas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti, bei visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus.
Antstolio sudarytas ir antstolio bei įpėdinio pasirašytas paveldimo turto apyrašas yra pagrindas notarui, patikrinus apyraše nurodytų daiktų priklausymą palikėjui nuosavybės teise, išduoti įpėdiniui paveldėjimo teisės liudijimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors paveldimo turto apyrašą sudaro antstolis, pagrindinis vaidmuo tenka įpėdiniui. Būtent įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti.
Palikimo atsisakymas
Įpėdinis, turintis teisę paveldėti, tačiau to daryti nepageidaujantis, gali paduoti notarui pareiškimą dėl palikimo atsisakymo.
Palikimo atsisakymas - vienašalis sandoris. Įpėdinis išreiškia savo valią dėl atsisakymo priimti palikimą. Įpėdinis negali atsisakyti palikimo su sąlygomis, išlygomis ar dalies palikimo. Palikimo atsisakymas - neatšaukiamas sandoris.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas
Paprastai notaro tvarkoma paveldėjimo byla užbaigiama paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.
Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams.
Kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, notarui pateikiami dokumentai, patvirtinantys mirusiojo nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą.
Jeigu bent vienas iš palikėjo įpėdinių yra priėmęs palikimą pagal apyrašą, tai visi įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą.
Civiliniame kodekse nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Jis gali būti išduotas anksčiau, jei notaras turi duomenų, kad be įpėdinių, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kitų įpėdinių nėra.
Atsižvelgiant į šias Civilinio kodekso nuostatas, paprastai paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas ne anksčiau negu po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Terminas, iki kada įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nėra nustatytas.
Siekiant užtikrinti, kad Nekilnojamojo turto registre būtų teisinga informacija apie turto savininkus, 2015 m. lapkričio mėn. įsigaliojo Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimai, nustatantys, kad tais atvejais, kai nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pereina įgijėjui nuo notarine tvarka tvirtinamo sandorio ar dokumento, jo nuosavybės teisė registruojama per notarą. Tai aktualu ir paveldėjimo teisės liudjimo išdavimo atveju.
Paveldėjimo teisės liudijimų formas nustato teisingumo ministras.
Testamentinis paveldėjimas
Testamentinis paveldėjimas turi prioritetą prieš paveldėjimą pagal įstatymą.
Nuo 2001 m. liepos 1 d. visi notarų ir konsulinių pareigūnų patvirtinti testamentai registruojami Testamentų registre.
Paveldimo turto mokesčiai
Jeigu įpėdinis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymu, turi mokėti paveldimo turto mokestį, jis šį mokestį turi sumokėti iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, išskyrus tuos atvejus, kai jam mokesčio sumokėjimo terminai yra atidėti ar jis nuo mokesčio mokėjimo atleistas.
Paveldimo turto pasidalijimo sutartis
Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip, t. y. jeigu testatorius nėra testamente palikęs konkretiems įpėdiniams konkrečių daiktų.
Įpėdiniai, nenorintys valdyti paveldėto turto (ar atskirų daiktų) bendrosios dalinės nuosavybės teise, gali bendru sutarimu paveldimą turtą pasidalinti. Jeigu paveldimo turto pasidalijimo sutarties objektas yra ir nekilnojamasis daiktas, tai sutarčiai privaloma notarinė forma.
Įpėdiniai gali dalius daiktus pasidalinti natūra, nedalūs daiktai gali būti atiduodami vienam iš įpėdinių, kitiems įpėdiniams kompensuojant kitu paveldimu turtu arba kitu įpėdinio turtu ar pinigais.
Kiti notariniai veiksmai, susiję su paveldėjimu
Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį.
Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui. Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.
Europos paveldėjimo pažymėjimas
Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje (Paveldėjimo reglamento 63 straipsnio 1 dalis). Pažymėjimas sukelia pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų (Paveldėjimo reglamento 69 straipsnis).
Prašymas išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą gali būti laisvos formos. Prašyme turi būti pateikiama Paveldėjimo reglamento 65 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kiek ji žinoma pareiškėjui, ir ją pagrindžiančių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos.
Įpėdinio notarui pateikiami dokumentai
Įpėdinis, kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo, pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą, turi pateikti giminystę įrodančius dokumentus. Paprastai pateikiami gimimo liudijimai, santuokos liudijimai ir pan.
Užvesdamas paveldėjimo bylą, notaras tikrina Gyventojų registro informaciją. Jis visų pirma įsitikina, kad asmens mirties faktas yra į registruotas registre. Notaras taip pat gali patikrinti į jį besikreipiančių asmenų giminystės ryšį su palikėju.
Notaras, pradėdamas paveldėjimo bylą, visais atvejais tikrina ir Testamentų registro duomenis - ar mirusysis nebuvo sudaręs testamento.
Paveldėjimo terminai
Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis).
Jei kreiptis į notarą dėl paveldėjimo pavėluojama, terminą gali pratęsti tik teismas.
Galimybės atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti
Teismas gali atnaujinti terminą palikimui priimti, kad jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomos tokios aplinkybės, dėl kurių negalite priimti palikimo laiku (per 3 mėn.). Teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą visada atsižvelgia į tai, ar buvo nuo jūsų nepriklausančios kliūtis priimti palikimą, taip pat ar termino atnaujinimas nepažeis kitų įpėdinių interesų, kurie savalaikiškai rūpinosi savo teisės į palikimą įgyvendinimu. Įstatymo nežinojimas įprastai nėra laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.
Ką daryti, jeigu praleidote terminą palikimui priimti?
Į teismą dėl palikimo priėmimo turite kreiptis visada, jeigu praleidžiate 3 mėn. terminą palikimui priimti. Praleidus terminą notaras nebegalės priimti iš jūsų pareiškimo dėl palikimo priėmimo, kol notarui nebus pateikta teismo nutartis dėl jūsų teisės į palikimą atnaujinimo.
Paveldėjimo mokesčiai
Taip pat svarbus etapas, kurį privalote žinoti, apie mokesčius paveldėjus būstą.
- Notaro mokesčiai: notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc.
- VMI mokesčiai: šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės). Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršija 3 tūkst.
Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą. Paveldėtojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių turto vertės nustatymo būdų.
Registrų centro nustatoma turto vertė dažnai gali būti kur kas mažesnė negu reali rinkos vertė, tad jeigu planuojama paveldėta būstą parduoti ir sumokėti kuo mažiau mokesčių, paveldėtojui vertėtų rinktis individualų turto vertinimą.
Kas nutinka turtui, kai jo nepriėmė įpėdiniai?
Jeigu šeimos nariai ar kiti įpėdiniai nepriima palikimo ir nesikreipia į teismą dėl teisės į paveldėjimą atkūrimo, jis pereina valstybės žinion (tampa išmariniu turtu) ir yra perduodamas valstybės nuosavybėn. Valstybės paveldėtas turtas įprastai yra parduodamas valstybinio turto aukcionuose (varžytynėse).
Svarbu žinoti
- Neturėdamas notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, asmuo negalės disponuoti paveldėtu turtu, pvz., jo parduoti, įkeisti, dovanoti.
- Gyvenime daug atvejų, kai įpėdiniai nesusitvarko paveldėjimo, o lieka faktiniais turto valdytojais, tačiau vėliau susiduria su sunkumais, pvz., nebūdami teisėtais savininkais, negali gauti kredito remontui ar renovacijai ir pan.
- Situacijose, kai turtą paveldi keli įpėdiniai, apskritai susidarys teisinė painiava.