Turto išieškojimo civilinėse bylose procesas Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariamas turto išieškojimo procesas civilinėse bylose Lietuvoje, remiantis teisės aktais, teismų praktika ir konkrečiais pavyzdžiais.

Teisinis pagrindas

Turto išieškojimo procesą Lietuvoje reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas (CPK) ir Antstolių įstatymas. Šie teisės aktai nustato išieškojimo tvarką, antstolių teises ir pareigas, taip pat skolininkų ir išieškotojų teises.

Svarbūs įstatymų pakeitimai:

• Įstatymo Nr. XIII-3035 5 ir 7 straipsniai įsigaliojo 2022 m. liepos 1 d.

Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jeigu sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente.

Vykdomieji dokumentai:

Norint pradėti priverstinį skolos išieškojimą su antstolio pagalba privalote turėti vykdomąjį dokumentą. Ne kiekvienas teismo sprendimas ar nutarimas pats savaime yra vykdomasis dokumentas. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 587 straipsnis nurodo, kas yra vykdomasis dokumentas.

1. vykdomasis raštas, teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas, nutartis, taip pat arbitražo sprendimas;
2. teismo įsakymas;
3. teismo sprendimas ir nutartis - kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais dokumentais;
4. teismo nutartys ir institucijų ir pareigūnų nutarimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;
5. teismo nuosprendžiai dėl juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo;
6. institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek - kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;
7. prokuroro sankcijos dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir kiti prokuroro nutarimai tiek - kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;
8. notaro vykdomasis įrašas pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo papildymo);
9. darbo ginčų komisijos sprendimai;
10. kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.

Pagal kiekvieną teismo sprendimą išduodamas vienas vykdomasis dokumentas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Vykdymo procesas

Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punkte įtvirtinta, kad skolos ir išieškojimo išlaidų suma pirmiausia nukreipiama į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Jeigu per 30 dienų skola ir jos išieškojimo išlaidos iš sąskaitoje esančių lėšų, neišieškomos, antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą bendra tvarka.

Skolininkui neįvykdžius prievolės per raginime nustatytą terminą, antstolis pradeda jo turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką.

Antstolio veiksmai:

• Visoms kredito įstaigoms elektroninio ryšio priemonėmis pateikiamas antstolio nurodymas apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas.
• Susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, taip pat yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas.
• Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas.
• Per Valstybės įmonę „Regitra“ aiškinamasi, ar skolininkas neturi savo vardu registruotų transporto priemonių.
• Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus.

Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės. Skolininkas gali jų išvengti, jeigu pats susiranda areštuoto turto pirkėją ir iki varžytynių paskelbimo pasiūlo jį antstoliui. Tokiu atveju turtas parduodamas skolininko pasiūlytam asmeniui ir skola padengiama be varžytynių.

Pardavus turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui arba realizavus jį varžytynėse, gautos piniginės lėšos paskirstomos išieškotojams.

Kai ilgai nerandama skolininko turto ir pajamų, antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojui.

Teismo sprendimų pagrindu išduoti vykdomieji raštai gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priverstinio vykdymo priemonės, kurios taikomos skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo per raginime nustatytą terminą, numatytos Civilinio proceso kodekso 624 straipsnyje.

Vykdymo išlaidos

Struktūriškai vykdymo išlaidos yra skirstomos į dvi sudedamąsias dalis. Viena dalis - vykdomosios bylos administravimo išlaidos (būtinos ir papildomos), susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. Kita - atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.

Būtinas vykdymo išlaidas antstoliui privalo sumokėti išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą. Išieškojus pinigines lėšas, pirmiausiai dengiamos visos išieškotojo patirtos vykdymo išlaidos. Kartu dengiama ir antstolio atlyginimo dalis, kuri yra proporcinga išieškotos sumos dydžiui.

Teisės aktai įtvirtina išimtis, kada išieškotojas negali reikalauti, kad jo patirtos vykdymo išlaidos būtų dengiamos iš skolininko lėšų. Dažniausiai vykdymo išlaidos išieškotojui nekompensuojamos tada, kai išieškojimas nutrūksta dėl išieškotojo kaltės.

Kaip pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui?

Su vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui tvarka susipažinti galima čia. Norint pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi būti pateikti šie dokumentai:

• Vykdomasis dokumentas (originalas), informaciją apie elektroninius vykdomuosius dokumentus galima rasti čia);
• Pasirašytą prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (prašymo šabloną galite atsisiųsti paspaudę čia);
• Vykdomosios bylos administracinių išlaidų apmokėjimo kvitą (gali būti ir kopija), išsamesnę informaciją.

Kas gali pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui?

Vykdomasis dokumentas (vykdomasis raštas, vykdomasis įrašas, teismo įsakymas ar nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kt.) gali būti pateiktas išieškotojo arba išieškotojo atstovo (būtini atstovavimą pagrindžiantys dokumentai). Jeigu turite vykdomąjį dokumentą galite atvykti tiesiai į antstolių kontorą, kur bus suteikta išsami informacija apie pateikimo vykdyti tvarką, galėsite užpildyti prašymą bei gauti administracinių išlaidų apmokėjimo rekvizitus arba galite nurodytus dokumentus su aukščiau nurodytais priedais atsiųsti registruotu laišku.

Svarbu žinoti:

• Išieškotojas turi teisę pasirinkti, kuriam antstoliui pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą.
• Vykdomasis dokumentas gali būti pateiktas antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra skolininko gyvenamoji ar veiklos (darbo) vieta arba yra skolininko turto.
• Pateikiant vykdomąjį dokumentą yra mokamos sprendimu vykdymo instrukcijoje nustatytas privalomas administravimo mokestis.
• Bylos administravimo išlaidų (mokesčio) paskirtis - padengti antstolio vykdomo išieškojimo sąnaudas. Jos yra išieškomos iš skolininko ir grąžinamos išieškotojui.
• Visos išieškotojo apmokėtos vykdymo išlaidos pirmiausia išieškomos iš skolininko ir grąžinamos išieškotojui.

Kokias išlaidas būtina apmokėti pateikiant vykdomąjį dokumentą antstoliui?

Pateikdamas antstoliui vykdomąjį dokumentą išieškotojas privalo sumokėti bylos administravimo išlaidas, kitaip vadinamas būtinasias vykdymo išlaidas. Bylos administravimo išlaidų dydis priklauso nuo:vykdomajame dokumente nurodytos išieškotinos sumos arba jeigu dalis šios sumos buvo anksčiau išieškota ar apmokėta - nuo likusios išieškoti sumos; vykdomojo dokumento kategorijos.

Dažniausiai pasitaikančių vykdomųjų dokumentų, t.y. bylų dėl piniginės skolos išieškojimo, administravimo išlaidos:

Šios išlaidos gali būti indeksuojamos Sprendimų vykdymo instrukcijos 40.1. p. nustatyta tvarka.

Kas įvyksta antstoliui priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti?

Priėmus vykdomąjį dokumentą antstolis įsipareigoja laiku ir tinkamai atlikti vykdymo veiksmus bei imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus nepažeidžiant skolininko teisių ir kuo operatyviau įvykdyti vykdomąjį dokumentą.

Vykdymo procese išieškotojo procesinės teisės:

1. dalyvauti atliekant priverstinio vykdymo veiksmus;
2. susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga;
3. gauti pažymas apie vykdymo eigą;
4. sudaryti taikos sutartis;
5. ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą;
6. apskųsti antstolio veiksmus;
7. reikšti prašymus, nušalinimus;
8. atsisakyti išieškojimo;
9. kitos Civilio proceso kodekse numatytas teises.

Išieškotojo procesinės pareigos:

1. bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu;
2. domėtis vykdymo eiga;
3. nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą;
4. nedelsdamas raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir nauja išieškotojo gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai išieškotojui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta;
5. vykdyti kitas Civilinio proceso kodekse numatytas pareigas.

Teismų praktika

Teismų praktika yra svarbi turto išieškojimo proceso dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys formuoja vieningą teismų praktiką ir padeda užtikrinti teisingą įstatymų taikymą.

Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-823/2023, kurioje buvo sprendžiamas BIĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriaus atsakomybės klausimas, konstatuota, kad individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles subjektas, o individualios įmonės dalyvio kreditoriai turėtų būti traukiami į bankroto bylos procedūras ir turėtų būti sudaroma viena bendra bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jos dalyvio kreditorių eilė.

Civilinė byla Nr. e2A-572-553/2023

Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 26 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kulpės slėnis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškinį atsakovui antstoliui A. Bespalovui dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 136 208,34 Eur nuostolių atlyginimą.

Ginčo esmė:

1. Ieškovė UAB „Kulpės slėnis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo antstolio A. Bespalovo 136 208,34 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2011 m. liepos 18 d. išdavė jai vykdomuosius raštus dėl solidaraus 145 565,52 Eur skolos išieškojimo iš skolininkų UAB „Golden capital“, J. G. ir S. G., kurie buvo pateikti vykdyti atsakovo kontorai ir jis pradėjo vykdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0025/11/05679, Nr. 0025/11/02678, Nr. 0025/11/02677.
3. Paaiškino, kad skolininkė UAB „Golden capital“ bankrutavo, jos bankrotas pripažintas tyčiniu, neteismine tvarka bankroto byla iškelta ir skolininko J. G. individualiai įmonei (toliau - IĮ) „Lex Baltica“. Nuo pat vykdomųjų bylų pradžios - 2011 m. rugsėjo 2 d., antstolis nėra išieškojęs iš solidariųjų skolininkų nei vieno euro skolos.
4. 2019 m. birželio 7 d. atsakovas priėmė patvarkymą, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0025/11/02677 dėl 145 565,52 Eur skolos išieškojimo iš solidaraus skolininko J. G. ir vykdomąjį raštą Nr. 2-1000-425/2010 perdavė BIĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriui. Ieškovė teigė, kad atsakovas tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) reikalavimus, todėl BIĮ „Lex Baltica“ savininkas J. G. įgijo teisę be apribojimų disponuoti jam priklausančiu turtu ir piniginėmis lėšomis sąskaitose.
5. Ieškovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-291-488/2021 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 26 d. J. G. gavo apie 56 600 Eur, o IĮ „Lex Baltica“ - apie 25 500 Eur pajamų į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytas sąskaitas, kurioms antstolis A. Bespalovas nepritaikė apribojimų (neareštavo) ir (ar) nedavė nurodymų priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitų. Be to, vykdydamas išieškojimą iš skolininkės S. G., atsakovas taip pat skolos ieškovės naudai neišieškojo - vykdomosios bylos Nr. 0025/11/02678 duomenys rodo, kad lėšos šios skolininkės sąskaitose taip pat nebuvo areštuotos, tuo tarpu iš Vilniaus apygardos prokuratūros vykdomo ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. į S. G. kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytas sąskaitas buvo gauta apie 120 000 Eur pajamų iš suteiktų paskolų grąžinimo, kurie skolininkei buvo išmokėti grynaisiais pinigais, nes disponavimo apribojimų jos sąskaitomis atsakovas netaikė.
6. Teigė, kad nurodytais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos antstolių įstatymą (toliau - Antstolių įstatymas), vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas, dėl to ieškovė patyrė ieškinyje nurodytą žalą, todėl egzistuoja visos atsakovo deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos.

Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovo 2019 m. birželio 7 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo rašto perdavimo IĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriui nebuvo neteisėtas veiksmas, sukėlęs turtinės žalos ieškovei.

Ieškovė UAB „Kulpės slėnis“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti.

Apeliacinio skundo argumentai:

1. Teismas neteisingai aiškino ĮBĮ, CPK reikalavimus, taikomus neteisminio bankroto procedūrai.
2. Atsakovui, kaip savo srities profesionalui, turėjo būti žinomi bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tame tarpe ir tai, kad vykdomųjų dokumentų perdavimas bankroto administratoriui pagal galiojančius teisės aktus nėra galimas, tačiau jis net nekėlė šio klausimo ir nesiėmė jokių priemonių, kad būtų tinkamai apsaugoti ieškovės interesai.
3. Aplinkybės, kad IĮ „Lex Baltica“ bankroto byla negalėjo būti vykdoma ne teismo tvarka, teismas visiškai nevertino ir dėl to, netinkamai aiškindamas ĮBĮ ir CPK nuostatas, padarė klaidingą išvadą, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų (neveikimo), esančių priežastiniame ryšyje su ieškovės nurodoma patirta žala.
4. Vykdomosios bylos Nr.0025/11/02678, Nr.0025/11/02677 pradėtos 2011 m. rugsėjo 2 d., nuo jų pradžios atsakovas nėra išieškojęs iš solidariųjų skolininkų nei vieno euro skolos.

Išieškojimas iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų:

Vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas, išskyrus atvejus, kai vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto ir mirusio skolininko turtą paveldi valstybė.

Apsauga nuo išieškojimo:

Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kuris būtinas skolininkui ar jo šeimai gyventi, dirbti pagal profesiją ar mokytis, visus būtinus vaikų ir asmenų su negalia reikmenis.

Išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu:

Išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti.

Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Konkrečiu atveju rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.

tags: #isieskoma #is #sio #turto #byla