Nėštumas - tai laikotarpis, kupinas džiaugsmo ir vilčių, tačiau kartais jis gali tapti ir dideliu išbandymu. Daugelis moterų susiduria su įvairiais sunkumais, pradedant emociniais iššūkiais ir baigiant fiziniais negalavimais. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius iššūkius nėštumo metu ir pateiksime patarimų, kaip juos įveikti.
Krizinis nėštumas: kai džiaugsmas virsta iššūkiu
Krizinis nėštumas - tai neplanuotas arba planuotas nėštumas, kuris dėl įvairių priežasčių tampa rimtu iššūkiu moteriai. Tai gali būti susiję su artimosios aplinkos paramos trūkumu, finansiniais rūpesčiais, sveikatos problemomis ar persileidimo baime.
Sužinojus apie neplanuotą nėštumą, moteris gali patirti įvairių jausmų: šoką, baimę, sumišimą, pyktį, liūdesį ar net džiaugsmą. Svarbu pripažinti savo jausmus ir nesmerkti savęs už tai, kaip jaučiatės.
Palaikymas yra svarbiausia
Šiuo jautriu laikotarpiu artimųjų palaikymas yra neįkainojamas. Jei jūsų draugė, dukra, sesuo ar kita artima moteris susidūrė su neplanuotu nėštumu, kaip galite jai padėti?
- Išklausykite be teisimo.
- Siūlykite emocinę paramą.
- Gerbkite jos sprendimą.
- Siūlykite praktinę pagalbą.
"Minčių planas": žingsniai link aiškumo
Kai užklumpa netikėtumas ir nežinomybė, gali padėti struktūruotas planas, kaip apmąstyti situaciją ir priimti sprendimą:
- Pripažinkite savo jausmus.
- Sustokite ir kvėpuokite.
- Surinkite patikimą informaciją.
- Įvertinkite savo situaciją.
- Ieškokite palaikymo (bet ne spaudimo).
- Priimkite informuotą sprendimą.
- Suplanuokite tolesnius žingsnius.
Profesionalios pagalbos svarba
Susidūrus su neplanuotu nėštumu, labai svarbu gauti ne tik artimųjų, bet ir profesionalų pagalbą bei objektyvią informaciją. Kreipkitės į:
- Gydytoją akušerį-ginekologą arba šeimos gydytoją.
- Psichologą ar psichoterapeutą.
- Socialinį darbuotoją.
- Krizinio nėštumo centrą (KNC).
Priešlaikinis gimdymas: išbandymas šeimai
Gimdymas, įvykęs po 22 nėštumo savaitės iki 37 nėštumo savaitės pabaigos, laikomas priešlaikiniu. Tobulėjant medicinos įrangai, augant medikų žinioms bei kvalifikacijai, naujagimiai gali išgyventi jau nuo 22 nėštumo savaitės sverdami 400 ar daugiau gramų! Tokio mažylio gimimas - didžiulis išbandymas šeimai.
Naujagimių tėveliai, ir ypač mamos, patiria didelę emocinę įtampą, nes negali rūpintis savo mažyliais taip, kaip planavo nėštumo laikotarpiu. Pasikeitusi aplinka, ilgas gulėjimas ligoninėje, miego trūkumas, nuolatinė įtampa, kankinantis laukimas ir jausmų sumaištis (šokas, pyktis, kaltė, baimė, derybos, vienatvė, liūdesys, bejėgiškumas ir kt.) gali paskatinti depresijos simptomų atsiradimą.
Savo pirmąsias gyvenimo dienas ar net savaites, mėnesius neišnešiotas naujagimis gali praleisti Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Ten nuolat stebimos jo gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, pulsas, nervų sistemos veikla, atliekami nuolatiniai papildomi tyrimai sveikatai įvertinti.
Pagalba ir palaikymas
Svarbu kreiptis pagalbos į:
- Gydytoją, slaugytoją.
- Šeimos narius.
- Socialinį darbuotoją.
- Psichologą ar psichoterapeutą.
- Kitas mamas, patyrusias priešlaikinį gimdymą.
Asociacijos „Padedu augti“ savanorės mamos yra pasiruošusios Jums visokeriopai padėti, suteikti pagalbą bei informaciją konsultacijų platformoje ,,Neišnešiotukų pagalbos linija“.
Emociniai etapai gimus mažyliui su specialiaisiais poreikiais
Pasitaiko atvejų, kai mažylis gimsta su specialiaisiais poreikiais, tuomet tėvai išgyvena šiuos emocinius etapus:
- Pradinė reakcija: šokas, neigimas, susirūpinimas, bejėgiškumas.
- Derėjimosi pakopa: stebuklo laukimas, tikėjimas antgamtinėmis jėgomis.
- Pyktis: pyktis ant aplinkinių, savęs kaltinimas.
- Depresija: slegiantys jausmai.
- Adaptacija: susitaikymas su situacija, pasitenkinimas būnant su vaiku.
Šios pakopos nebūtinai būna viena po kitos. Pasitaiko šeimų, kurios greitai pasiekia paskutiniąją pakopą, lengvai išgyvenę pyktį ar depresiškumą. Kartais praėjus tam tikram laikui ir atgavus emocinę pusiausvyrą, aplinkybės priverčia vėl patirti neigiamus jausmus, sugrįžti į ankstesnes pakopas.
Gimdymo baimė: kaip ją įveikti?
Gimdymo baimė yra natūralus jausmas, ypač jei pirmasis gimdymas buvo sunkus. Svarbu suprasti, ar tikrai yra reali priežastis bijoti. Juk pats gimdymas labai pozityvus procesas, kurio metu į pasaulį ateina mūsų vaikai. Tai didelis džiaugsmas.
Gimdymo baimę galima įveikti iš anksto jam aktyviai ruošiantis, mokantis atsipalaidavimo pratimų, kurie labai padeda tarp sąrėmių ir palengvina gimdymo procesą. Taip pat dirbant su savimi, aktyviai mokantis kuo lengviau pagimdyti.
Gimdymo baimę gali padėti įveikti:
- Mokėjimas adekvačiai reaguoti į stresines situacijas.
- Pasikliovimas savo kūnu ir tikėjimas, kad viskas bus gerai.
- Pozityvus nusiteikimas ir pasiruošimas.
- Įsivardijimas, ko konkrečiai bijote, ir analizavimas.
- Pasikalbėjimas apie savo baimę su artimaisiais.
- Pabendravimas su moterimis, kurių gimdymas praėjo sklandžiai.
- Išmokimas atsipalaiduoti.
Nėštumas ir santykiai: vyro vaidmuo
Ko tikisi ir laukia moteris iš būsimo vaiko tėvo, kai laukiasi? Pasak psichologės Sonatos Vizgaudienės, geras tėtis nėštumo metu pirmiausia - rūpestingas ir supratingas vyras savo besilaukiančiai žmonai.
Geras tėtis supranta, kad mažylis pilvelyje nuo pat užsimezgimo yra žmogutis, norintis, kad abu tėveliai jo lauktų, mylėtų ir su juo bendrautų. Vaikelio savijauta nėštumo metu labai priklauso nuo moters savijautos. Jei būsimoji mamytė bus rami, saugi, dažniausiai laiminga, taip jausis ir mažylis.
Vyrai turėtų priimti nėštumo toksikozę, staigią nuotaikų kaitą ir skonio permainas kaip natūralius dalykus ir padėti moteriai, kai ši jaučiasi prastai. Taip pat pasirūpinkite palengvinti moters buitį, kad ji daugiau pailsėtų, nekeltų sunkių daiktų, nenešiotų pirkinių krepšių ir pan.
Bendraukite su mažyliu pilvelyje. Nustatyta, jog kūdikiai įsčiose geriau girdi žemus vyriškus balsus, dėl to tėčio balsas jam ypač malonus. Kalbindami savo vaikelius būsimi tėčiai turi progą pajusti bendravimo džiaugsmą, nes labai smagu, kai į žodžius atsakoma stuksenimu.
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Galimi nesklandumai ir kaip juos išsiaiškinti
Kartais reikia partnerės pagalbos, kad vyras atkreiptų tinkamą dėmesį į nėštumą, kad galėtų aktyviai dalyvauti laukime. Moteriai reikia leisti vyrui suprasti, kad jis yra svarbus, galintis jums pagelbėti tiek fiziškai, tiek emociškai.
Kadangi labai dažnai vyrams sunku kalbėti apie savo baimes, moterys galėtų pačios inicijuoti pokalbį ta tema. Moteris turėtų papasakoti vyrui, kas vyksta su ja, kokius pokyčius ji pati jaučia, ką naujo atranda savo vidiniame pasaulyje, kaip elgiasi kūdikis ir pan.
Nėštumas ir darbas: ar gali atleisti?
Pagal LR Darbo kodeksą, darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą. Vienintelės šios nuostatos išimtys yra nurodytos LR DK 136 str. 1 ir 2 d. (tai apima tokius atvejus kaip darbuotojo nuteisimas bausme, darbdavio likvidavimas, įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimas nutraukti darbo sutartį ar kiti itin išimtiniai atvejai), taip pat pasibaigus laikinosios darbo sutarties terminui.
Nuo to momento, kai pateiksite darbdaviui privačios ar valstybinės medicinos įstaigos išduotą medicininę pažymą apie nėštumą, darbdaviui neliks nieko kita, tik atėjus išbandymo laikotarpio pabaigai leisti Jums dirbti pagal Jūsų pasirašytos darbo sutarties nuostatas. Tokiu atveju darbdavys Jūsų negalės atleisti iki tol, kol nepraeis vienas mėnuo po nėštumo ir gimdymo atostogų. Vėliau (iki tol, kol vaikui sueis treji metai) darbdavys Jus galės atleisti nebent esant Jūsų kaltei (LR DK 132 str.).
Motinystės pašalpa
Šiuo metu pašalpų, mokamų būsimo/esamo vaiko motinai ir/ar tėčiui dydį reglamentuoja neseniai pakeistas LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau - Ligos ir motinystės įstatymas) bei LR Vyriausybės patvirtinti nuostatai dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų (toliau - Nuostatai).
Pirmas reikalavimas asmeniui, siekiančiam gauti vieną iš toliau nurodytų pašalpų - tai Nuostatuose reikalaujamo minimalaus ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo turėjimas - darbuotoja ir/ar būsimo vaiko tėvas per paskutinius 24 mėnesius iki atitinkamos pašalpos gavimo pradžios privalo turėti mažiausiai 12 mėnesių darbo stažą.
Jeigu asmuo turi reikalaujamą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, jis turi teisę gauti šių rūšių pašalpas:
- Motinystės pašalpa (arba nėštumo ir gimdymo pašalpa).
- Tėvystės pašalpa.
- Motinystės (tėvystės) pašalpa (arba vaiko priežiūros atostogų metu motinai arba tėčiui mokama pašalpa).
Pašalpos dydis
Atitinkamos pašalpos dydis skiriasi priklausomai nuo jos rūšies:
- Motinystės pašalpos atveju, t. y. nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, yra mokama 100 % kompensuojamojo uždarbio dydžio pašalpa.
- Tėvystės pašalpos atveju taip pat mokama 100 % kompensuojamojo uždarbio dydžio pašalpa.
- Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis skiriasi priklausomai nuo to, kiek laiko apdraustasis pageidauja gauti šią pašalpą - kol vaikui sueis vieni ar dveji metai.
Atitinkamos pašalpos dydis yra skaičiuojamas pagal kompensuojamąsias pajamas ir pagal tai apskaičiuotą vidutinį dienos kompensuojamąjį uždarbį.
Klaidingi įsitikinimai apie vaisingumą
Dalis vaikų nebūtų gimę, jeigu jų tėvams nebūtų padėję vaisingumo specialistai. Tačiau daug žmonių klaidingai vis dar klaidingai vertina priežastis, dėl kurių moterys nepastoja. Ar visada verta pulti į neviltį negalint susilaukti vaikelio? Kas gali padėti greičiau pastoti?
Nevaisingumą galima įtarti, jei nepavyksta pastoti per vienus metus reguliarių lytinių santykių.
Dažni lytiniai santykiai didina tikimybę pastoti
Šiuolaikinis medicinos mokslas paneigė teoriją, kad vyras turėtų "taupyti" savo spermą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad susilaikymas nuo lytinių santykių spermos rodiklius ne gerina, o dažniau -blogina. Tuo tarpu reguliarūs ir pakankamai dažni lytiniai santykiai didina tikimybę pastoti.
Siekiant pastoti mylėtis reikia reguliariai, be jokių dirbtinių pertraukų, su meile ir malonumu bei taip dažnai, kaip tai diktuoja jūsų temperamentas ir sveikatos būklė.
Planuoti lytinių santykių vien „vaisingoms dienoms“ neverta, bet nėštumą reikia planuoti
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bandymas suplanuoti lytinius santykius „vaisingomis“ dienomis, tikimybę pastoti netgi mažina. Geriausia, kai pastojama be jokių skaičiavimų. Kai pradedama planuoti lytinius santykius, skaičiuoti, kyla įtampa. Stresas smegenyse išskiria stresą sukeliančių medžiagų, kurios blogai veikia tiek moters, tiek vyro vaisingumą. Ta įtampa atsiliepia ir poros, planuojančios vaikutį, santykiams.
Kiekvienas vaikas turėtų gimti tada, kai yra pageidaujamas ir laukiamas. Deja, mūsų visuomenei trūksta šeimos planavimo kultūros.
Folio rūgštis
Kiekviena moteris, planuojanti nėštumą, kurį laiką turėtų vartoti vitaminus. Svarbiausia - vitaminą B9. Cheminis jo pavadinimas - folio rūgštis. Moksliniais tyrimais yra labai patikimai nustatyta, kad jei bent mėnesį arba ilgiau, kol pastoja, ir per bent tris pirmus nėštumo mėnesius moteris vartoja folio rūgštį po 0,4 mg per parą, (kartais - daugiau), tai iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio apsigimimų, t. y.
Valgymo sutrikimai
Tikrai labai rimta bėda, trukdanti moters vaisingumui, - valgymo sutrikimai. Tai nervinė anoreksija ir bulimija. Sergančios nervine anoreksija merginos seka modeliais ir nevalgo.
Jei kūno svoris per mažas, gali išnyksti mėnesinės, nes blokuojama kiaušidžių funkcija. Jei kūno svoris per didelis, taip pat jos gali išnykti.
Hormoniniai kontraceptikai ir vaisingumas
Hormoninė kontracepcija tikrai neturi jokio blogo poveikio nei vaisingumui, nei būsimam nėštumui, nei būsimo kūdikio sveikatai. Vadinasi, įprastai kontraceptikai apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, o tais atvejais, jei yra tam tikri ciklo sutrikimai, nutraukus hormoninę kontracepciją, per pirmus tris ciklus kaip tik yra didesnė tikimybė pastoti.
"Mommy Makeover": kūno pokyčiai po gimdymo
Vienas didesnių moters kūno išbandymų yra gimdymas. Po nėštumo moterys dažnai nori atkurti savo kūno linijas. Kartais tinkamai sureguliuotos mitybos bei sporto neužtenka.
Naujasis operacijų kompleksas „Mommy Makeover“ apima įvairias procedūras, kurių metu atkuriamos kūno linijos, pasikeitusios dėl amžiaus, nėštumo ar gimdymo. Dažniausiai pilvo plastika yra kombinuojama kartu su krūtinės korekcija. Neretai yra prijungiamos ir papildomos procedūros, tokios kaip riebalų nusiurbimas, lytinių lūpų plastika, nechirurginės injekcijos: botulino toksino ar hialiurono rūgšties papildais.
Šis operacijų kompleksas atsirado iš poreikio bei pakitusio gyvenimo tempo. Natūralu, jog dabar dauguma žmonių nori sugaišti mažiau laiko laukiant vienos ar kitos operacijos bei jų rezultatų.
„Mommy Makeover“ operacija trunka nuo 4 iki 6 valandų. Po operacijos pacientė bus lėtesnė, namuose dalį darbų teks patikėti namiškiams. Tačiau laikas bėga labai greitai, tad mėnesis ar du atsigaunant netrunka prabėgti.
Medicinos turizmas Lietuvoje
Yra nemažai pacientų iš viso pasaulio, norinčių atlikti plastines operacijas būtent Lietuvoje. Ne paslaptis, kad Lietuva pakankamai ryškiai šviečia Europos medicinos turizmo žemėlapyje. Viena iš priežasčių, kodėl užsienio piliečiai ar lietuviai emigrantai grįžta į Lietuvą operacijai, yra priimtina procedūros kaina. Žinoma, ir kokybė. Kai atliekama kombinuota operacija - sutaupoma ir laiko, ir pinigų.
tags: #isbandymas #negali #buti #nesciosioms