V. ir A. Razgaičių veikla: skolų labirintai ir apgauti pilotai

V. ir A. Razgaičiai skolų neatiduoda ne tik bankams. Dėl sąžiningai uždirbtų pinigų teismuose kovoja ir buvę darbuotojai, kurie nori atgauti po keliasdešimt tūkstančių litų. Pagalbos į Lietuvos prokuratūrą yra kreipęsi ir būsimieji pilotai užsieniečiai.

LRT.lt žurnalistinio tyrimo metu išsiaiškino, kodėl nukentėjusieji po kelerius metus sukasi teismuose niekaip negalėdami atgauti milijoninių skolų. Iš viešai prieinamų teismų nutarčių ir žmonių, kuriems teko susidurti bei bylinėtis su Razgaičiais, pasakojimų aiškėja, kaip šios istorijos „herojai“ sugeba krautis pinigus iš bendrovių, darbuotojams nemokėti atlyginimų, tačiau ne kartą kelerius metus vilkinti bankroto paskelbimą ir tuo pačiu įpareigojimą grąžinti skolas. Tačiau ir paskelbus bankrotą, jie randa būdų, kaip paslėpti savo pavardę.

Teismų posėdžiuose dėl bankroto iškėlimo Razgaičių įmonių advokatai pateikia dokumentus, kuriais įrodo, kad bendrovės yra mokios - tokiu atveju teismas negali kelti bankroto bylos. Mokumą įstaigos įrodo pateikdamos paslaugų pirkimo-pardavimo arba paskolų sutartis su...

Naujienų portalui buvęs V.Razgaičio pavaldinys guodėsi, kad viršininkas esą suklastojo jo darbo sutartį ir nesumokėjo 19 tūkst. litų mokesčių. Trys studentai užsieniečiai, kuriuos pavyko surasti LRT.lt, taip pat liko apgauti. Du ukrainiečiai prokuratūrai įteikė skundą, norėdami atgauti po 14 tūkst.

Tuo metu V.Razgaitis dar 2010 m IQ.lt pasakojo, kad vienos jo įmonių (UAB „Sabenavita“) apyvarta pastaraisiais metais nuolat augo. 2008 m. ji siekė 10 mln., 2009 m. - 12 mln., o 2010 m. bendrovė prognozavo surinkti iki 20 mln. litų. Be to, herojus sakėsi turintis tiek daug darbo, kad „Boeing“ treniruokliai veikia po 20 val. per parą, o studentų eilės siekia pusmetį į priekį.

„Jis jaučiasi Dievu. Sąžiningi žmonės negali patikėti, kad kapitonas, sukūręs tokią verslo imperiją, gali meluoti“, - sako savo vardo viešinti nenorintis V.Razgaičio pavaldinys, teismuose bandantis atgauti keliasdešimties tūkst. Kalbantis su nukentėjusiaisiais aiškėja, kad visus reikalus tvarkydavo V. Razgaitis, jo žmona nesikišdavo.

V.Razgaitis, norėdamas atsiriboti nuo tų įmonių, kurios turi problemų, tai bando padaryti sumaniai. Pavyzdžiui, prieš pat įmonių bankrotus jas parduoda. Tokiais atvejais, jeigu vyksta tyrimai, pareigūnams tampa sunkiau surasti, pavyzdžiui, kur yra laikomi finansiniai bendrovės dokumentai.

Dar vienu atveju finansinių problemų turėjusią „Aurelą“ V.Razgaitis įsigijo Kipre registruotos įmonės vardu ir visus tikino su šia užsakomųjų skrydžių bendrove neturintis nieko bendra.

Buvęs darbuotojas: jie man skolingi 23 tūkst.

Vienas pirmųjų apie V.Razgaičio apgavystes viešai nusprendė prabilti „Baltic Flight Academy“ mokymų vadovu dirbęs Aidas Matkevičius. Vyras sako, kad jam buvęs viršininkas pridarė daug bėdų, kurias spręsti Lietuvos institucijos atsisako. „Negana to, kad jis man, Darbo ginčų komisijos sprendimu, liko skolingas apie 23 tūkst. Ir pridūrė, kad, jo skaičiavimais, taip buvo nuslėpta apie 19 tūkst.

Trijų vaikų tėvas tuoj pat kreipėsi į VMI ir „Sodrą“. Mat, pasikonsultavęs su teisininkais, sužinojo, kad praktikoje jau būta atvejų, kai įmonės tiesiog padirba darbuotojų parašus, į „Sodrą“ nuneša naujas darbo sutartis ir taip mokesčius sumoka nuo mažesnės sumos.

„V.Razgaitis gudriai susisuko. Vyras LRT.lt pateikė savo banko sąskaitų išrašus nuo 2013 m. Pavedimų paskirtyse buvo rašoma „Už UAB „Baltic Flight Academy“ atlyginimas“. „Nuo 2013 m. rugsėjo „ant popieriaus“ turėjau uždirbti 4,8 tūkst. litų, o V.Razgaičio įmonė „Sodrai“ mokesčius mokėjo nuo 2,8 tūkst.

2009-2014 m. V.Razgaičio pavaldiniu buvęs vyras tikina nenuleisiąs rankų - jis jau perdavė teisėsaugai turimus įrodymus, be to, sako žinantis, kas „Baltic Flight Academy“ padirbinėdavo darbuotojų parašus.

Pašnekovo teigimu, advokatas siūlė teistis ir su „Sodra“, kuri jam nepranešusi sumažino socialinio draudimo įmokas, ir su valstybe, kuri nesugebėjo sukontroliuoti šių procesų.

„Aš tau duodu 2 tūkst. litų, o tu sugrįžk pas mane. Va - naują įmonę kuriam. Ko tu čia pergyveni, bus bankrotas, o bankroto administratorius tau tą likutį sumokės“, - V.Razgaičio žodžius LRT.lt cituoja buvęs darbuotojas, sakydamas, kad, jo nuomone, jau tada V.Razgaitis numatė „Baltic Flight Academy“ bankrotą, nors įmonė veikė.

Pinigų srautus pakreipdamas per tuomet dukros Kristinos Razgaitytės-Jakimavičienės valdomą bendrovę „Baltic Aviation Technic Center“, V.Razgaitis galėjo nuslėpti dideles „Baltic Flight Academy“ pajamas - tuomet nebebūtų, kaip atsiskaityti su kreditoriais, pavyzdžiui, atiduoti skolų darbuotojams už nesumokėtus atlyginimus.

„Baltic Aviation Technic Center“ Registrų centrui yra pateikusi finansines ataskaitas už 2009-2012 m. Per šiuos metus įmonė arba neturėjo darbuotojų, arba deklaravo 1-2 dirbančiuosius. Pelno įmonė negaudavo, kelerius metus buvo patyrusi apie 7 tūkst. Nuostolių.

Į dukros tuomet valdomą „Baltic Aviation Technic Center“ (jos vairą nuo 2013-11-18 perėmė pagrindinis istorijos „herojus“) pinigai plaukė ir tiesiogiai iš studentų. LRT.lt pavyko gauti vieno iš Rusijos atvykusio studento-piloto mokymų sutarties su „Baltic Flight Academy“ kopiją. Paslaugų teikimo sutartis gana paprasta - mokymų organizacija moko, o studentas už tuos mokslus, po kurių įgys tam tikrą piloto kvalifikaciją, sumokės 44,5 tūkst. eurų.

Pinigus pirkėjas kažkodėl turi sumokėti ne pačiai mokymų organizacijai, o jau minėtai „Baltic Aviation Technic Center“. Ir studentas tą daro - LRT.lt turimame pavedimo kopijos lape aiškiai matyti, kaip Rusijos Federacijos pilietis Razgaičių dukros įmonei atseikėja pirmąją dalį - 7,5 tūkst.

Ar jums nebūtų keista, jei, pavyzdžiui, vairuoti mokytumėtės UAB „Vairavimo mokykla“, tačiau už kursus mokėtumėte UAB „Mokykis vairuoti“? Tiesa, galėtų kilti klausimas, kodėl V.Razgaitis sutarties su studentais nepasirašo savo kitų įmonių vardu. Jis to padaryti paprasčiausiai negali, mat mokyti pilotuoti orlaivius gali tik CAA akredituotos įstaigos.

Apie svaiginančiai greitą piloto karjerą pasakodavo ir studentams. Dviem ukrainiečiams verslininkas „Private Pilot Licence“ (patį pirmą žingsnį piloto karjeros link) prižadėjo per tris mėnesius. Devyniolikmečiai tą vasarą, prieš dvejus metus, pradėję mokytis ne tik negavo žadėtos komercinio piloto kvalifikacijos, tačiau ir neteko po 14 tūkst. eurų. Mat per laiką, praleistą Razgaičių mokykloje, negavo dalies paslaugų.

Vaikinai teigia į „Baltic Flight Academy“ sąskaitą sutartyje dalimis prisižadėję pervesti po 44 tūkst. eurų. Iš viso sumokėjo po 24 tūkst. eurų, paskui, pamatę, kad pažadai realybe nevirsta, nusprendė likusių įnašų nebepervesti. Jų skaičiavimu, „Private Pilot Licence“ rinkos kainomis yra verta apie 7 tūkst. eurų, studentai dar skraidė papildomai valandų, todėl sutinka, kad gavo paslaugų už 10 tūkst.

Važinėdami tai namo į Ukrainą, tai atgal į Lietuvą, jaunuoliai po metų, 2013 m. vasarą, įgijo „Private Pilot Licence“. „Vasarą, kai geriausi orai skraidymui, 1,5-2 mėn. sėdėjome ir nieko neveikėme. V.Razgaitis ukrainiečiams pasiryžo grąžinti tik 2 tūkst. eurų iš sumokėtų 24 tūkst.

Po pirmo žingsnio „Frozen Air Travel Pilot License“ licencijos link, studentai pradėjo ruoštis 14-ai laukiančių egzaminų. Tuo metu, 2013 m. Taip pašnekovai vėl atsidūrė aklavietėje - negalėjo studijuoti. Būtent praėjusių metų rudenį pašnekovai galutinai apsisprendė nutraukti sutartį su „Baltic Flight Academy“ ir paprašė V.Razgaičio paskaičiuoti, kiek liko skolingas. Jis ukrainiečiams pasiryžo grąžinti tik 2 tūkst. eurų iš sumokėtų 24 tūkst.

„Paprašėme surašyti, kiek konkrečiai kainuoja viena skraidymo valanda. „Baltic Flight Academy“ puslapyje buvo nurodyta kaina - 115-135 eurai. O jis mums sako: „Tos kainos - tik jaukas (rus. Po to studentai į Lietuvą atvyko jau šių metų sausį. „Ne, vaikinai! Koks dar bankrotas? Mes čia tik nedidelę problemą turime, tuoj atidarysiu naują mokyklą, šitą kompaniją kaip nors pridengsim...

Pašnekovai tikina dėl tokio verslininko elgesio blogo įspūdžio apie visą šalį nesusidarę, o pinigus bando atgauti teisiniu keliu. „Jei nieko nebūtų įvykę su V.Razgaičiu, jau dirbtumėme kokioje nors aviakompanijoje.

Kai Portugalijos pilietis Francisco de Soveralis Vaz Pato pradėjo mokytis „Sabenavitoje“ - kitoje Razgaičių mokykloje - tikėjosi įgyti „Aerobus“ orlaivių piloto kvalifikaciją. CAA Personalo licencijavimo skyriaus vedėjas Stasys Čivilis aiškina, kad tokios mokymų organizacijos gali išmokyti teorijos, suteikti galimybę praktikuotis treniruoklyje bei 4-6 tikrus aerodrominius skrydžius - su tikru lėktuvu sukti ratus virš miesto.

Pabaigęs kursus pilotas įsidarbina avialinijų kompanijoje ir ten privalo atlikti tam tikrą linijinių skrydžių skaičių - įveikti atkarpas „Aerobus`u“ su instruktoriumi.

„V.Razgaičio sutartis buvo tokia, kad „Sabenavita“ organizuos pilotui ir linijinius skrydžius, nors įmonė nėra aviakompanija. Mes tą ir parašėme - mokymų organizacija negali sudaryti tokios sutarties su pilotais. Visa kita turi būti susitarta žodžiu. „Parašėme ir V.Razgaičiui. Sakėme, kad jie neturėjo teisės sudaryti tokios sutarties. Ji finansinė, mes nereguliuojame. O „Sabenavita“ atrašė, kad buvo susitarusi su kažkokia „Donbass Aero“, kuri būtų portugalą priėmusi skraidyti. V.Razgaitis aiškino, kad, kol portugalas čia mokėsi, aviakompanija bankrutavo.

Lėktuvo kabina

Užbūrė ir įkalbėjo investuoti 3 mln.

Aviacijos ir pilotų mokymo versle besisukantis A.Baublys taip pat patikėjo V.Razgaičio žadamais aukso kalnais. 2007 m. vienos pilotų mokyklos vadovas Liudvikas Buitkus pašnekovą supažindino su V.Razgaičiu. „Galvojau, kad V.Razgaitis rimtas žmogus - vertinau pagal save. Tokio svarbaus departamento direktorius... Maniau, kad tokioje veiklos sferoje „švonderių“ nėra. Tačiau jis tikrai neadekvatus - sugalvoja tokių dalykų, kurių normalus žmogus nesugalvotų. Jis - genijus, Ostapas Benderis, tiesiog visi stebisi.

Paėmė „Aurelą“ už 1 litą, ir kaip dar galima iš jos ką nors pavogti? Su juo kartu dirbę aviacijos specialistai kalba, kad per labai trumpą laiką iš šios bendrovės „išpompavo“ apie 15 mln. eurų. Pasirodo, aviacijoj galima. Tuo metu, kai vyrai susipažino, V.Razgaitis buvo sumanęs steigti centrą, kuriame pilotai galėtų treniruotis ir mokytis „Boeing“ lėktuvų treniruokliuose - realaus dydžio orlaivio kabinoje, įrengtoje 10 m aukštyje. Jis ir L.Buitkus įkalbėjo A.Baublį Paluknyje pastatyti didžiulį angarą, kuriame tilptų šie aparatai, bei tapti UAB „Pilotų treniruočių centro“ dalininku.

„Kai statyba jau ėjo į pabaigą, staiga sužinojau, kad jis įkūręs „Sabenavitą“ - ji turi visą paketą mokomųjų dokumentų, ir visos licencijos priklauso ne „Pilotų treniruočių centrui“, o „Sabenavitai“.

Pašnekovas bandė prispausti V.Razgaitį, tačiau šis lyg niekur nieko atkirto, kad A.Baublys gali ir nebestatyti to angaro, į kurį jau buvo investavęs apie 3mln. Vėliau V.Razgaitis iš olandų įmonės „Servolian Investments“ išsinuomojo du „Boeing“ treniruoklius, dar vieną įsigijo pasiėmęs paskolą iš DNB banko.

Tačiau įrangą registravo jau ne „Pilotų treniruočių centro“ vardu, o įkūrė dar dvi įmones - UAB „PTC-1“ ir UAB „PTC-2“. Tuo metu, 2008 m., A.Baublys, supratęs esąs apgautas, ryžosi trauktis iš bendro verslo ir savo akcijas pardavė UAB „Amikon“ - įmonei, užsiimančiai aviacijos technikų mokymu. Ją valdo I. Gavrilenko. L.Buitkus taip pat nusprendė nebevystyti santykių su V.Razgaičiu ir jam perleido savo turėtas „Pilotų treniruočių centro“ akcijas. Taip įmonė iki šiol ir liko A.Baubliui skolinga apie 3 mln.

LRT.lt susisiekė I.Gavrilenko, kuris neneigė taip pat nukentėjęs nuo V.Razgaičio, ir prižadėjo susisiekti pasikonsultavęs su teisininkais, mat prarastus milijonus stengiasi atgauti teismuose. Kadangi procesai vis dar vyksta, I.Gavrilenko nenorėjo pasakoti savo istorijos, tačiau iš viešai prieinamų teismų dokumentų matyti, kad jis iš „PTC-1“ bando prisiteisti apie 2,3 mln. litų. Tuo metu V.Razgaičio advokatai teigia, kad įmonė „Amikon“ skolinga tik apie 100 tūkst.

„Sabenavita“ iš ES struktūrinių fondų yra gavusi 94 tūkst. litų paramos. „Projektas skirtas pasirengti pilotų bei orlaivio palydovų mokymo paslaugų eksportui į užsienio šalis. Šiais metais ūkio ministras pasirašė įsakymą, kuriame parašyta, kad dėl netinkamo lėšų panaudojimo „Sabenavita“ į Lietuvos biudžetą turi grąžinti beveik 20 tūkst. litų.

Buvusiems darbuotojams skaudu

Kai 2013 m. vasarą jiems nebuvo mokami atlyginimai, Razgaičiai viename Lietuvos kaime surengė fiestą. „Praėjusių metų gruodį, prieš Kalėdas, mano mama patyrė insultą. Tuo metu aš laukiausi, gyvenome iš vyro pajamų, kurių arba neišmokėdavo, arba jos labai vėluodavo. Prašėme V.Razgaičio, kad sumokėtų - reikėjo važiuoti į Šiaulius pas mamą. Negavome nieko, skolinomės. Tik gruodžio 22 d. Kalėdoms jis permetė 1 tūkst. 2014 m. vasarį šeimą pasiekė liūdna žinia - R.Matkevičienės mama mirė.

„Labai prašiau V.Razgaičio, kad nors kažkiek sumokėtų vyrui - reikėjo rengti laidotuves. Tačiau yra viena vieta, kurioje V. ir A. Razgaičiai - gerbiami asmenys. Šačių (Skuodo raj.) kaimui 2013 m. Šačių bendruomenės pirmininkė Jūratė Bagočienė patvirtina, kad Razgaičiai nuolatos paremia kaimo renginius. Sumos, anot jos, tikrai nėra didelės - siekia kelis šimtus litų. Paklausta apie minėtą koncertą ir fejerverkus, J.Bagočienė teigia, kad tai kainavo apie 2 tūkst. „Šiaip jie yra nuostabūs žmonės.

Nors ne viena su Razgaičiais susijusi įmonė jau bankrutuoja ar bankrutavo, juridinių asmenų registre užgimė nauja, panašiu pavadinimu, bendrovė - „Aviacijos akademija „Sabenavita“. Jos vadovas Mindaugas Jakimavičius - Razgaičių žentas. Rugsėjo 26 d. Pasak S.Čivilio, Lietuvoje, palyginus, yra gana daug tokio tipo įstaigų, kuriuos ruošia pilotus.

Pasirodo, kad M.Jakimavičiui dokumentų nagrinėjimo procesas pasirodė neskaidrus ir per ilgas, todėl jis nusprendė CAA paspausti „kitais kanalais“. Spalio mėnesį l. e. CAA direktoriaus pareigas Joris Gintilas sulaukė skambučio iš Seimo nario. Algimantas Salamakinas dalykiškai paprašė susitikti ir pakonsultuoti žmones, kurie nori kurti naują pilotų mokyklą. „Girdėjau, kad Gediminas Žiemelis daro spaudimą, norėdamas pašalinti iš kelio konkurentus ir sukurti monopolį. Pirmą kartą kalbėdamas su LRT.lt Seimo narys sakėsi net neprisimenąs tos įmonės pavadinimo: „Mano visuomeninis padėjėja...

Pilotų mokykla

Vilniaus oro uosto augimas

Didžiausias Lietuvoje Vilniaus oro uostas per pirmąjį pusmetį fiksavo rekordinį keleivių skaičių - aptarnauta 1,349 mln. Keleivių skaičius per pirmąjį pusmetį augo 11%. Tai yra žemesnis tempas negu 2012 m. ir 2013 m., kuomet augimas buvo atitinkamai 36% ir 25%.

Vilniaus oro uoste metų pradžia prasidėjo lėtu augimu (sausis - 1,29%, vasaris - 2,24%), tačiau pavasarį augimas įsibėgėjo ir gegužės mėn. pasiekė 21% tempą, o birželį augimas buvo 18%. Skrydžių skaičius pirmąjį šių metų pusmetį augo 17%, t.y. didesniu tempu negu keleivių skaičius.

Dalį šio skirtumo galima paaiškinti šį pusmetį atsiradusiais reisais, vykdomais sąlyginais nedideliais lėktuvais ir dideliu skrydžių skaičiumi (pirmiausia - visos „Air Lituanica” kryptys, taip pat SAS reisas į Stokholmą), tačiau tuo pat metu atsirado ir dideliais lėktuvais aptarnaujamų reisų (trečias „Wizz Air” bazėje atsiradęs lėktuvas, „Norwegian” reisas į Stokholmą), didelę rinkos dalį Vilniuje užimantis „airBaltic” atsisakė mažiausių „Fokker 50” lėktuvų ir juos pakeitė didesniais. 2014 m. pirmąjį pusmetį vidutiniškai vienam reisui teko 76 keleiviai.

Pirmąjį šių metų pusmetį augo visi trys reguliarius skrydžius aptarnaujantys Lietuvos oro uostai. Sparčiausiai keleivių skaičius augo Kauno oro uoste - 14%. Palangos oro uoste keleivių skaičius padidėjo 4%. Visi Lietuvos oro uostai pagal augimą lenkė kitus Baltijos šalių oro uostus. Rygos oro uoste per pirmąjį pusmetį keleivių skaičius nukrito 1,8%.

Pastaruosius trejus metus Vilniaus oro uosto augimą pirmiausia lemdavo dviejų žemų sąnaudų aviakompanijų („Ryanair” ir „Wizz Air”) augimas, tačiau šiemet jų kartu aptarnaujamas keleivių skaičius Vilniaus oro uoste ėmė kristi. „Ryanair” padidino pervežtų keleivių skaičių Kauno oro uoste (taip ir lėmė 14% bendrą oro uosto augimą), tačiau pirmą kartą nuo savo veiklos pradžios Lietuvoje (2005 m.) aptarnavo mažiau keleivių negu atitinkamu laikotarpiu prieš tai.

Žemų sąnaudų aviakompanijoms Vilniaus oro uoste krentant, kas gi lėmė Vilniaus oro uosto augimą. 2014 m. užfiksuotas rekordinis nereguliariaisiais skrydžiais pervežtas keleivių skaičius Lietuvoje nuo 2009-ųjų, kai pradėti kaupti duomenis atskirai pagal šiuos segmentus (vertėtų atsiminti, jog 2011 m. nemažai tradiciškai su nereguliariųjų skrydžių statusu vykdomų skrydžių buvo vykdomi kaip reguliarieji dėl oro uosto kainodaros, todėl realus šio segmento pervežtų keleivių skaičius 2011 m. turėtų būti panašus į 2012 m.

Tokį staigų augimą pirmiausia lėmė dviejų naujų turizmo operatorių atsiradimas ir ypatingai arši konkurencija. „Air Lituanica” per pirmąjį metų pusmetį aptarnavo beveik 50 tūkst. Taip pat birželio mėnesį „Air Lituanica” pasiekė tokią pačią rinkos dalį Vilniaus oro uoste kaip ir 2013 m.

Populiariausios kryptys iš Vilniaus oro uosto 2014 m. pirmąjį pusmetį

1. Londonas
2. Frankfurtas
3. Kopenhaga
4. Ryga
5. Oslas
6. Briuselis
7. Paryžius
8. Amsterdamas
9. Maskva
10. Stokholmas

Nepaisant pasiūlos sumažėjimo („utair” nuo 2 skrydžių per dieną sumažino iki 1), augimą išlaiko Maskvos kryptis. Už dešimtuko ribų likęs Stokholmas demonstruoja sparčiausią augimą šiemet, tačiau šiek tiek žemyn tempė kitą SAS kryptį į Kopenhagą. Pagal tokį augimo tempą, kurį Vilniaus oro uostas išvystė gegužę ir birželį, egzistuoja teorinė galimybę peršokti simbolinę 3 mln. keleivių 2014 m.

Lentelė. Keleivių srautų palyginimas Baltijos šalių oro uostuose 2014 m. pirmąjį pusmetį

tags: #nedidele #patalpa #lektuvo #pilotams