Banko balansas: aktyvai ir pasyvai

Šiame straipsnyje gilinamės į banko balanso analizę, kuri yra svarbi norint suprasti depozitų ir viso turto santykį.

Banko balansas rodo banko patikimumą ir padeda klientui teisingai pasirinkti norimą taupymo, kredito ar investicijų organizaciją - banką.

Banko balanso struktūra

Komercinio banko balansas - tai buhalterinis balansas, kuriame atsispindi nuosavo ir skolinto kapitalo būklė ir jo pasiskirstymas operacijose. Bankų balansai priklauso komercinės informacijos priemonėms ir tenkina šiuos pagrindinius reikalavimus: operatyvumo, konkretumo, patikimumo ir akivaizdumo.

Banko balanso operatyvumas - tai kasdieninis jo sudarymas. Iš banko balanso galima konkrečiai sužinoti apie pinigines lėšas ir banko klientų mokumą, kredito išteklius ir jų paskirstymą, apie paties banko patikimumą ir stabilumą. Banko apskaita turi būti patikima ir solidi.

Komercinių bankų balansai skirstomi į metinius ir einamuosius (dienos, dekados, mėnesio, ketvirčio, pusės metų). Vidinis banko balansas - tai detali vidinė buhalterinė atskaitomybė su atitinkama visų operacijų apskaita. Skelbiamą metinį ir einamąjį banko balansą sudaro suvestinės sustambintos sąskaitos, atitinkančios bankų kontrolės organų reikalavimus.

Balansas yra viena iš banko finansinės ataskaitos dalių. Be balanso, bankas turi pateikti pelno (nuostolio), piniginių srautų ataskaitas, paaiškinamąjį raštą bei nepriklausomų auditorių išvadas. Banko balansai viešai skelbiami po auditorių patikrinimo ir paskelbimo, kad duomenys yra teisingi ir atitinka tikrovę (po akcininkų susirinkimo, kai balansas patvirtintas).

Kalbėdami apie bankų balansus būtinai turime išskirti paties komercinio banko, kaip savarankiško juridinio asmens, balansą ir vadinamąjį konsoliduotą balansą.

Pagrindinės dalys

Balansą sudaro dvi pagrindinės dalys - aktyvai ir pasyvai. Aktyvai dar vadinami turtu, o pasyvai - įsipareigojimai ar įsiskolinimai. Atskirą pasyvų dalį sudaro akcininkų (nuosavas) kapitalas. Balansų aktyvų ir pasyvų sumos turi sutapti. Aktyvais nusakoma, kur bankas panaudojo turimas lėšas, o pasyvai rodo banko lėšų struktūrą, t.y. iš kur bankas gavo finansinių išteklių.

Kad banko balansas būtų tinkamas palyginti ir analizuoti, bankai turi naudoti vieną sąskaitų sistemą ir unifikuotą balanso formą. Balansai aktyvai ir pasyvai grupuojami pagal sudėtį ir išdėstomi pagal likvidumo ar grąžinimo laipsnį. Komercinio banko balanse turi būti numatomi santykiai su centriniu banku, kitais bankais, pinigų rinkos partneriais ir indėlininkais. Paprastai balanse rodomi ne tik einamųjų, bet ir vienų praėjusių finansinių metų duomenys. Banko balansinė ataskaita turi ir nebalansinę dalį - „Nebalansinius įsipareigojimus“.

Daugelis banko balanso ataskaitos straipsnių turi būti tikslinami, detalizuojami pateikiant papildomą informaciją paaiškinamajame rašte. Tam tikslui sudaromos specialios papildomos lentelės ir rašomos pastabos.

Banko balanso analizė: tikslai ir etapai

Banko balanso analizė yra viena iš svarbiausių ekonominio darbo krypčių. Ji leidžia suvokti banko operacijų esmę įvertinti jų efektyvumą ir racionalumą. Analizės tikslas - nustatyti, ar tinkamas bankas, koks finansinio stabilumo lygis rinkų sukrėtimo sąlygomis, taip pat nustatyti jo pajėgumą padengti riziką nuosavomis lėšomis. Analizė padeda atskleisti, kas lėmė vieną ar kitą pokytį, ar tas pokytis pageidautinas, ar neigiamas.

Ji rodo silpnąsias banko veiklos vietas ir leidžia pastebėti finansinės būklės likvidumo bei pelningumo tendencijas. Tik gerai žinodami banko padėtį, galime prognozuoti ir reikiama linkme nukreipti jo veiklą. Tai ypač aktualu dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis, kai nemaža dalis bankų teikiamų paskolų yra abejotinos bei nuostolingos.

Banko veiklos analizė labai svarbi ir jo indėlininkams bei kitiems kreditoriams, kurių pasirengimas investuoti tiesiogiai priklauso nuo likvidumo, kapitalo ir turto struktūros, pelningumo, pinigų srautų ir pan.

Analizės subjektai ir objektai

Banko balanso analizės procese pagrindinis tyrimų objektas yra bendra komercinė banko veikla. Analizės subjektai yra ne tik pats komercinis bankas, bet ir kitos kredito įstaigos, iš jų centrinis bankas, realūs ir potencialūs klientai ir korespondentai, fiziniai ir juridiniai asmenys.

Analizės etapai

1. Struktūrizavimas
2. Tikrinimas
3. Skaičiavimas
4. Lentelių sudarymas
5. Iliustruotos medžiagos parinkimas
6. Konkrečių rodiklių skaičiavimas
7. Išvadų formulavimas

Banko balanso analizė prasideda nuo įžanginio etapo - pasirengimo tolesniam analitiniam darbui. Šiame etape atskiri jo straipsniai struktūrizuojami pagal atitinkamus kriterijus, grupuojami pasyvų ir aktyvų straipsniai. Paskui atitinkamos balanso aktyvų ir pasyvų grupės sugretinamos pagal terminus, išlaidų rūšis ir jų šaltinius, kontragentų kategorijas; tikrinama, kaip laikomasi centrinio banko normatyvų ir vidinių banko taisyklių. Tada pradedami skaičiuoti konkrečius rodiklius suvestinėms lentelėms sudaryti bei analizuoti.

Banko balanso analizės procese svarbią reikšmę turi savo lėšų dydžio nustatymas, nes remiantis šiuo rodikliu nustatomas likvidumo normatyvas, kurį centrinis bankas nnaudoja komercinių bankų veiklai kontroliuoti ir reguliuoti. Išskirtinis komercinių bankų balansų bruožas - palyginti nedaug nuosavų lėšų ir daugiausia kreditinių išteklių pasyve. Įstatyme apibrėžtas santykis tarp nuosavo ir skolinto kapitalo, todėl komerciniai bankai stengiasi palaikyti leidžiamą minimalų savo lėšų lygį.

Pagrindiniai aktyvų elementai

• Kasos aktyvai, lėšos kitų komercinių bankų sąskaitose.
• Lėšų įdėjimas į trumpalaikius Vyriausybės vertybinius popierius, trumpalaikius komercinius vekselius, realizuojamus pinigų rinkoje.
• Paskolos, išduotos įmonėms, organizacijoms, fiziniams asmenims ir kitiems komerciniams bankams.
• Tarpbankinės aktyvų ir pasyvų operacijos, apimančios visas operacijas su bankais, tarp jų - ilgalaikės ir vidutinio ilgumo.
• Kitos bankų operacijos, kurias daugiausia sudaro vertybinių popierių lėšos, tarp jų - trumpalaikiai likvidūs popieriai. Šioje grupėje apskaitomos komercinių bankų aktyvų operacijos.

Straipsniai taip pat gali būti grupuojami pagal aktyvų pelningumą, pasyvų vertę ir pan. Banko praktinei veiklai ir valdymui turi reikšmės ne tik vidinių banko rodiklių palyginamoji analizė, bet ir pagrindinių pelningumo, rizikos, patikimumo ir likvidumo rodiklių palyginimas su kitų bankų duomenimis. Kuo daugiau bankų lyginama, tuo didesnės galimybės sužinoti, o paskui pritaikyti kitų bankų patirtį.

Balanso analizės formos

Banko balanso analizė klasifikuojam atitinkamai pagal jos tikslus ir tyrimų pobūdį, tiriamų klausimų išsamumą ir komplektiškumą. Pagal analizuojamų objektų sudėtį analizė skirstoma i pilnąją, atrankinę ir teminę. Pagal tikslus ir pobūdį tyrimai gali būti preliminarūs, operatyviniai ir galutiniai.

• Preliminari (pirminė) analizė leidžia įvertinti, pavyzdžiui, išteklių būklę sprendžiant apie ilgalaikių ir vidutinių paskolų išdavimą.
• Operatyvinė - kas mėnesį atliekama analizė likvidumo normatyvams ir kitiems rodikliams įvertinti.
• Galutinė (rezultatinė) analizė atliekama nustatant galutinius komercinio banko rezultatus ir efektyvumą, norint nustatyti jo pelningumo padidinimo rezervus.

Funkcinės analizės duomenys leidžia nustatyti banko veiklos specializaciją, įvertinti jos efektyvumą. Atsižvelgus į bendrą balanso sumą, nustatomi depozitų, paskolų, nuosavų ir skolintų lėšų, tarpbankinių operacijų dydžiai, apibrėžiamas vienokių ar kitokių bankų operacijų lyginamasis svoris ir reikšmingumas bendroje balanso sumoje, taip pat operacijų, kuriose specializuojasi bankas, pelningumo ir likvidumo didinimo galimybės.

Struktūrinės analizės atveria depozitinių indėlių ir paskolų gavėjų sudėtį ir struktūrą, taip pat banko išlaidų, pajamų ir pelno, vertybinių popierių ir pan. Banko praktinei veiklai ir valdymui turi reikšmės ne tik vidinių banko rodiklių palyginamoji analizė, bet ir pagrindinių pelningumo, rizikos, patikimumo ir likvidumo rodiklių palyginimas su kitų bankų duomenimis. Kuo daugiau bankų lyginama, tuo didesnės galimybės sužinoti, o paskui pritaikyti kitų bankų patirtį. Šį tarpbankinės palyginamosios analizės metodą banko vadybos rezultatams įvertinti paprastai naudoja bankai korespondentai, potencialūs klientai, taip pat banko akcininkai.

Banko balanso analizė atliekama įvairiais metodais. Ją galima atlikti pagal banko aktyvų ir pasyvų struktūrą ir rodiklius. Skelbiamame banko balanse pateikiami ir ataskaitinių, ir praėjusių metų duomenys - tai kokybinei balanso analizei leidžia nustatyti naujas banko lėšų panaudojimo kryptis, naujas aktyvų operacijų rūšis, atsiradusias per ataskaitinius metus. Nagrinėjant aktyvus kiekybiškai, pirmiausia reikia nustatyti minimalų privalomųjų atsargų dydį centriniame banke. Pagal svarbą banko veikloje toliau galima apskaičiuoti įvairių operacijų santykinį dydį. Tam tikslui sudaromos lentelės - balanso aktyvų straipsnių rodiklių dalis lyginama su visa turto suma. Gautas procentines reikšmes galime palyginti su praėjusių metų duomenimis - taip nustatomos banko lėšų naudojimo tendencijos.

Aktyvų ir pasyvų struktūros analizė

Balanso pasyvų ir aktyvų struktūros analizė gali būti kokybinė ir kiekybinė. Ji apima nuosavų lėšų ir pritrauktų lėšų (įsipareigojimų) analizę. Kokybinė nuosavų lėšų (akcininkų nuosavybės) struktūros analizė leidžia išskirti jų suformavimo šaltinius, nustatyti, kiek pakito struktūros dalys per metus. Atliekant kiekybinę analizę galima palyginti įvairių bankų akcininkų nuosavybės rodiklius - kapitalą, rezervus, pelną. Čia, kaip ir aktyvų dalies analizės analoge, apskaičiuojama įvairių banko lėšų šaltinių santykinė dalis visame kontekste.

Atliekant kiekybinę nuosavų banko lėšų analizę, pirmiausia reikia nustatyti ir išanalizuoti banko lėšų santykinį svorį, lyginant su centrinio banko nustatytais rodikliais. Tai svarbu, kai banko nuosavų lėšų struktūrą reikia palyginti su kitų bankų nuosavų lėšų struktūromis. Komerciniai bankai nuosavas lėšas dažnai didina praėjusių metų nepanaudoto pelno likučiais. Toks nuosavų lėšų šaltinis kartais net viršija kitus formavimo šaltinius.

Struktūrinė banko balanso analizė rodo tik sausus skaičius, jų dalis, palyginimus, bet daug svarbiau bankininkystėje žinoti banko veiklos veiksmingumo, saugumo, patikimumo ir pelningumo rodiklius. Tai santykiniai dydžiai, kurie gali būti išreikšti procentais ar koeficientais. Pagrindiniai banko balanso rodikliai yra likvidumo, kapitalo pakankamumo (kitaip dar vadinama mokumo rodikliu) ir pelningumo. Lietuvos bankas, siekdamas suteikti metodinį bendrumą vidinei bankų finansinei analizei, parengė atitinkamą rodiklių sistemą. Rodikliai yra rekomendacinio pobūdžio, t.y. kiekvienas bankas turėtų pats nuspręsti, ar skaičiuoti visus pateiktus rodiklius, ar tenkintis tam tikru jų skaičiumi.

Pagrindiniai banko balanso rodikliai

Likvidumas

Bankai privalo nuolat palaikyti savo balanso likvidumą, t.y. tokią būklę, kuri leistų, realizuojant aktyvų lėšas, greitai padengti skubius pasyvų įsipareigojimus. Tam tikslui banko įplaukų ir išmokų terminai turi būti subalansuoti. Likvidumo būklei turi įtakos atskirų aktyvų operacijų rizikos laipsnis, nes jo padidėjimas mažina banko likvidumą. Kaip banko likvidumą vertinti, apskaičiuoti, nustato atskirų šalių centriniai bankai. Jų pateikiama metodika būna labai įvairi, bet reiškia tą patį tikslą ir esmę. Skaičiuojant likvidumo rodiklį, imami duomenys iš banko balanso aktyvo ir pasyvo straipsnių.

Rekomenduojama išskirti du likvidumo rodiklius - pirmojo ir antrojo laipsnio. Pirmojo laipsnio likvidumo rodiklis tiksliau rodo dabartinę banko mokumo būklę. Kuo pirmojo laipsnio likvidumas didesnis, palyginti su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais bei kitų bankų analogiškais rodikliais, tuo labiau banko trumpalaikiai įsipareigojimai yra padengti lengvai mobilizuojamais aktyvais. Banko likvidumo situaciją reikėtų vertinti kaip pavojingą, jei šis rodiklis yra gerokai mažesnis nei 50 proc. Lietuvos banko valdyba nustatė panašų likvidumo normatyvą, kuris negali būti mažesnis negu 30 proc. Šis likvidumo rodiklis tinka banko mokumo situacijai artimiausioje perspektyvoje prognozuoti. Jis neturėtų būti daug mažesnis negu 60 proc.

Kredito išteklių įsigijimo galimybės

Minimas rodiklis rodo banko įsipareigojimų struktūrą ir santykiškai pigių kredito išteklių įsigijimo galimybes. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo palankesnėmis sąlygomis bankas gali finansuoti savo paskolas. Šis rodiklis rodo depozitų struktūrą pagal rūšis ir papildo ankstesnįjį. Įvertintas depozitų panaudojimo laipsnis, rodantis, kiek procentų bendros depozitų apimties įdėta į banko teikiamas paskolas. Didesnis nei 75 proc. lygis rodo agresyvią banko paskolų politiką, mažesnis nei 65 proc. - pasyvią paskolų politiką.

Įgyvendinant depozitų (indėlių) politiką bankams verta naudotis skaičiavimais, kad būtų nustatytas vidutinis depozito (indėlio) saugojimo laikas (vidutinis indėlių likuti/indėlių išmokėjimų dienos apyvartos ir dienų skaičiaus skaičiavimo periodu sandauga).

Kapitalo pakankamumas

Nuo 1993 m. sausio 1d. šis rodiklis privalomas visoms Europos Sąjungos šalims. Lietuvos banko valdyba, atsižvelgdama į tai, kad šalis siekia integruotis į pasaulio finansų rinkas ir sparčiai plečiasi tarptautiniai bankų ryšiai, bankų rizikai apriboti, nustatė, kad banko kapitalo ir turto (aktyvų), įvertinto pagal rizikos laipsnį, santykis nuo 1997 m. sausio 1d. turi būti ne mažesnis kaip 10 proc., iki tol buvo reikalaujama, kad būtų nemažesnis kaip 13 proc. Kita vertus, pernelyg didelė rodiklio reikšmė (didesnis kaip 20 proc.) rodo, kad banko veikla nukreipta į nerizikingus ir kartu ne itin pelningus projektus.

Banko įsipareigojimai depozitoriams, indėlininkams, kitiems kreditoriams (į įsipareigojimus įtraukiama ir 50 proc. Šis rodiklis rodo turto panaudojimo naudingumą. Jeigu jis didelis, palyginti su praėjusių ataskaitinių laikotarpių bei kitų bankų analogiškais rodikliais, galima daryti išvadą, kad banko turtas labiau orientuotas į pajamų didinimą. Šis rodiklis apskaičiuojamas remiantis bankų ketvirtinės ataskaitos “Paskolų grupavimas ir specialiųjų atidėjimų poreikio apskaičiavimas” duomenimis. Rodiklis rodo banko paskolų portfelio kokybę. Kuo jis didesnis, palyginti su praėjusių ataskaitinių laikotarpių ir kitų bankų analogiškais rodikliais, tuo didesni galimi banko nuostoliai dėl paskolų negrąžinimo. Šis santykis rodo, kuri banko paskolų dalis yra ypač blogos paskolos, sudarančios potencialius banko nuostolius.

Pelningumas

Iš banko balanso analizės galime nustatyti pagrindinius rodiklius. Banko pajamų ir palūkanų išlaidų santykis (visos pajamos/palūkanų išlaidos). Labiausiai pasaulyje paplitęs bankų pelningumo rodiklis ekspertų yra vadinamas pelno ir aktyvų (turto) santykiu (pelnas/aktyvai), kuris rodo aktyvų (turto) naudojimo veiksmingumą (užsienyje vadinamas ROA - return on assets). Šis rodiklis apibūdina banko gebėjimą priversti aktyvus “dirbti” kuo naudingiausiai ir pelningai. Tam turi įtakos aktyvų pajamos ir banko galimybės sumažinti išlaidas. Šis rodiklis rodo, kaip greitai atsiperka akcininkų investuotas kapitalas. Kuo jis didesnis, tuo atsipirkimo laikas yra trumpesnis. 13-16 proc. Šis rodiklis yra svarbus ūkiniam subjektui, ketinančiam įsigyti banko akcijų. Kuo jis didesnis, tuo palankiau investuotojai vertina banko veiklą, tuo aukščiau kyla šio banko akcijų kursas vertybinių popierių biržoje.

Komercinio banko pasyvai, jų sudėtis

Komercinio banko balansas - tai suvestine lentele, rodanti finansinę banko padėtį, operacijų pobūdį, struktūrą ir apimtį tam tikru momentu.

Balanso sudaro dvi pagrindines dalys - aktyvai ir pasyvai. Aktyvai dar vadinami turtu, o pasyvai - įsipareigojimais ar įsiskolinimais. Atskirą, pasyvų dalį sudaro akcininkų (nuosavas) kapitalas (ši dalis dar apibūdinama kaip banko kapitalas arba akcininkų nuosavybė). Balansų aktyvų ir pasyvų sumos turi sutapti. Bazinė banko balanso formulė yra tokia:

Aktyvai = Pasyvai
Turtas = įsipareigojimai + Akcininkų nuosavybė.

Aktyvais nusakoma, kur bankas panaudojo turimas lėšas, o pasyvai rodo banko lėšų struktūrą t.y. iš kur bankas gavo finansinių išteklių. Kuo didesnė galutinė aktyvų ir pasyvų suma, tuo didesnis bei solidesnis atrodo bankas.

Banko balansas sudaromas laikantis visų pagrindinių buhalterinės apskaitos principų: nenutraukiamos veiklos, pagrindinių apskaitos taisyklių, atsargumo, pajamų ir išlaidų didėjimo, atskiro aktyvų ir pasyvų pavaizdavimo, informacijos tikrumo, atvirumo ir kt. Kad banko balansas būtų tinkamas palyginti ir analizuoti, bankai turi naudoti vieną, sąskaitų sistemą ir unifikuotą balanso formą. Balanse aktyvai ir pasyvai grupuojami pagal sudėtį ir išdėstomi pagal likvidumo ar grąžinimo laipsnį. Komercinio banko balanse turi būti matomi santykiai su centriniu banku, kitais bankais, pinigų rinkos partneriais ir indėlininkais. Paprastai balanse rodomi ne tik einamųjų, bet ir vienų praėjusių finansinių metų duomenys. Kiekvienos šalies centriniai bankai turi patvirtinę savo balansinės ataskaitos formas, kurios nedaug kuo skiriasi viena nuo kitos, nes parengtos pagal tarptautinius apskaitos standartus.

Banko balansinė ataskaita turi ir nebalansinę dalį - ,,Nebalansinius įsipareigojimus“. Šiame straipsnyje nurodomi įsipareigojimai ir nenumatyti pasyvai, nurodoma, kaip išduoti laidavimai, garantijos, įsipareigojimai išleisti akredityvus, pirkti (parduoti) valiutą ir pan.

Daugelis banko balanso ataskaitos straipsnių turi būti tikslinami, detalizuojami pateikiant papildomą, informaciją paaiškinamajame rašte.

Pagrindinės bankų pasyvų grupės

1. Nuosavas banko kapitalas;
2. Įsipareigojimai:
   1. Skolos bankams ir kitoms finansinėms institucijoms;
   2. Indėliai
   3. Skolų vertybiniai popieriai;
   4. Kiti įsiskolinimai.

Nuosavas kapitalas yra reikalingas banko veiklai pradėti, indėliams pritraukti. Jis skirstomas į pagrindinį ir papildomą kapitalą.

Pagrindinis kapitalas:

1. Įregistruotas akcinis kapitalas (apmokėtas ir Lietuvos banko įregistruotas kapitalas);
2. Atsargos kapitalas - rezervai, sukaupti pagal Lietuvos banko reikalavimus (25 proc. pelno, atskaičius mokesčius). Skirtas nuostoliams padengti;
3. Indėlių draudimo kapitalas - indėlininkų interesams ginti sukaupti rezervai pagal Lietuvos banko reikalavimą (10 proc. pelno, atskaičius mokesčius);
4. Savanoriškai nepaskirstytas pelnas - nepaskirstyto pelno likučio dalis, kuri visuotino akcininkų susirinkimo sprendimu ateityje gali būti nekreipta papildomai akcijų emisijai.

Papildomas kapitalas:

1. Bendros paskirties rezervai paskolų nuostoliams padengti - tai rezervai, sukaupti nuostoliams padengti, kurių galima patirti dėl tokių paskolų, kurios dar neidentifikuotos kaip blogos ar abejotinos. Rezervai sudaromi iš pelno. Jie būna ne mažesni kaip 1 proc. visų pelnas, buvusių metų pabaigoje;
2. Kiti bendrosios paskirties rezervai - praėjusių metų nepaskirstytas pelnas, taip pat pelnas, nukreiptas į plėtros fondus;
3. Emisijos skirtumas - skirtumas tarp akcijos pardavimo ir nominalios vertės;
4. Pagrindinių priemonių perkainavimo rezervai - pagrindinių priemonių vertės padidėjimas dėl jų perkainavimo ar indeksavimo Vyriausybės sprendimu;
5. Einamųjų metų nepaskirstytas pelnas. Jis yra laikino pobūdžio. Jame kaupiami akcininkams dar neišmokėti dividendai ir rezervuose neįskaitytos lėšos.

Skolos bankams ir kitoms finansinėms institucijoms - paskolos ir overdraftai kituose bankuose ir kitose finansinėse institucijose. Overdraftai - banko apmokėjimo dokumentų vertė, viršijanti klientų sąskaitose esančias lėšas.

Indėliai - bankams saugoti ir naudoti patikėtos piniginės lėšos, kurios turi būti grąžinamos su palūkanomis ar be jų, sutartu terminu arba po termino indėlininkui pateikus bankui pranešimą.

Skolų vertybiniai popieriai - banko išduoti depozitų pažymėjimai, kuriuos indėlininkas gali toliau parduoti.

Kiti įsipareigojimai:

1. Specialus skolinimo fondai - fondai, kuriuos suteikia tarptautinės organizacijos ar Vyriausybės pagal specialią paskolų programą;
2. Pagrindinių fondų nusidėvėjimas - pagrindinių priemonių nusidėvėjimas, taip pat kitos amortizacijos rūšys - nematerialių aktyvų nusidėvėjimas;
3. Sukauptos sąnaudos - apskaičiuotos, bet dar nesumokėtos palūkanos už indėlius, einamųjų sąskaitų likučius bei įsigytas vertybes ir gautas paslaugas;
4. Kiti kreditoriai - neužbaigtos valiutos pirkimo ir pardavimo operacijos ir kiti kreditoriai iš bankų veiklos;
5. Specifiniai atidėjimai - sudaryti rezervai, atspindintys numatomą nuostolį iš aktyvų, identifikuotų kaip abejotinos vertės aktyvai, balanso sudarymo dieną;
6. Specifiniai mokesčių rezervai - avansiniai pelno mokesčiai, kurie apskaičiuojami tuo atveju, jei pelno mokestis mokamas ne dažniau kaip 1 kartą per ketvirtį;
7. Apmokėtas, bet neįregistruotas akcinis kapitalas - akcininkų lėšos, sumokėtos už akcijas, kai akcinio kapitalo padidėjimas dar neįregistruotas Lietuvos banke;
8. Nerealizuotas pelnas (nuostolis) dėl valiutų kursų skirtumo - pelnas (nuostolis), gautas perkainavus užsienio valiutinius likučius, pasikeitus jų kursui;
9. Banko terminuotos skolos pagrindiniam kapitalui formuoti - tai subordinuotas kapitalas.

Nebalansiniai įsipareigojimai:

Suteiktos garantijos (laidavimai) - tai yra banko įsipareigojimai, už kuriuos bankas privalės sumokėti garantijos (laidavimo) gavėjui garantijos (laidavimo) sutartyje numatytą pinigų sumą, jeigu šalis, už kurią garantuojama (laiduojama), negalės įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimo.

Įsipareigojimai išleisti akredityvus. Bankas įsipareigoja kliento naudai išleisti akredityvą, kuris sutartyje numatytą laiką, negali būti vienašališkai atšauktas. Tokiu akredityvu bankas įsipareigoja kliento vardu apmokėti trečiajai šaliai už kliento perkamas prekes ar paslaugas.

Įsipareigojimai pirkti (parduoti) valiutą. Bankas įsipareigoja tam tikru metu pirkti ar parduoti valiutą sutartyje numatyta kaina arba sutartu konvertavimo kursu.

tags: #aktyvi #ir #pasyvi #turto #dalis