Žvejyba Lietuvoje - vienas seniausių žmonijos amatų, tačiau šios profesijos atstovų nėra daug, kaip ir pačios žuvies.
Tačiau atsiranda entuziastų, kurie iš to sugeba pragyventi.
Šiame straipsnyje panagrinėsime senovinius žvejybos būdus Lietuvoje, ypač vytelių pintais bučiukais, ir aptarsime dabartinę situaciją.
SaMASZ gamykla Lenkijoje | Kaip gaminami šienapjovės ir grėbliai
Nėgių žvejyba: nuo Baltijos iki Kuršių marių
Nuo rugsėjo neršti iš Baltijos į Kuršių marias ir įvairias upes pradeda plaukti nėgės.
Jų kelionė iki nerštaviečių trunka kelis mėnesius.
Peržiemojusios aukštupiuose nėgės pradeda neršti balandį, kai po ledonešio vanduo sušyla iki 7-9 laipsnių.
Nėgės ikrelius išleidžia sekliose vietose ant akmenuoto ar žvirgždo grunto.
Iš apvaisintų ikrelių po dviejų savaičių išsirita maždaug keturių milimetrų ilgio į kirmėles panašios lervutės.
Per ketverius penkerius metus nėgių jaunikliai vingiliai išauga iki 15 cm.
Supanašėję su suaugusiomis nėgėmis jie iškeliauja į jūrą.
Išsivysčius žiotims, nėgės parazituoja.
Atgal į upes neršti grįžtančios nėgės būna užaugusios nuo 29 iki 49 cm ilgio, jų svoris siekia nuo 35 iki 195 g.
Ištirta, kad, palyginti su kitais Baltijos jūros regionais, į Lietuvą atplaukiančios neršti nėgės yra pačios stambiausios ir vertingiausios maistiniu požiūriu.
Upinė nėgė (Lampetra fluviatilis)
Nėgių žvejybos istorija Kuršių mariose ir Nemuno deltoje
Nežinoma, kokie yra upinių nėgių ištekliai Baltijos jūroje ir jos įlankose.
Kuršių marių baseine jos priskiriamos antrareikšmių žuvų grupei.
Iki XX a. pradžios specializuota nėgių žvejyba Kuršių mariose, Minijos ir Nemuno upėse užsiėmė nemažai žmonių.
Kuršių mariose nėgių daugiausiai būdavo sugaunama ties Juodkrante ir Ventės ragu, o Nemune - žemiau Gilijos atšakos.
Pavyko rasti žinių, kad vienais metais vien tik Skirvytėje buvo sugauta apie 240 tūkst. nėgių.
Yra duomenų, kad 1930-1933 metais Kuršių mariose ir Nemuno deltoje buvo sugauta nuo 301 iki 527 cnt nėgių.
Statistikos duomenimis, 1958 metais buvo sugauti aštuoni cnt nėgių, o 1965 metais Šventojoje nėgių laimikis buvo 59 cnt.
Vytelių bučiukai: tradicinis žvejybos įrankis
Remiantis išvadomis, 2005 metais Aplinkos ministerija leido verslininkams ir žvejams mėgėjams rudenį gaudyti nėges su specialiais bučiukais, pintais iš karklo vytelių.
Per dvejus paskutiniuosius metus oficialiai sugauta 47 cnt nėgių.
Sėkmingiausiai nėges žvejoja ir tiksliai jas užpajamuoja Girininkų kaime gyvenantis žvejys Edvinas Prūsas.
Šis į aštuntąjį dešimtmetį įkopęs vyras vadinamas nėgių žvejybos mohikanu.
Anot Ervino Prūso iš Girininkų k. netoli Rusnės (Šilutės r.), nėges senuoju būdu gaudė iš vytelių pintais bučiukais, o pagautas gyvas žuvis laikė iš vytelių suregztuose krepšiuose - laidukuose.
Upines nėges gaudydavo iš vytelių pintais bučiais, kuriuos rišdavo po keletą prie vienos virvės į nėginį pantų junginį.
Bučius statė nuošalesnėse vietose, grioviuose prie upių vagos, ar pakraščio, anga prieš srovę.
Žvejybos bučius
Bučiuko aprašymas
Bùčius - žuvų gaudyklė su piltuvo formos gerkle.
Lietuvoje iš seno daryta iš lazdyno karkaso, apipinto karklo ar žilvičio vytelėmis, aptraukto kanapiniu ar lininiu, nuo 20 a. 7 dešimtmečio ir kaproniniu tinkleliu.
10 dešimtmetyje brakonieriai bučius darė iš vielos tinklo.
Skersmuo 30-80 cm, ilgis 0,8-2,2 m.
Būdavo įvairių formų ir paskirties.
Kaip naudoti bučiuką?
Bučius gerkle pasroviui statydavo upeliukuose ir grioviuose, kai į pievas plaukdavo neršti lydekos.
Joms grįžtant bučius apsukdavo.
Pavasarį bučius statė į angas upelių užtvarose ir gaudė lydekas, ešerius, raudes, žiemą - vėgėles.
Neršiant kuojoms Nemuno užtakiuose, t. p. ežeruose į dugną įbesdavo apverstą eglės viršūnę ir dirbtinę nerštavietę apstatydavo bučiais.
Nemune ir Neryje bučiais nerštavietėse gaudė žiobrius.
Bučius įmesdavo į upelių duobes, ežerų žoles, tvenkinius, dėl svorio įdėję akmenį, dėl kvapo - skrudintos duonos (viliojo lynus, karosus, ešerius) ar mėsos (unguriams, vėgėlėms).
Statė vakare, kratė rytą.
Bučiukais su 2 gerklėmis priešinguose šonuose gaudė vėžius.
Draudimai ir tradicijos nykimas
Mažėjant vertingų plėšriųjų žuvų ištekliams, Nemuno žemupyje rengiamasi uždrausti verslinę žvejybą.
Žvejai nebegalės gaudyti ne tik stintų, bet ir nėgių.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai savo namuose ar sodybose neleistinai laiko tinklinius ne mėgėjų žvejybos įrankius, žeberklus, ūdas ar verslinėje žvejyboje naudojamus įrankius.
Pažymėtina, kad šiuo metu labai mėgstama žvejyba bučiais yra skirta tik vėžiams gaudyti, o ne žuvims.
Sugavus žuvis, jas būtina nedelsiant paleisti atgal į tą patį vandens telkinį.
Priešingu atveju bus skaičiuojama žala gyvūnijai ir skiriama administracinė nuobauda.
Bučiukas vėžiams gaudyti turi būti ne ilgesnis kaip 100 cm ir ne platesnis kaip 50 cm.
Žvejai, neįsigilinę į žūklės taisykles, kartais vis dar neatskiria, kokiais būdais galima meškerioti, naudojant kai kuriuos įrankius, pavyzdžiui, bučius.
Bauda už neteisėtą žvejybą
Už neteisėtą žvejybą gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų, taip pat pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių - bučiukų ir valties - konfiskavimas.
Be to, pažeidėjui už sugautas žuvis teks atlyginti žalą, padarytą žuvų ištekliams.
Pamatę pažeidimą, kreipkitės AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995 arba 112 arba el. paštu.
Kiti senoviniai žvejybos būdai
Verta prisiminti ir kitus senovinius žvejojimo būdus.
Dar meldų sąžalynuose išpjautuose takuose senovišku būdu paspęsdavo dvisparnius venterius.
Dar kitas nepelnytai užmirštas žuvų gaudymo būdas - žvejojimas ungurinėmis ūdomis naudojant masalą.
O Kuršių nerijoje ir, kai kuriais duomenimis, Rusnėje žinota reta poledinė baidomoji žvejyba arba senovinis stintų gaudymo būdas - bubinimas.
Šio senovinio žvejybos būdo esmė - stintos į tinklus viliojamos ritmiškai bubinant specialiai padarytomis pliauskomis ar šiaip medgaliais į eketėse skendinčios lentos galą.
Žvejyba Rusnėje
Žvejų rojumi vadinamoje Rusnėje nuo pat ankstaus ryto netyla motorų garsai.
Vos prašvitus vietiniai žvejai plaukia į Kuršių marias tikrinti gaudyklių.
Dešimtmečiais daliai rusniškių tai buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, tačiau vienas seniausių žmonijos amatų saloje nyksta.
Pasak Daliaus, žvejybos sezonas prasideda nuo rugsėjo pirmosios.
Rusniškis pasakoja, kad taip pat plaukia žvejoti, tik žuvis gaudo su gaudyklėmis (bučiais), o žvejoti plaukia kas antrą dieną.
Tačiau nuo liepos 15 dienos bus galima statyti jau ir tinklus.
Juos pastatyti reikia 2 valandos iki saulėlydžio, o susirinkti - iki 9 val. ryto.
Rudenį tinklus galima palikti neištraukus iš vandens ilgiau.
Žiemą taip pat vyksta žvejyba ant ledo, tačiau sezonas jau nebe toks aktyvus.
Rusniškis atvirauja, kad, norint pragyventi iš žvejybos, reikia „ne žvejoti, o dirbti“.
Upėse žvejojamos žuvys
Upėse sužvejojamų žuvų įvairovė ir kokybė kinta priklausomai nuo metų laiko.
Pavasarį Nemuno žemupyje ir intakuose žvejotos didstintės, upinės nėgės; išsiliejus upėms pakrantėse buvo gaudomos lydekos (neretai perduriant jas peršteke, žeberklu), nerštiniai karšiai, starkiai ir kita.
Priešneršinių santalkų metu tinklais Nemuno žemupyje gaudytos perpelės, žiobriai, eršketai.
Vasarą upėse gaudytos daugiausia gėlavandenės žuvys: karšiai, kuojos, plakiai, lynai, lydekos, šamai, unguriai ir kitos.
Rudenį - lašišos, šlakiai, upėtakiai.
Žiemą - vėgėlės.
Nėgių apsauga Lietuvoje
Lietuvoje nėgės yra saugomos pagal Berno konvenciją ir Europos Buveinių direktyvą.
Upines nėges žvejai verslininkai gaudo Nemuno žemupyje, Šventosios upėje ir Kuršių mariose, naudodami nėgines gaudykles, bučiukus.
Leidžiamų sužvejoti nėgių kiekis ribojamas, nėges draudžiama žvejoti nuo vasario 1 d. iki rugsėjo 15 d.
Žvejai mėgėjai nėges gali gaudyti tik turėdami žvejo mėgėjo kortelę ir laikydamiesi limituotos žvejybos sąlygų: žvejyba leidžiama tinkliniu samčiu iki 1 m skersmens arba 5 bučiukais.
Žvejoti leidžiama tik nuo balandžio 1 d. iki balandžio 30 d. ir nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Per vieną žvejybą leidžiama sugauti 50 vnt. upinių nėgių.
Draudžiama žvejoti arčiau kaip 50 m nuo tvenkinių vandens nuleistuvų (užtvankų) ir šliuzų.
Gaudyti nėgių vingilius, kurie anksčiau naudoti kaip masalas plėšriųjų žuvų žvejyboje, yra draudžiama.