Lietuvai atgavus nepriklausomybę, perėjus į rinkos ekonomiką, suaktyvėjo prekybiniai mainai tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų. Taigi, Lietuvai integruojantis į Europos sąjungą, įmonėms bei organizacijoms užmezgus glaudesnius prekybinius ryšius su daugeliu užsienio įmonių, atsirado poreikis piniginiams ištekliams tiek pačios valstybės kilimui, tiek atskiriems ūkiniams vienetams savo ūkinei veiklai plėtoti. To pasekoje iškilo kredito, kaip trūkstamų lėšų gavimo šaltinio bei panaudojimo problema.
Kredito esmė ir funkcijos
Norint atskleisti kredito esmę, bei jo specifines vidines ypatybes, neužtenka į jį žiūrėti tik kaip į ekonominį procesą. Per daug nesigilinant, kreditą būtų galima apibūdinti kaip materialinių vertybių (pinigine ar prekine forma) perdavimą kitam asmeniui laikinam naudojimui. Kreditas dažniausiai apibūdinamas kaip ekonominiai santykiai tarp kreditoriaus ir skolininko. Todėl jie į atskirus tipus dažnai skirstomi pagal kredito subjektų ir objektų ypatybes. Subjektais gali būti savarankiški juridiniai asmenys ar fiziniai asmenys. Kreditorius - tai subjektas, kuris duoda vertybes laikinam naudojimui. Paskolos (kredito) šaltiniu gali būti tiek nuosavos, tiek skolintos lėšos. Mainų vystymasis, kreditinių santykių atsiradimas į veiklą įtraukė ir bankus. Kreditavimo objektas - tai materialinės vertybės arba sąnaudos, kurioms skolininkas neturi nuosavų lėšų.
Šiuolaikinėmis sąlygomis kreditas traktuojamas kaip skolinamo kapitalo judėjimas pagal tam tikrus principus. Kalbant apie kredito funkcijas reikia laikytis prielaidos, kad funkcijos neatspindi kredito esmės, o tik kai kuriuos esminius bruožus. Kredito funkcijos yra vienos iš labiausiai diskutuotinų klausimų kredito teorijoje. Kredito funkcijos turi liesti abejus kreditinių santykių subjektus, o ne vieną kurį nors iš jų.
Pagrindinės kredito funkcijos:
- Paskirstomoji funkcija reiškia, kad su pagalba vienų fizinių ar juridinių asmenų laikinai laisvomis piniginėmis lėšomis yra patenkinami laikini kitų fizinių ar juridinių asmenų poreikiai.
- Pakeičiamoji funkcija reiškia, kad apyvartoje esantys grynieji pinigai pakeičiami kreditiniais pinigais, o atsiskaitymuose tarp įmonių grynieji pinigai pakeičiami, darant atitinkamus įrašus sąskaitose, esančiose bankuose.
Keičiant grynuosius pinigus kreditinėmis operacijomis sumažėja cirkuliacijos kaštai ir spartėja apyvartinio kapitalo apyvartumas.
Kredito vaidmuo suprantamas kaip jo funkcionavimo rezultatas. Objektyviam kredito funkcionavimui įtakos turi ekonominė aplinka, kurios sąlygomis jis veikia. Kreditas, drauge su nuosavomis lėšomis, dalyvauja įmonės ar šakos veikloje. Šiuo atveju jis panaudojamas kaip pagrindinių ir apyvartinių lėšų šaltinis.
Kredito formos ir jų pasirinkimo veiksniai
Prieš pradedamos nagrinėti kreditų formas, norėtume aptarti veiksnius, įtakojančius tiek nacionalinio, tiek ir tarptautinio kredito formas. Kreditoriaus pasirinkimą sąlygoja jo patikimumas (sutarties sąlygų laikymasis, apsirūpinimas kreditiniais ištekliais, likvidumas). Paskolos gavėjas, analizuodamas kreditavimo formas, visuomet turėtų išsiaiškinti ir paskolos apdraudimo būdus. Kredito kainą, visų pirma, lemia kreditinių išteklių kaina: kuo pastarieji brangesni, tuo aukštesnės palūkanos ir tuo brangesnis teikiamas kreditas.
Kreditavimo formas įtakoja skirtingi faktoriai. Pavyzdžiui, bankų teikiamų kreditų kainą apsprendžia palūkanų norma, paskolos suma, paskolos apdraudimo kaina ir paskolos laikotarpis. Kredito unijų kainą įtakoja palūkanų norma, paskolos forminimo išlaidos, paskolos suma ir paskolos laikotarpis. Lizingo kompanijų kainą lemia nuomojamo turto rūšis, dalyvių sudėtis, aptarnaujama rinka, aptarnavimo sąlygos, atsiskaitymo forma, amortizacijos sąlygos, palūkanų norma ir pridėtinės vertės mokestis. Hipotetinių paskolų kainą apsprendžia hipotekos rūšis, hipotekos įregistravimo kaina, palūkanų norma, komisiniai už kredito įforminimą ir aptarnavimą, paskolos suma ir paskolos laikotarpis.
Reikėtų pridurti, kad nuo kredito kainos priklauso ir kredito panaudojimo efektyvumas. Taip pat šiam vidiniam kreditui priskiriami hipotetinis kreditavimas bei plačiau taikomas lizingas, faktoringas ir forfeitingas. Pataruoju metu šalies viduje daugiausia yra teikiamas kreditas pinigine forma.
Banko kreditas
Banko kreditas - tai paskolos suteikimas tam tikram laikotarpiui, už kurį imamas palūkanų mokestis. Tai ekonominiai santykiai tarp kreditorių (bankų) ir skolininko, kuriuo gali būti tiek juridiniai, tiek ir fiziniai asmenys. Kitų šalių juridiniams ir fiziniams asmenims, imantiems kreditą mūsų šalyje, taikomos tos pačios taisyklės, reikalavimai ir atsakomybė kaip ir mūsų šalies juridiniams asmenims, jei ko kito nenumato šalies įstatymai.
Banko kreditas susijęs su laisvų lėšų akumuliacija (sukaupiamų), jų nepaskirstymu su grįžtamumo sąlyga bei piniginių ženklų emisija per kreditavimo sistemą. Bankas kredituoti gali iš depozitinės veiklos gautų lėšų. Depozitų formų įvairovė suteikia galimybę skirtingai naudotis turimais finansiniais ištekliais konkrečiu laikotarpiu. Trumpalaikiai depozitai - terminuoti indėliai, einamosios sąskaitos, darbo užmokesčio sąskaitos-gali tapti kreditinės rizikos priežastimis, nes neracionaliai naudojant trumpalaikius depozitus sutrinka atsiskaitymai su klientais. Todėl patikimiau kreditinį portfelį formuoti iš vidutinės trukmės ar ilgalaikių depozitų. Taigi, depozitinės veikos ir kreditavimo terminų pusiausvyros suderinimas yra bankų sėkmės veiksnys.
Banko kreditas - tai pagrindinė kredito forma. Jo įtaka ekonominiams procesams priklauso nuo naudojamų kreditavimo metodų atitinkamomis ekonominėmis sąlygomis. Bankų kreditas gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis kreditas (bankas-skolininkas) yra populiariausias, o kreditavimas per tarpininką yra mažiau populiarus. Kreditavimo principai - tai pagrindiniai nuostatai, taisyklės, kurių turi būti laikomasi suteikiant kreditą.
Banko kredito principai:
- Ekonomiškumas reikalauja, kad kuo mažesnis kreditas būtų panaudotas kuo efektyviau.
- Kompleksiškumas susijęs su ekonomikos vystymusi tam tikru laikotarpiu.
- Kredito grąžintumo principas reiškia, kad kreditas bankui turi būti grąžintas laiku.
Kredito trukmė skaičiuojama nuo paskolos gavimo momento iki jos grąžinimo. Trumpalaikis kreditas teikiamas ūkio subjektams jų einamajai veiklai finansuoti. racionaliau ir efektyviau paskirstyti ir naudoti pinigines lėšas ūkyje, užtikrina produkcijos gamybos, paslaugų tiekimo nepertraukiamumą, ūkio subjekto finansinės padėties pastovumą, skatina apyvartinio kapitalo apyvartumą. Trumpalaikiai kreditai sudaro didelę dalį banko aktyvų.
Ilgalaikiai kreditai dažniausiai suteikiami norint įsigyti koki įrengimą ar padidinti pagrindinius fondus. Taip pat ilgalaikis kreditas gali būti suteikiamas veikiančių fondų rekonstrukcijai, modernizacijai, statybai aar privatizacijai. Tačiau dėl infliacijos įtakos bankai labiau linkę suteikinėti trumpalaikius kreditus. Pinigine forma suteikiama paskola dažniausiai būna negrynais pinigais, o tik kreditinis susitarimas.
Vartojimo paskola
Vartotojiškas kreditas - tai toks kreditas, kuomet kreditorius kreditą suteikia galutiniam vartotojui jo poreikiams patenkinti. Kredito pagalba gyventojai gali greičiau įsigyti norimas prekes ar paslaugas, kurios būtų įsigytos ateityje už ilgai taupytus pinigus. Kredito ėmėjai yra fiziniai asmenys, oo kreditoriai - bankai, kreditinės įstaigos (lombardai, nuomos punktai ir panašiai), įmonės, organizacijos. Tarp banko ir vartotojo gali būti tarpininkas, pavyzdžiui, prekybinė organizacija. Šiam kreditui valstybė skiria daugiau dėmesio nei kitiems, nes ji yra suinteresuota gyventojų poreikiais, pragyvenimo lygiu.
Kreditavimo objektu gali būti investicijos į statybą, išlaidos būsto įsigijimui, nekilnojamo turto išlaikymui ir panašiai. Kredito grąžinimo garantija gali būti: gaunamas darbo užmokestis, nuosavybės užstatymas (įskaitant ir tą, kuri buvo įsigyta už paskolas), taupomieji indėliai, trečių asmenų garantija ir panašiai. Pagal skolininko suteiktą informaciją apie save kreditoriai bando nustatyti, kokia iš tikrųjų yra kredito ėmėjo finansinė padėtis, jo gaunamos pajamos.
Prie kredito atskiroms socialinėm grupėms priskiriami kreditai jaunoms šeimoms, studentams. Paskutiniu metu labai populiarios yra banko kreditinės kortelės, todėl apie jas aprašysime šiek tiek plačiau.
Kreditinės kortelės
Kreditinės kortelės - tai vardinis dokumentas, išleistas kreditinės įstaigos (šiuo atveju banko), skirtos vartotojui susimokėti už prekes ar paslaugas negrynais pinigais, o taip pat ir gauti kreditą iš emitento. Kreditinės kortelės - tai patogus atsiskaitymo būdas, leidžiantis įsigyti prekes su atidėtu mokėjimu. Kreditinėje kortelėje nurodomas savininko vardas, jo sąskaitos numeris (šifras), parašo pavyzdys, kortelės galiojimo laikas, finansinės įstaigos pavadinimas. Kreditinė kortelė apima trijų šalių. dalyvavimą: banko, kliento bei prekybinės įmonės. Bankas, išduodamas korteles, turi būti tikras, kad klientas bus pajėgus susimokėti savo skolas.
Kredito rūšys
- Valstybinis.
- Bankinis.
- Vartotojiškas.
- Komercinis.
- Tarptautinis.
Kadangi kreditas grąžinamas su procentiniais pinigais ir terminuotai, tai galima kredituoti tik laikinus poreikius. Laikinas laisvų lėšų kaupimas, jų paskirstymas, bei perskirstymas sudaro galimybes laksčiau ir ekonomiškai tikslingiau naudoti piniginius išteklius. Pažymėtina, kad lyginant su rinkos eekonomikos šalimis, Lietuvoje kreditas dar neturi efektyvios įtakos ūkio subjektų finansinei veiklai ir bendriems krašto ekonominiams procesams. Remiantis Lietuvos respublikos kreditavimo sąlygomis ir užsienio praktika, kreditas gali būti skirstomas į šiais rūšis: trumpalaikis ir ilgalaikis.
Trumpalaikis kreditas teikiamas ūkio subjektams jų einamajai veiklai finansuoti pagal sustambintus kreditavimo objektus. Už teikiamą kreditą kreditoriui yra mokamos palūkanos. Palūkanų norma yra atlyginimo už kreditą dydis, išreikštas procentais. Tai kredito kaina. Kredito kaina didina juridinių ir fizinių asmenų atsakomybę kuo efektyviau skolintas lėšas panaudoti.
Kompanijoms su kuriomis bankai neturi pastovių ryšių arba kurių finansinė padėtis nestabili, užsienio bankai atsargiai išduoda kreditus. Šiuo atveju patys bankai labai kruopščiai atlieka paraiškų ir projektų ekspertizę ir reikalauja, kad nepriklausomi ekspertai aatliktų komercinį bei techninį projektų pagrindimą. Kartu bankas reikalauja visiško kredito padengimo greitai- realizuojamu turtu, taip pat gali būti įkeičiamas nejudamas turtas.
Kredito apdraudimas
Teikiant kreditą, kreditoriui svarbu turėti garantiją, kad kreditas bus grąžinamas. Šis kredito dengimas plačiai taikomas ir Lietuvos praktikoje. Pvz, privati įmonė, norėdama gauti lengvatinį kreditą, smulkiam verslui, pateikia Finansų Ministerijai dokumentus, lliudijančius , kad įregistruotas (apmokėtas) nuosavas kapitalas ar kitas nekilnojamas turtas, kuris gali būti užstatytas, yra didesnis už norimo gauti kredito dydį arba kredito grąžinimą garantuoja kita nevalstybinė įmonė turimu turtu.
Kredito apdraudimo būdai:
- Laidavimas.
- Garantija.
- Užstatas.
- Hipoteka.
Šiuo metu bankai Lietuvoje vykdo aktyvias kreditavimo programas. Teikia paskolas gyventojams ir ūkio subjektams. Bankai remia kai kurias socialines valstybės programas, teikia paslaugas, reikalingas žmonių socialiniams poreikiams tenkinti. Viena iš programų - studentų kreditavimas. Lietuvoje bankai suteikia įvairių rūšių paskolas lengvatinėmis sąlygomis: paskola būstui pirkti, lizingas, vartojiška paskola.
Dokumentai reikalingi paskolai gauti
- Pajamų patvirtinantys dokumentai.
- Jei esate įmonės akcininkas ir Jūsų pajamų šaltinis - dividendai, reikia pateikti šios įmonės paskutinių keturių laikotarpių finansines ataskaitas.
- Įkeičiamo turto savininko sutuoktinio notariškai patvirtintą sutikimą įkeisti turtą, jei turtas yra privataus asmens nuosavybė.
- Visus kitus bankui būtinus dokumentus, kuriuos Jums nurodys kreditų ekspertas.
Sprendimą dėl paskolos (garantijos) suteikimo priima banko Paskolų komitetas. Norint, kad klausimas būtų svarstomas, turi būti sumokėti visi banko tarifuose numatyti mokesčiai.
Loftai - alternatyvus būstas
Nors loftai Lietuvoje pasirodė jau senokai, ypač miestų vietovėse, kuriose buvo daug nebeveikiančių gamyklų patalpų, šio tipo būstas vis dar apipintas mitais. Vieni loftus laiko tik turtingųjų privilegija, kiti - rizikingu pirkiniu, kurį sunku parduoti ar išnuomoti. Vienas dažniausių įsitikinimų - kad loftai yra brangūs. Vis dėlto kainų analizė rodo, kad jų kvadratinio metro kaina dažnai panaši arba net mažesnė nei naujos statybos butų. NT rinkos duomenys rodo, kad loftų paklausa auga, o tokie išskirtiniai būstai nuomojami lengviau nei standartiniai.
Kaina - svarbus argumentas, ir dažnu atveju loftas gali kainuoti mažiau nei naujos statybos butas. Palyginti, loftų vidutinė kaina yra 3 369 eurai už kvadratinį metrą. Be to, per pastaruosius 12 mėnesių ekonominės klasės būstų kainos paaugo apie 11 proc., tad kainų skirtumas tarp pigiausių įprastų būstų ir loftų vis mažėja.
Jauniems Z kartos pirkėjams itin patinka tai, kad tokį būstą galima įsirengti pagal savo skonį ir jį pritaikyti pagal save yra daugiau galimybių, nei perkant įprastą butą. Aukštos lubos ir dideli langai kartais leidžia įsirengti net ir antrą aukštą. Suteikiama laisvė jaunuolius traukia daug labiau nei vyresniuosius.
Pasirinkus pirkti loftą, visų pirma būtina atkreipti dėmesį į paskirtį. Dalis loftų yra buvusios sandėlių ar komercinės patalpos, todėl reikia įsitikinti, ar bankas sutinka tokį turtą finansuoti būsto paskolos sąlygomis. Taip pat svarbu žinoti tam tikrus tokio NT trūkumus.
Pavyzdžiui, kai kurios savivaldybės taiko didesnį vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo paslaugų tarifą tokio tipo būstui, taip pat netaikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumai ir karštam vandeniui. Na, o norint tokiame bute deklaruoti gyvenamąją vietą, reikia pakeisti paskirtį arba gauti savivaldybės pritarimą - tokia procedūra gali trukti 3-6 mėnesius.
Reikia turėti omenyje ir tai, kad loftuose būna aukštos lubos, todėl kai kurie tokio būsto įrengimo aspektai, pavyzdžiui, sienų apdaila, gali kainuoti kiek daugiau. Be to, loftai rečiau būna A energinės klasės, nes paprastai jie yra įrengti senesniuose pastatuose. Be to, tokių būstų šildymo išlaidos dėl aukštų lubų būna kiek didesnės.
