Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (BUPA) - buvusi biudžetinė įstaiga prie Aplinkos ministerijos, atsakinga už būsto atnaujinimo (modernizavimo) ir teritorijų planavimo sritis Lietuvoje. Agentūra buvo įsteigta 2001 metais ir veikė iki 2014 metų, kol Vyriausybė nusprendė ją likviduoti siekiant optimizuoti Aplinkos ministerijos ir jos institucijų veiklą.
Ilgus metus daugiabučių renovacijos iš mirties taško nepajėgusiai išjudinti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai (BUPA) naujoji valdžia į pagalbą kuria dar dvi institucijas.
BUPA veiklos kritika ir reorganizacija
Nuo 2001-ųjų veikianti BUPA, be kitų funkcijų, administruojanti ir Daugiabučių namų modernizavimo programą, ne kartą buvo kritikuota už stringantį renovacijos procesą. Būsto rūmai prieš kelerius metus tuometį aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską viešai paragino prisiimti kaltę dėl neveiklumo, o viešąją įstaigą BUPA - dėl namų renovavimo programos žlugdymo ir net galimų korupcijos apraiškų.
Aplinkos ministerija, jau senokai reiškianti nepasitenkinimą jos įtakoje esančios BUPA veikla bei užsimenanti, kad ateityje šios įstaigos gali nelikti, vis dėlto parinko jai naują vadovą. Aplinkos ministras V.Mazuronis tikina, kad šiuo metu jau pradėta BUPA reorganizacija. „Kai įsibėgės BETA veikla, kai kurias BUPA funkcijas permesime jai. Ar ateityje BUPA išliks, matysime, dabar taip drąsiai neteigčiau.
Naujų institucijų kūrimas
Be to, renovacijos procesams koordinuoti vasario pradžioje ministerija įsteigė dar vieną įstaigą - Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA). Savo ruožtu Finansų ministerija, pasinaudojusi paskutinėmis nueinančios Vyriausybės darbo dienomis priimtu sprendimu kurti taip pat su renovacija susijusią Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), kontroliuosiančią per fondą „Jessica“ tam skiriamus europinius milijonus, jau buria jos komandą.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vykdomos funkcijos teritorijų planavimo srityje perduodamos Aplinkos ministerijai, o funkcijos būsto atnaujinimo (modernizavimo) srityje - įsteigtai viešajai įstaigai Būsto energijos taupymo agentūrai.
Būsto energijos taupymo agentūra jai pavestas funkcijas turėtų atlikti mažesnėmis sąnaudomis - numatoma sutaupyti mažiausiai 130 tūkst. - 180 tūkst. litų valstybės biudžeto asignavimų per metus.
Kol kas visuomenei matomos tik Aplinkos ministerijos pastangos kurti naują renovaciją kontroliuosiančią instituciją - BETA. Nors šioje įstaigoje, pagal sumanymą turėsiančioje skyrius visuose didesniuose Lietuvos miestuose, kol kas darbuojasi vos 7 žmonės, jai jau priskiriami šios Vyriausybės sukurto naujojo renovavimo modelio sėkmingo starto nuopelnai.
Aplinkos ministerijos atstovai, kaip kadaise Energetikos ministerijos kūrėjai, tvirtina, kad BETA veiklai papildomų lėšų iš valstybės biudžeto neprireiks. Esą jai išlaikyti kasmet planuojami 1,5-2 mln. litų bus surenkami iš pačios ministerijos kišenės.
Tęsiama daugiabučių namų renovacija
A.Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei nutarus pritarti pirmtakų subrandintai idėjai steigti VIPA - renovacijai skirtų europinių pinigų kontrolierę - Finansų ministerija, investavusi į šią instituciją 350 tūkst. litų, jau parinko jos vadovą. Prognozuojama, kad pirmaisiais metais VIPA turės apie 10 pareigybių, jos veikla bus finansuojama iš administravimo mokesčio už finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimą. „Prognozuojamos bendrovės pirmųjų veiklos metų pajamos - apie 500 tūkst.
Institucijų vadovų pasikeitimai
Dar daugiau svarstymų kelia aplinkos ministro sprendimas naujosios įstaigos vadovu skirti beveik 10 metų nuo įkūrimo agentūrai BUPA, sulaukusiai ne vieno priekaišto, vadovavusį V.Serbentą. Pats V.Serbenta, beje, tikinantis, kad yra tik laikinasis BETA vadovas, klausimą apie anksčiau jo vadovautai BUPA skambėjusius priekaištus vadina politikavimu.
Aplinkos ministro sprendimu šiuo metu naują vadovą turi ir BUPA, nors ir esama užuominų apie galimą jos išskaidymą. Jis LŽ teigė, kad šiuo metu agentūros veikla nėra pasikeitusi: BUPA nustatyta tvarka vykdo daugiabučių namų atnaujinimo programą. Vis dėlto vadovas neslepia, kad naujai kuriama BETA naudojasi jo tarnybos resursais.
Teisiniai klausimai
Teismas B.Jankauskienę ir E.Balčiūnienę pripažino kaltomis dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo. Joms skirtos 3 tūkst. 250 litų baudos. Šioje baudžiamojoje byloje kaltu dėl padėjimo piktnaudžiauti pripažintas ir statybų vadovas Antanas Kontrimas, jis taip pat nubaustas 3 tūkst.
STT Šiaulių valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, nustatė, kad organizuojant Šiaulių kolegijos pastato rekonstrukcijos procesą tuo suinteresuoti asmenys siekė neteisėtu būdu laimėti 3 milijonų litų vertės statybos darbų, finansuojamų iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų, konkursą ir taip sukčiaujant neteisėtai užvaldyti daugiau kaip 300 tūkstančių litų.