Ar Iš Anksto Apmokėta Reklama Yra Turtas? Apskaitos Niuanasai

Šiame straipsnyje aptarsime išankstinio apmokėjimo reklamos apskaitos niuansus, įskaitant sąskaitų registravimą, turto vertinimą ir mokesčių aspektus. Nagrinėsime, kaip tinkamai tvarkyti išankstinio mokėjimo sąskaitas, kaip pripažinti išlaidas sąnaudomis ir kaip atspindėti šias operacijas finansinėje atskaitomybėje.

Balansas ir Turtas

Balansas paprastai pateikiamas lentelėje, kurioje nurodomas kapitalo ir įsipareigojimų būklė. Balanso sudarymą reglamentuoja 2 VAS „Balansas“.

Turto įvairovė kiekvienoje įmonėje gali būti neišsemiama. Turto pusė, nuosavybės dalis taip pat gali būti įvairi. Fundamentinės apskaitos lygybės turto pusė. Turtas ir nuosavybė apskaitomi vienodai sugrupuoti.

Pagal 2-ojo VAS „Balansas“ nuostatas išankstiniams apmokėjimams priskiriamos iš anksto sumokėtos sumos. Pavyzdžiui, tiekėjams už atsargas ar paslaugas, kurias įmonė gaus vėliau, iš anksto apmokėta reklama, draudimas, iš anksto apmokėtas nuomos mokėstis ir pan.

Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams laikomi trumpalaikiu turtu, nes avansu sumokėtos pinigų sumos savaime nepriskiriamos sąnaudoms. Išankstiniai apmokėjimai padeda spręsti mokumo problemas.

Likvidžiausias turtas - pinigai. Pinigai ir pinigų ekvivalentai - visi įmonės turimi pinigai vietine ir užsienio valiuta ir jų ekvivalentai, pavyzdžiui, gryni pinigai kasoje ir banko sąskaitose, banko čekiai, perlaidų vertė. Pinigai yra pats likvidžiausias turtas ir reikalauja ypatingų apskaitos, apsaugos ir vidaus kontrolės priemonių.

Išankstinio Apmokėjimo Sąskaitų Registravimas

Kaip suprasti, kad sąskaitos išankstiniam apmokėjimui neregistruojamos? Jei buvo padarytas išankstinis apmokėjimas, tai skolos tiekėjui negalėjo ir būti. Kiekvieną kartą ką nors perkant, registruojama skola tiekėjams.

Jei jau tvarkingai ir nuosekliai vesti apskaitą, tuomet perkant ir atsiskaitant grynais, turėtų taip pat fiksuojama skola, jei tokia pirkimo esmė. Bet taip juk nedarome. Todėl nesutinku su tokia prielaida. Tik sutinku, kad nei vienu atveju nėra jokios klaidos.

Išlaidos ir Sąnaudos

Laikantis kaupimo principo, sąnaudoms priskiriamos išlaidos, susijusios su uždirbtomis pajamomis. Iš anksto apmokama tiekėjams, kurie įsipareigoja tiekti prekes ar paslaugas. Taigi pinigai tiekėjams sumokami ne už tas gautas prekes ar gautas paslaugas, o už įsipareigojimus jas pateikti.

Jei draudimo įmonės, PVM mokėtojos, suteikusios draudimo paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, vykdantiems ekonominę veiklą, išduotame draudimo liudijime (polise) yra visi PVM įstatymo 80 straipsnyje nustatyti privalomi PVM sąskaitai faktūrai rekvizitai, tai toks draudimo liudijimas (polisas) pripažįstamas PVM sąskaita faktūra, pagal kurią išlaidos gali būti pripažįstamos sąnaudomis.

Jei draudimo įmonės, ne PVM mokėtojos, suteikusios draudimo paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, vykdantiems ekonominę veiklą, išduotame draudimo liudijime (polise) yra Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 dalyje nustatyti privalomi rekvizitai ir papildomi apskaitos dokumentų rekvizitai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 naują redakciją (Žin., 2002, Nr. 55 - 2185; 2004, Nr. 56-1941), tai toks draudimo liudijimas (polisas) pripažįstamas sąskaita faktūra, pagal kurią išlaidos gali būti pripažįstamos sąnaudomis.

Atsargų Įvertinimas ir Apskaita

Pagal 9-ąjį VAS finansinės atskaitomybės aiškinajame rašte būtina atskleisti atsargoms vertinti taikyta apskaitos politiką ir savikainos nustatymo būdą. 9-asis VAS „Atsargos“ reglamentuoja, kad registruojamos atsargos apskaitoje įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finasinę atskaitomybę - įsigijimo(pasigaminimo) savikaina arba realizavimo verte.

Atsargų įsigijimo ( pasigaminimo) savikaina palyginama su tų pačių atsargų grynąja galimo realizavimo verte finansinės atskaitomybės sudarymo dieną. Atsargos perkainojamos, kai saugomos paseno, pablogėjo jų kokybė, krito kainos dėl sumažėjusios paklausos ir pan. Tai reiškia, kad rinkos kaina tapo mažesnė negu įsigijimo vertė, ir įmonė jų nekoreguodama, balanse neteisingai įvertintų atsargas.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonė turi pateikti kuo patikimesnius ir tikresnius duomenis apie turimų atsargų vertę. Toks reikalavimas grindžiamas nuostata, kad atsargų vertė įmonės balanse neturi būti didesnė už naudą, kurios tikimasi pardavus arba sunaudojus šias atsargas. Atsargos nukainojamos vadovaujantis atsargumo principu.

Atsargų įvertinimo metodai:

• Konkrečių kainų metodas.
• FIFO metodas (angl.: first-in, first-out, liet.: pirmas į, pirmas iš).
• LIFO metodas( angl.: last-in, first-out, liet.: paskutinis į, pirmas iš ).
• Vidutinės kainos (svertinio vidurkio) metodas.

Sutinkamai 9-ojo VAS „Atsargos“ nuostatomis, jeigu neįmanoma arba per brangu tiksliai nustatyti atskirų rūšių prekių gabenimo, sandėliavimo ir pan. išlaidų ir jeigu išlaidų sumos yra mažareikšmės, jos gali būti įskaitomos į prekių, parduotų per ataskaitinį laikotarpį, savikainą.

Pirkėjų Įsiskolinimai ir Abejotinos Skolos

Pirkėjų įsiskolinimas - tai su įmonės prekybine veikla ( prekių, paslaugų ir savos produkcijos pardavimu ) susijusios pirkėjų skolos. Tvarkant pirkėjų įsiskolinimų analitinę apskaitą, svarbu užfiksuoti kiekvieno pirkėjo skolą. Didžiausią debitorinių įsiskolinimų dalį įmonėje dažniausiai sudaro pirkėjų skolos. Todėl jų nemokumas gali sąlygoti ir pačios įmonės nemokumą.

Įmonė abejotinas skolas gali laikyti beviltiškomis, jei skolinkas yra likviduotas arba bankrutavęs. Visais atvejais įmonė, norėdama skolas pripažinti beviltiškomis, turi įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas skoloms susigrąžinti. Pripažinti abejotinas pirkėjų skolas beviltiškomis yra gana sudėtinga, todėl naudojamasi finasiniais skolų išieškojimo būdais. Kada pirkėjas laiku nesumoka už pateiktą produkciją ar suteiktas paslaugas, galima sudaryti faktoringo sutartį.

Pinigų ir Pinigų Ekvivalentų Apskaita

Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo buhalteris, o priėmus pinigus ir kasininkas. Pinigai iš kasos išmokami pagal išlaidų orderį ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus, išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir buhalteris. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.

Prekybos įmonėse pinigai apskaitomi ne tik įmonės kasoje, bet ir elektroniniuose kasos aparatuose (EKA), nes prekių pardavimas mažmeninėje prekyboje fiksuojamas EKA. Norint apskaityti grynų pinigų judėjimą, pildomi EKA žurnalai.

Pinigai užsienio valiuta turi būti finansinės atskaitomybės sudarymo dieną perkainojami nacionaline valiuta. Pinigai inventorizuojami ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Pinigai ir kasos dokumentai saugomi seife, kuris yra įmonės buhalterijos archyvo patalpose. Negrynieji pinigai yra laikomi banko įstaigoje.

Pavyzdys: Įmonė banko sąskaitoje turi 10 000 JAV dolerių. Jeigu JAV dolerio ir lito santykis per ataskaitinį laikotarpį pakilo nuo 2,791 iki 3,014, tada fiksuojamos tokios finansinės veiklos pajamos: (3,014 - 2,791) x 10 000 = (0,223 x 10 000) = 2230 Lt arba 739,88 USD.

Ilgalaikis Turtas ir Jo Apskaita

Įmonė registruoja ilgalaikį turtą apskaitoje tada, kai įgyja į jį nuosavybės teisę. Apskaitoje galimi įvairūs variantai ir atskiri įrenginiai gali būti apskaitoje registruojami atskirai nuo pastato. Apskaitoje turtas pripažįstamas ir registruojamas tada, kai įmonė perima su juo susijusią riziką ir naudą. Ilgalaikio turto įsigijimo vertė apskaitoje ir pagal PMĮ yra ta pati.

Paveikslai, kaip bet koks kitas materialusis turtas, gali būti laikomi ilgalaikiu turtu ir nudėvimi. IMT pasigaminimu laikomas naujo turto vieneto sukūrimas vykstant gamybos ir perdirbimo procesui. Turto įsigijimo vertei priskiriamos visos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą. Apskaitoje įsigytas turtas turėtų būti registruojamas įsigijimo savikaina.

Pagrindiniai ilgalaikio turto apskaitos principai:

• Turto įsigijimo savikaina.
• Nusidėvėjimo apskaičiavimas.
• Turto perkainojimas (jei taikoma).
• Turto nurašymas.

Ilgalaikio turto apskaitos pavyzdžiai:

• Pastatai ir statiniai.
• Įrengimai ir įranga.
• Transporto priemonės.

Ilgalaikio turto pasigaminimas įforminamas PVM sąskaita faktūra ir skaičiuojamas 21 proc. PVM. Pagal kreditinę PVM sąskaitą faktūrą turėtų būti tikslinama ir turto įsigijimo vertė, ir pirkimo PVM. Pradėjusi nuomoti butą be PVM, įmonė turi tikslinti pirkimo PVM.

Reklaminiai Renginiai ir PVM

6.1. suvartotos PVM mokėtojo organizuojamuose reklaminiuose renginiuose (prezentacijose ir panašiai), kurių metu jos yra esamiems ir (arba) potencialiems pirkėjams (klientams) pristatomos ir (arba) reklamuojamos. Šios nuostatos taikomos maisto produktų, gėrimų ir kitų panašių prekių , kurias įmanoma galutinai suvartoti renginio metu, suvartojimo atvejais. PVM mokėtojas privalo laisvos formos akte nurodyti informaciją apie tokio reklaminio renginio metu patiektas ar sunaudotas prekes, renginio vietą, laiką ir kitas svarbias aplinkybes.

Pavyzdys: Prekybos centre ,,Vilnius“, kuriame prekiaujama įmonės A pagamintais mėsos gaminiais, įmonė A surengė savo gaminių prezentaciją, kurios metu pirkėjams buvo leista nemokamai paragauti įvairių šios įmonės pagamintų mėsos gaminių. Įmonė A surašė laisvos formos aktą, kuriame nurodė, kad, prekybos centre ,,Vilnius“, pvz., 2002-09-10 organizuotos prezentacijos metu pirkėjams buvo pristatomi nauji įmonės A pagaminti mėsos gaminai. Šios akcijos metu buvo supjaustyta ir pateikta pirkėjams paragauti (įvertinant pagaminimo savikaina) 5 kg dešrelių už 40 Lt, 10 kg dešros už 150 Lt, 5 kg skilandžio už 200 Lt, iš viso mėsos gaminių už 390 Lt. Laikytina, kad minėtos akcijos metu suvartoti maisto produktai yra nedidelės vertės dovanos ir todėl nuo jų vertės pardavimo PVM neskaičiuojamas.

6.2. neatlygintinai perduotos (išdalytos) PVM mokėtojo organizuojamuose reklaminiuose renginiuose (prezentacijose ir panašiai), kurių metu jos yra esamiems ir (arba) potencialiems pirkėjams (klientams) pristatomos ir (arba) reklamuojamos. Prekės apmokestinamoji vertė negali būti didesnė kaip 25 Lt.

Pavyzdys: Prekybos įmonė, prekiaujanti įvairių užsienio firmų galanterijos gaminiais, naujos parduotuvės atidarymo proga, organizavo reklaminę akciją, kurios metu reklamavo šių firmų prekes: skėčius, pinigines, raktines, pirštines ir kt. Prekybos įmonė surašė laisvos formos aktą, kuriame nurodė, kad pvz., 2002-10-01 naujos parduotuvės atidarymo proga organizuotos reklaminės akcijos metu pirkėjams buvo nemokamai išdalinta 20 skėčių, kurio vieno vertė (įvertinant įsigijimo kaina be PVM) - 15 Lt ir 30 raktinių, kurių vienos vertė (įvertinant įsigijimo kaina) - 5 Lt. Kadangi reklaminės akcijos metu vienos nemokamai atiduotos prekės apmokestinamoji vertė nebuvo didesnė kaip 25 Lt, todėl laikoma, kad šios akcijos metu, išdalintos prekės yra nedidelės vertės dovanos ir todėl nuo jų vertės pardavimo PVM neskaičiuojamas.

6.3. perduotos neatlygintinai konkrečiam pirkėjui (klientui), kuris įsigijo kokią nors PVM mokėtojo tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą. Konkrečiam pirkėjui (klientui) neatlygintinai perduotų prekių apmokestinamoji vertė negali būti didesnė kaip 5 procentai to pirkėjo (kliento) įsigytos PVM mokėtojo tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, dėl kurios įsigijimo yra neatlygintinai perduodama papildoma prekė, apmokestinamosios vertės ir bet kuriuo atveju negali būti didesnė kaip 50 Lt.

6.4. Šie nemokamai išdalyti dažų pavyzdžiai laikomi nedidelės vertės dovanomis, ir nelaikomas prekių suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, todėl nuo jų vertės pardavimo PVM neapskaičiuojamas.

6.5. perduotos neatlygintinai PVM mokėtojo organizuotų konkursų, loterijų, varžybų ir kitų renginių laimėtojams, o vieno laimėtojo laimėtų prekių apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 250 litų.

6.6. perduotos neatlygintinai kitiems asmenims siekiant užmegzti su jais verslo ryšius arba plėtoti jau esamus (reprezentacijai), o kiekvieno konkretaus asmens neatlygintinai gautų prekių apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 250 Lt.

tags: #is #anksto #apmoketa #reklama #tai #nupsavybe