Šiame straipsnyje panagrinėsime ne tik šalmo matavimosi taisykles, bet ir apžvelgsime naujausias technologijų tendencijas ir jų įtaką kasdieniam gyvenimui bei verslui. Aptarsime, kaip virtuali realybė, dirbtinis intelektas ir kitos inovacijos keičia mūsų pasaulį.
Technologijų Tendencijos Metavisatoje
Tarptautinio kapitalo kompanija „Accenture“ pirmą kartą Lietuvoje pristatė tyrimą „Technology Vision 2022“, kurį apibendrino posakiu „Susitikime metavisatoje“.
Pandemijos Įtaka Inovacijoms
Pasak kompanijos vadovo Baltijos šalyse Maksims Jegorovs, pirmaisiais pandemijos metais žmonės naudojo daugiau inovacijų, negu technologijų kompanijos spėjo jų kurti, ir tai yra visą žaidimą aukštyn kojomis apvertęs reiškinys. Pandemija viską apvertė - žmonės pradėjo reikalauti daugiau virtualių produktų negu kompanijos spėjo jų pasiūlyti.
Keturios Technologijų Tendencijos, Keičiančios Pasaulį
Kristaps Banga, „Accenture“ inovacijų ir plėtros vadovas Baltijos šalyse, atkreipia dėmesį, kad naujausia technologijų vizija paremta ne tik vidinėmis kompanijos įžvalgomis ir ilgamete patirtimi, bet ir pasaulinio lygio mokslininkais, akademikais ir tarptautinėmis korporacijomis.
Šiemet mes nekalbame apie radikalias naujoves, bet apie evoliuciją, tęstinumą ir skirtingų technologijų kombinaciją. Augant 5G paklausai ir evoliucionuojant technologijoms, tapo įmanoma visa tai sujungti. Jis pastebi, kad metavisata jau dabar daro įtaką vartotojų sprendimams: žmonės gali virtualiai pasimatuoti drabužius ar pamatyti, kaip jų namuose realiai atrodytų norimas įsigyti baldas.
Kompanijos turi galimybę susitikimus organizuoti internetu, naudodamos tokias platformas kaip „Zoom“ ir vis dažniau tai darys virtualioje realybėje. Į visa tai reikia žiūrėti ne iš savo, o iš kliento perspektyvos ir nuspėti, ko jis tikisi iš jūsų verslo.
Šių metų „Technology Vision 2022“ tyrime K. Banga išskiria keturias aktualiausias technologijų tendencijas, kurios artimiausiu metu keis pasaulį:
- Skaitmeninė patirtis
- Programuojama aplinka
- Duomenų kilmė ir autentiškumas
- Kvantinė kompiuterija
Skaitmeninė Patirtis
Anot pranešėjo, skaitmeninė patirtis arba tai, kaip asmuo sąveikauja su skaitmenine platforma, daugiausia palies verslus, madą ir politiką. Čia neliks ribos tarp to, kas tikra ir netikra. H&M pirkėjams internetu siūlo pasimatuoti drabužius ir žingsniuoti podiumu, o viena iš sportinių prekių lyderių „Nike“ žengia į virtualią „Nikeland“ platformą ir ragina klientus čia žaisti žaidimus, tuo pat metu išbandant kompanijos gaminius.
Lietuvių „Sandbox“ sukūrė virtualią erdvę, kur žmonės gali keistis skaitmeninių žaidimų būtybėmis ir parduoti jas kaip NFT (ang. non-fungible token). Prieš paskutinius rinkimus prancūzų kandidatas į šalies prezidentus Emanuelis Makronas, norėdamas pasiekti dar platesnę rinkėjų auditoriją, persikėlė į vieną populiariausių virtualių žaidimų „Minecraft“.
Programuojama Aplinka
Kalbėdamas apie antrą aktualią technologijų tendenciją - programuojamą aplinką - K. Banga sako, kad skaitmeninės ir virtualios aplinkos sinergiją sustiprins 5G ryšio plėtra. Ji užtikrins galingą ir itin greitą duomenų perdavimą, kuris galės būti naudojamas net tūkstančius kilometrų nutolusių įrenginių valdymui ir savaeigių automobilių bandymams.
Tai skaitmeniniai dvyniai: vienas jų yra analoginis brolis, kitas - jo skaitmeninis brolis. Vienos karščiausių temų šiuo metu yra energijos išteklių taupymas ir saulės elektrinės. Šiuo atveju, saulės baterijos yra skaitmeninis brolis, gyvenantis ant stogo, tačiau jis taip pat turi ir brolį, gyvenantį kompiuteryje, ir trečią brolį, gyvenantį debesyje. Jie visi yra tarpusavyje susiję: nuo jūsų stogo gaunama informacija apie saulės energiją ir jos suvartojimą yra analizuojama ir saugoma debesyje.
Sintetiniai Duomenys
Prognozės rodo, kad ateityje dauguma dirbtinio intelekto modelių duomenų bus sintetiniai. Dirbtinis intelektas yra kaip žmogus: tam, kad jis kažką išmoktų, jis turi daug mokytis. Norėdamas atpažinti šunį, dirbtinis intelektas prieš tai turi pamatyti tūkstančius šunų nuotraukų. Todėl šiuos duomenis galima susintetinti.
Pavyzdžiui, žmonės vis labiau nori būti „žali“: jie nori elgtis atsakingai ir rūšiuoti atliekas. Tačiau labai dažnai taromatai grąžina bent kiek pažeistą butelį atgal, nes algoritmas jo neatpažįsta. To išvengti galima pasitelkiant sintetinį algoritmą, kuris gali sukurti milijonus to paties butelio variacijų. Sintetinių duomenų pagalba virtualioje aplinkoje taip pat galima pigiau ir saugiau testuoti savaeiges mašinas, lyginant su jų bandymais realioje aplinkoje.
Kvantinė Kompiuterija
Technologijas dar plačiau galima panaudoti sveikatos sistemoje, o kai kurios iš jų jau naudojamos ir dabar. Prieš maliarijos plitimą nukreipta reklamos kampanija pasiekė daugybę žmonių visame pasaulyje. Kampanijos veidu tapusiam Davidui Beckhamui pakako kartą įgarsinti reklamą anglų kalba ir tas pats įrašas buvo panaudotas dar bent 20 skirtingų kalbų. Netgi Covid vakcinos buvo kuriamos pasitelkiant informacines technologijas ir kvantinę kompiuteriją. Taikydami kvantinę kompiuteriją ir dirbtines simuliacijas, šią vakciną jie ištestavo 95 procentų tikslumu per itin trumpą laiką.
Metavisatoje sparčiai populiarėja ir virtualus nekilnojamasis turtas, o Lietuvoje jau dygsta ir pirmieji tokie namai, pavadinimu „Skylum“. Metavisata yra tokia pati, kaip ir mums įprasta visata, o didysis sprogimas įvyko devyniasdešimtaisias, sulig interneto atsiradimu.
Norėdami tapti metavisatos dalimi, turime žingsniuoti po truputį, bet mąstyti globaliai. Pirmasis žingsnis prasideda erdvėje. Kaip ir realiame pasaulyje, metavisatoje reikalinga erdvė susitikimams, pokalbiams bei diskusijoms. NT vystymas metavisatoje niekuo nesiskiria nuo mums įprasto pasaulio, nes sukuria tokią pat ekonomiką, kaip ir realus. Skirtumas tik tas, kad „Crypto House Capital“ darbuotojai nedėvi statybinių šalmų ir nekilnoja plytų.
Kartu su programuojama aplinka iškyla būtinybė vartotojui suteikti pažadą, kad jis dalijasi savo asmeniniais duomenimis saugioje virtualioje aplinkoje. Kompanijos atlikto tyrimo duomenimis, net 84 procentai lietuvių pritaria naujoms technologijoms, tačiau ieškoti naujų bendravimo būdų pasitelkiant skaitmeninį dvynį šiandien yra pasirengę 35 procentai.
Pandemija parodė, kad žmonės geba greitai įsisavinti naujas technologijas, bet yra kitas, kur kas geresnis būdas padėti žmonėms greitai pritaikyti naujausias inovacijas - švietimas. Galvodami apie metavisatą, žmonės susiduria su baimėmis, o jos kyla dėl nežinojimo. Šiandien tik 36 procentai lietuvių sutiktų dalintis savo asmeniniais duomenimis su prekybininku ir tik 29 procentai galvoja, kad gerai išmano skaitmeninę saugą.
Net jeigu atrodo, kad vakar žolė buvo žalesnė, o dangus - giedresnis, reikia judėti į priekį. Turime pasinaudoti technologinių pokyčių pranašumais ir pritaikyti juos visose sau ir bendruomenėms naudingose situacijose.