Rusnė - miestelis Šilutės rajono pietvakariuose, Nemuno deltos regioniniame parke. Tai vienintelis Lietuvos miestelis, įsikūręs saloje. Miestelis įsikūręs saloje tarp Atmatos ir Skirvytės upių. Daug saloje esančių vandens telkinių sukuria svaiginantį gamtos paveikslą: Atmatos, Skirvytės, Pakalnės, Vorusnės upės ir begalė mažų upeliukų bei senvagių, Krokų Lankos lagūninis ežeras bei Kuršių marios. Salos plotas - 47 km.
Joje, be Rusnės miestelio, dar yra Uostadvario, Vorusnės, Šyškrantės, Pakalnės kaimai ir etnografinis Skirvytėlės kaimas, kuris prijungus prie Rusnės tapo Skirvytėlės gatve (nuo 1953 m. - Žvejų gatvė). Gyvenvietės pavadinimas kildinamas nuo Rusnės upės (Nemuno atšaka nuo Gilijos iki Atmatos). Upėvardis kilęs nuo žodžio „rusnoti“ - „lėtai tekėti“. Šiuo metu Rusnėje gyvena 1 465 gyventojai.
Miestelis, esantis didžiausioje Lietuvos saloje, vilioja turistus unikalia gamta - čia galima pasigėrėti pavasario potvynio jėga, ledonešiu, daugybe paukščių. Rusnės saloje peri 17 paukščių rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą! Nemuno deltos regioninio parko, kurio plotas - daugiau kaip 28 tūkst. ha, teritorijoje aptikta 294 paukščių rūšys. Tai sudaro net 90 proc. paukščių rūšių, stebėtų visoje Lietuvoje. Per regioninio parko teritoriją eina paukščių migracijos kelias. Delta - svarbi daugelio retų paukščių perimvietė.
Rusnė garsi ir potvyniais. Kiekvieną pavasarį tirpstantis ledas užlieja apie 30 tūkst. ha Nemuno žemupio lygumos. Potvynių metu apsemiamas vienas pagrindinių kelių, vedančių į salą, Šilutė-Rusnė. Užlieta teritorija srove aukštyn nusidriekia apie 60 km. Paprastai per potvynį vanduo Rusnėje pakyla iki 50 cm, jis gali trukti nuo savaitės iki dviejų mėnesių. Yra buvę, kad vandens lygis virš kelio iš Rusnės į Šilutę vietomis pasiekdavo ir daugiau nei 1,3-1,8 m. Vienas seniausių ir didžiausių užfiksuotų potvynių, kurio metu Rusnės gyventojai patyrė itin didelių nuostolių, įvyko 1888 m.
2015 m. Rusnėje atidengta skulptūra Indijos nepriklausomybės patriarchui Mahatmai Gandžiui ir jo bendražygiui rusniškiui litvakui Hermannui Kallenbachui.
Paminklas Mahatmai Gandžiui ir Hermannui Kallenbachui Rusnėje
Šiek tiek istorijos
Istoriniuose šaltiniuose Rusnė minima nuo XIV a. 1365 m. Kryžiuočių ordino magistras leido klaipėdiečiams Rusnės saloje ganyti gyvulius, šienauti, statyboms ir kūrenimui kirsti mišką. XIV a. pabaigoje minimos ir pirmosios gyvenvietės - Vorusnė ir Rusnė. 1419 m. pastatyta pirmoji Rusnės bažnyčia, 1448 m. įsteigta smuklė. Nuo 1498 m. Rusnės žvejai naudojosi laisvos žvejybos teise. 1583 m. įsteigta parapinė mokykla.
Po Šiaurės karo 1709-1711 m. dėl epidemijų labai sumažėjo žmonių Klaipėdos krašte. Į Klaipėdą buvo atkeltos 233 šeimos, kurių dalis įsikūrė ir Rusnėje. 1809-1827 m. pastatyta Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia. Pamario kapinėse ypač išsiskiria kapavietės, aptvertos aukštomis metalinėmis ažūrinėmis tvoromis.
1923-1939 m. Rusnė buvo valsčiaus ir parapijos centras, 1946 m. jai suteiktos miesto teisės. 1967 m. prie Rusnės miesto teritorijos prijungta visa Rusnės sala. Per amžius sala buvo reguliariai užliejama. 1961 m. Rusnės saloje įvykdyta didžiausia Lietuvoje melioracija. 1974 m. pastatytas tiltas per Atmatą (332 m ilgio, 15 m aukščio, prieš tai keldavo keltas).
1988 m. Rusnėje buvo žvejybos uostas, 1990 m. Rusnės žuvininkystės ūkis turėjo 4 573 ha žemės, 111,8 ha tvenkinių žuvims auginti; žvejojo Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Nemune. 1992 m. jo pagrindu susikūrė 7 žemės bendrovės, iki šių dienų tebedirba dvi. Žvejyba verčiasi per 80 smulkių įmonių. Rusnės sala pagrįstai tituluojama skaniausios rūkytos žuvies sostine. 1997 m. sausio 30 d. Rusnė paskelbta miesteliu. Nuo 2005 m. ji turi savo herbą.
Rusnės Herbas
Nuo 2005 m. Rusnė turi savo herbą:
Senoji Žvejo Sodyba: Praeities Liudininkė
Senoji žvejo sodyba pasakoja apie kasdienę rusniškių buitį prieš kelis šimtmečius.
Banių šeima, prieš kelis dešimtmečius ėmusi globoti vienišą rusniškę Martą Druskutę, pagal testamentą jos senoje sodyboje 1997 m. įkūrė etnografinę žvejo sodybą (įkūrėjas - šviesaus atminimo Kazimieras Banys). Tipiškoje žvejojančio ūkininko sodyboje sukaupta senovinių ir jau nebenaudojamų daiktų: žvejojimo ir namų apyvokos reikmenų, baldų, darbo įrankių, drabužių ir kt. Šiai sodybai jau daugiau nei 200 metų, 70 proc. eksponatų surinkta priklauso būtent jai. Klojime įrengtas autentiškas klojimo teatro muziejus.
Sodybos-muziejaus klojime sutiktas profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Petras Bielskis, šiuo metu gyvenantis Klaipėdoje, papasakojo apie surinktas autentiškas liaudies skulptūras, koplytstulpius, valstiečių iš šiaudų darytas dekoracijas, pastatymus teatre, daug metų dirbtą kūrybinį darbą su studentais ir savo paties įsteigtą klojimo teatro muziejų.
Didesnioji V. ir K.Banių gyvenamojo namo dalis yra tapusi ekspozicijų sale su išsaugotais senoviniais, tik šiame krašte naudotais baldais, unikalia dūminės krosnies virtuve (kukne) su duonkepe.
Senoji sodybos šeimininkė Marta Druskutė su Banių šeima susipažino dėka Gintaro ir jo sesers Rasos kraštotyrinės veiklos. Jie, dar būdami moksleiviai, užrašinėjo senųjų šio krašto gyventojų prisiminimus. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakulteto Teatro pedagogikos katedros vedėjo docento P.Bielskio pažintis su Marta taip pat buvo atsitiktinė. Atsitiktinė pagalba ir užsimezgęs pokalbis išaugo iki šilto bendravimo, P.Bielskis Martą ėmė lankyti dažniau.
Etnografinė sodyba pirmųjų lankytojų sulaukė prieš 15 metų, tačiau sodybos rekonstrukcijos pradžia buvo 1988 metais. Pasak P.Bielskio, jam, kaip teatralui, ir jo studentams teko mokytis statybos darbų, kad seną kluoną paverstų Klojimo teatru. G.Banio ir P.Bielskio pasakojimus apie sodybos rekonstravimą paįvairino prisiminimai apie čia talkinusių studentų nuotykius. Juolab kad į jubiliejų atvyko ir pora tuometinių studentų - mūsų kraštietis iš Vilkų Kampo kaimo Mindaugas Nogaitis ir vilnietis, Lituanistikos tyrimo instituto mokslinis bendradarbis Eligijus Daugnora. Jie pasakojo, kad studentai, tvarkydami sodybą, nepamiršo ir pramogų: rengė vakarones, ėjo į naktines žvejybas.
P.Bielskis linkėjo, kad ši etnografinė sodyba niekada nepretenduotų gauti milijoninę paramą rekonstrukcijai. Minėjimo metu šeimininkai ir talkininkai sodybos pakraštyje pasodino berželį.
Per 1976-1978 m. sodybas ir apklausė senus Šiaurės vakarų Lietuvos pajūrio žvejus. Jos prototipu tapo tikslios XIX a. - XX a. pab. apylinkių pajūrio žvejų sodybų pastatų kopijos. pajūrio sodybose aptinkamus ūkinius bei gyvenamuosius statinius. kartais ir žvejojusio ūkininko sodybos kompleksas. tinklams džiauti bei žuvims džiovinti. 1996 vasario 17 d. chuliganai padegė nendrinį gyvenamojo namo stogą. sienos. Nukentėjęs pastatas 1998 m. 1979 m. gyvenamajame name atkurtas XX a. pr. interjeras, 1998 m. buvo atkurtas bei papildytas. daina ir ūdas išpinanti žvejienė. Vienoje iš patalpų veikia XIX a. XX a. pr. žvejybos Lietuvos pajūryje ir pamaryje ekspozicija. atspindi žvejybos ypatumus jūroje bei mariose. atgijusias kylines jūros ir plokščiadugnes marių burvaltes. žvejybos įnagių naudojimas nepakito. būdai. Autentiški XIX - XX amžių sandūros Drevernos laivadirbio J. apie didžiųjų žvejų burvalčių statybą.
Pajūrio etnografinėje sodyboje vyksta ir edukaciniai renginiai. buities ir amato paslaptis. atidengiami žvejiškos kultūros klodai. iniciatyvoms. 2002 m. „Karalienės Luizės sugrįžimas“, „Nerijos forto šturmas“. dalyviai. „Kuršių ainiai“. įvairių vakaronių, susitikimų, pobūvių vieta. „įpučia gyvumo“, tačiau tampa ir nauju iššūkiu muziejaus darbuotojams.
Kaimo turizmas Rusnėje: poilsio galimybės
Kaimo turizmas Rusnėje siūlo unikalią galimybę pabėgti nuo miesto triukšmo ir mėgautis gamtos ramybe. Čia rasite sodybas, leidžiančias atsipalaiduoti ir mėgautis gražiais gamtos kampeliais.
Sodybų apžvalga Rusnėje
Rusnėje yra įvairių kaimo turizmo sodybų, siūlančių unikalią poilsio patirtį gamtos apsuptyje. Viena iš populiariausių yra "Senoji Rusnė", kuri įsikūrusi šalia Nemuno deltos. Ši sodyba žavi ne tik savo autentiškumu, bet ir galimybėmis mėgautis žvejyba, gamtos stebėjimu. Kitas puikus pasirinkimas - "Skirvytėlė", esanti netoli Pakalnės upės, kur galima leisti laiką prie vandens, organizuoti piknikus ar tiesiog atsipalaiduoti sode. "Mono House" siūlo modernius apartamentus ir ramybę, idealiai tinkančią tiems, kurie vertina laukinę gamtą. Be to, sodybos siūlo įvairias pramogas, tokias kaip pėsčiųjų ir dviračių takai.
Sodybos Rusnėje yra puikus pasirinkimas šeimoms, poroms, ar grupėms, ieškančioms ramaus poilsio ir galimybių mėgautis gamtos grožiu. Čia kiekvienas ras sau tinkamą vietą ir aktyvaus poilsio galimybes.
Populiariausios kaimo turizmo sodybos
Rusnėje galite rasti keletą populiarių kaimo turizmo sodybų, kurios puikiai tinka poilsiui gamtoje. Viena iš jų -Senoji Rusnė, įsikūrusi seniausioje pamario gyvenvietėje, siūlo autentišką patirtį ir unikalius gamtos vaizdus. Pakalnės vingis, priklausantis Raimondui Plikšniui, yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori patirti ramybę ant upės kranto. Skirvytėlė yra dar viena patraukli sodyba, įsikūrusi 400 m nuo Rusnės centro, kur svečiai gali mėgautis žvejybos galimybėmis ir gamtos grožiu. Mono House siūlo modernius apartamentus ir ramią aplinką, idealiai tinkančią tiems, kurie ieško poilsio. Kiekviena sodyba suteikia galimybę atsipalaiduoti, mėgautis gamta ir patirti tikrą kaimo turizmo dvasią, todėl Rusnė yra puikus pasirinkimas atostogoms.
Gamtos grožis ir aktyvus poilsis
Rusnė siūlo nuostabius gamtos peizažus ir galimybes aktyviam poilsiui. Čia galite užsiimti žvejyba, plaukioti valtimis ar tyrinėti pėsčiųjų takus, mėgautis gamtos ramybe ir grožiu.
Žvejyba ir vandens pramogos
Rusnėje siūlomos puikios žvejybos galimybės, nes šis regionas garsėja savo upėmis ir ežerais. Žvejybos entuziastai gali mėgautis laiko praleidimu gamtoje, gaudydami įvairias žuvis, tokias kaip lydekos, karšiai ir kitos. Be to, šalia Pakalnės upės rasite vietas, kur galima išsinuomoti valtis arba katerius, kad galėtumėte tyrinėti plačias vandens erdves. Vandens pramogos, tokios kaip plaukimas, burlenčių sportas ar net kajakų nuoma, suteikia galimybę aktyviai praleisti laiką ir mėgautis nuostabiais gamtos vaizdais. Ši veikla puikiai tinka tiek šeimoms, tiek draugų kompanijoms, norinčioms pasimėgauti vasaros saulės spinduliais ir atsipalaiduoti gamtos apsuptyje. Rusnė - tai ideali vieta, kur galite rasti ramybę ir pasimėgauti mėgstamomis vandens pramogomis.
Pėsčiųjų ir dviračių takai
Rusnėje pėsčiųjų ir dviračių takai yra puiki galimybė mėgautis nuostabia gamta bei atrasti šios vietovės grožį. Takai driekiasi per nuostabius kraštovaizdžius, leidžiančius patirti natūralų Lietuvos žavesį. Pasivaikščiojimai ar pasivažinėjimai dviračiu šalia Pakalnės upės suteikia galimybę stebėti paukščių įvairovę, mėgautis ramiomis akimirkomis ir atrasti slaptus gamtos kampelius. Dviračių takai yra pritaikyti visų lygių dviratininkams, todėl šeimos ir draugai gali kartu leisti laiką gamtoje. Pėsčiųjų takai, vedantys per miškus ir pievas, kviečia pasinerti į gamtos ramybę. Nesvarbu, ar esate patyręs dviratininkas, ar tik pradedate, Rusnė siūlo įvairias maršruto galimybes, todėl kiekvienas ras sau tinkamiausią.
Dviračių takas Rusnėje
Kultūriniai ir tradiciniai elementai
Rusnėje kaimo turizmas apima autentiškas kultūros patirtis, leidžiančias pažinti vietos tradicijas. Šventės ir renginiai suteikia galimybę mėgautis bendruomenės gyvenimu ir kultūra.
Autentiškos kultūros patirtys
Kaimo turizmas Rusnėje leidžia pasinerti į autentišką kultūrą, kur galima pažinti senąsias tradicijas ir papročius. Sodybose siūlomos įvairios veiklos, tokios kaip tradiciniai šokiai, rankdarbių pamokos ar kulinariniai užsiėmimai, kurie suteikia galimybę išmokti senųjų amatų. Be to, organizuojamos ekskursijos po vietines lankytinas vietas, kuriose galima sužinoti daugiau apie regiono istoriją ir kultūrą. Vietiniai gyventojai mielai dalijasi savo žiniomis, pasakoja apie tradicinius maisto produktus ir jų gamybos būdus, todėl poilsiautojai gali patirti tikrą kaimišką gyvenimą. Tokios autentiškos patirtys padės geriau suprasti Rusnės kultūrą ir jos unikalumą, o kartu suteiks nepamirštamų prisiminimų apie laiką praleistą gamtoje ir bendravimą su vietiniais gyventojais.
Šventės ir renginiai Rusnėje
Rusnėje vyksta įvairios šventės ir renginiai, kurie puikiai atspindi šio regiono kultūrą ir tradicijas. Kaimo turizmo sodybos organizuoja temines šventes, leidžiančias svečiams pažinti vietos papročius, dalyvauti amatų dirbtuvėse ir mėgautis tradiciniais patiekalais. Dažnai rengiamos žvejų šventės, kuriose galima ne tik dalyvauti varžybose, bet ir pasimėgauti šviežiomis žuvimis. Be to, Rusnėje vyksta ir folkloriniai festivaliai, kuriuose pasirodo vietiniai atlikėjai, pristatantys senąsias dainas ir šokius. Renginiuose aktyviai dalyvauja vietos gyventojai, todėl svečiai gali pajusti tikrą bendruomeniškumą ir šilumą.
Rusnės Bendruomenė
Bendruomenės nariai yra visos Rusnės salos kaimelių ir Rusnės miestelio registruoti gyventojai. Pasiteiravus, kodėl bendruomenėje visi gyventojai yra nariai, bendruomenės pirmininkas Saulius Bukantas papasakojo, kad laikomasi tokios nuostatos: negali būti ignoruojami bendroje saloje ir erdvėje gyvenantys gyventojai - juk juos visus sieja tie patys saloje vykstantys džiugūs dalykai, o kartais - ir užgriūvantys sunkumai. „Tik būdama vieninga bendruomenė sprendžia jai iškilusius klausimus.
Neseniai organizavome jubiliejinį, dešimtąjį, renginį „Muzikuojanti Rusnė“, rugpjūčio mėnesį vyko septintasis tarptautinis dailės pleneras „Rusnė-2019“. Vyko Mahatmos Gandžio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo šventė. Kas antri metai vyksta salos Šaktarpio šventė ir „Stintų naktys“ - populiarios ankstyvojo pavasario šventės, susijusios su žuvimis, žvejyba. Į šias šventes atvyksta patys smalsiausi ir drąsiausi svečiai, nes kelias į Rusnę Šaktarpio šventės metu dažniausiai būna apsemtas“, - kalbėjo bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas S.Bukantas.
Pasak pirmininko, bendruomenei ir jos svečiams didžiausia šiais metais įvykusi šventė - estakados atidarymas. „Šios šventės bendruomenė laukė daug metų. Ir tai dar vienas įrodymas, kad susitelkusi bendruomenė gali garsiai ir be pykčio pasakyti, kad ji yra Lietuvos dalis, taip pat norinti gyventi visavertį gyvenimą, be suvaržymų vis didėjančių potvynių metu.