Nusprendus įsigyti nuosavą būstą, kyla daug klausimų. Vienas svarbiausių - kada geriausia tai padaryti? Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka nuolat kinta, todėl svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį, kad priimtumėte teisingą sprendimą. Aptarsime NT rinkos tendencijas, ekspertų patarimus ir kitus svarbius aspektus, kurie padės jums nuspręsti, kada geriausia pirkti butą Lietuvoje.
Nekilnojamojo turto rinkoje dažnai girdime patarimus investuoti į naujus butus, tačiau kodėl šie objektai laikomi saugesne ir pelningesne investicija? Butai Šnipiškėse ir kituose moderniuose Lietuvos rajonuose pastaraisiais metais išlaiko stabilią vertę net ir ekonominio nestabilumo laikotarpiais.
Tyrimai rodo, kad pirkėjai vis dažniau renkasi būstą, atsižvelgdami į ilgalaikes išlaikymo sąnaudas. Puikus šio proceso pavyzdys - Vilniaus Šnipiškių rajono transformacija per pastaruosius 15 metų. Naujų butų segmente vertės kritimas 2008-2009 m.
Nauji butai išlaiko savo vertę ilgiau dėl kompleksinių veiksnių - nuo energinio efektyvumo ir mažesnių eksploatacinių išlaidų iki demografinių pokyčių ir likvidumo privalumų. Nors pradinė investicija į naują būstą dažnai yra didesnė, tačiau vertinant bendrąsias išlaidas (įsigijimo kaina + eksploatacinės išlaidos + renovacijos kaštai) per 15-20 metų laikotarpį, nauji butai dažnai pasirodo ekonomiškai patrauklesni nei senesni.
Nekilnojamojo turto specialistai, paklausti, kas svarbiausia vertinant butą ar namą, dažnai sako - vieta. Dėl šios priežasties rinkai tokių projektų ruošiama vis daugiau. Vienas tokių namų - 2013 m. pastatytas namas Žolyno gatvėje.
Dviejų aukštų name yra 6 prabangūs butai, kurių kvadratinio metro kaina siekia 1,8-2 tūkst. eurų (6,22-6,91 tūkst. Lt), priklausomai nuo to, ar butas įrengtas, ar su daline apdaila. Butų plotai didėja nuo 70 kv. Pašnekovas pasakoja, kad šio namo butais Antakalnyje žmonės domisi ir turtą noriai apžiūri.
„Namas yra orientuotas į kokybę, o ne į kiekybę, nes kitas statytojas gal būtų padaręs daugiau butų ir mažiau patogumo - visame Žolyno g. name yra tik 6 butai, - kalbėjo A. Grajevskis. Jis vardijo, kad namas turi ir daugiau privalumų: vieta patraukli strategiškai, pastato viduje - didelės erdvės, uždaras kiemas, vietos automobiliui.
„Šiek tiek (morgo kaimynystė - DELFI) paveikė, bet kai kuriems žmonėms tai netrukdo. Netoliese yra ir penkiaukščių namų, - kalbėjo jis. - Ten butų yra daug daugiau ir jie yra išpirkti. Ta vieta yra plėtojama, nes yra patraukli. Jeigu ten nebūtų paklausos, aplink nebūtų statomi namai, bet, žinoma, (morgo kaimynystė - DELFI) šiek tiek veikia, nes vieni yra psichologiškai stipresni, kiti lengviau pasiduoda tokiems dalykams. Bet yra prabangių namų ir Rokantiškėse, prie kapinių, tad priklauso nuo požiūrio, vieniems tai trukdo, kitiems ne.
„Morgas ten yra likęs nuo senų laikų, kai ta vieta buvo miesto pakraštys, - kalbėjo A. Grajevskis. - Bet didelio poveikio morgas nedaro, ten visi gyvena, yra pripratę ir į tai nekreipia dėmesio.
„Be abejo, kad kaimynystė veikia. Esu turėjęs parduodamų objektų šalia kapinių, gal tai nėra baisu, nes kapinės paprastai yra aptvertos, apaugusios medžiais, bet esu turėjęs objektą, kurio langai išėjo į Antakalnio morgą: patikėkite, žmonių emocija buvo prasta. Kai žmogus jau yra palaidotas, vienas reikalas, nes matomos tik gėlytės, o kai pro tavo langus praveža negyvą žmogų, yra visa kas kita, - pasakojo jis.
„Prie kalėjimo žmonėms gyventi atrodo ne taip baisu, kaip prie Stoties. Matyt, atrodo, kad tas, kas yra kalėjime, nėra toks baisus, nes jis turbūt ten pateko darydamas nusikaltimus prie Stoties. - šmaikštavo pašnekovas. - Tas rajonas po truputį tvarkosi, bet dar šleifas dar yra.
Paklaustas, ar pirkėjams kelia nerimo ligoninės, D. „Pavyzdžiui, Santariškės - labai mėgiamas rajonas, aplink daug žalumos, jį mėgsta ir vyresnio amžiaus žmonės, kurie gali nueiti ir pasidaryti tyrimus, aišku, užsiregistravę prieš pusę metų, - dėstė jis.
Visgi, anot pašnekovo, tai, kas nebūtina miesto centre ar gyvenamosiose vietovėse - tiek morgas, tiek kalėjimai ar kolonijos - turėtų būti iškelti už miesto ribų. „Tikrai nei morgo, nei kalėjimo neturėtų būti gyvenamosiose miesto teritorijose, - mano D. Ringaitis. - Bet NT pardavimus veikia ir prasta kaimynystė, pavyzdžiui, netoliese esantis bendrabutis ar šalia stovintis neprižiūrėtas individualus namas.
Neprižiūrėti gyvenamieji pastatai kelia asociacijų, kad juose gyvena nepasiturintys, veikiausiai problemų, pavyzdžiui, su alkoholiu, turintys asmenys, o tokia kaimynystė niekam nepatinka.
„Na, tos kapinės nėra labai arti, - kalbėjo pašnekovas. „Mūsų namas yra arčiau Senamiesčio. Galvoju, kad vieta yra tikrai nebloga, jeigu pėsčias per septynias minutes gali nueiti iki Aušros vartų. Iš kitos pusės, kadangi netoli yra Sniego gatvė, kurioje yra pareigūnų kolonija, nors kaip ir keistai tai skambėtų, bet visame pasaulyje pagal nusikaltimų skaičių, kuo arčiau kalėjimo ar panašios įstaigos, tuo saugiau. Kitas dalykas yra tai, kad visai netoli yra sena cerkvė.
A. Grajevskis, prekiaujantis įvairiu NT, dėsto, kad geriausiais rajonais parduoti prabangiam turtui, yra keli. „Senamiestyje didelis srautas potencialių pirkėjų yra ir užsieniečiai. Pasak brokerio, kainos šiuose prestižiniuose sostinės rajonuose taip pat yra didesnės nei vidutinės ir kylą nuo 3 tūkst. eurų už kv.
Aplinka primenanti kaimą Pro buto langus atsiveria daili panorama, o Vilniaus centrą galima pasiekti kiek daugiau nei per dvidešimt minučių. Taip trumpai galima apibūdinti Naujajame Lentvaryje besikuriantį kvartalą „Saulės kalvos“. Čia baigiami penki daugiabučiai - viename iš jų visi butai jau išgraibstyti, kitame parduota maždaug pusė, o likusiuose namuose užimti maždaug trečdalis butų.
„Pirkėjus labiausiai traukia šio kvartalo vieta, iš tiesų primenanti kaimą, juk čia pat Lentvaryje ir Trakuose yra ežerų. Naujakurius džiugina ir planuojama gerovė - sporto ir vaikų žaidimų aikštelės bei pavėsinės“, - kalbėjo projektą plėtojančios bendrovės „Garantas“ generalinis direktorius Linas Morkevičius.
Žinoma, būsto užmiestyje besidairančius pirkėjus vilioja ir kaina - butų su visa apdaila kvadratinio metro kaina čia neviršija tūkstančio eurų, į šią sumą įtraukta ir vieta automobiliui statyti. Kol kas tokią kainą atitinkantys, tačiau neįrengti būstai siūlomi tik Grigiškių, Panerių bei Naujosios Vilnios rajonuose.
Kol kas šis kvartalas yra vienintelis naujų daugiabučių projektas Lentvario prieigose. „Kitais metais vietoj planuotų keturių aukštų daugiabučių pradėsime dviejų aukštų A energinės klasės namų statybas, tokiu būdu sukursime jaukesnę kvartalo aplinką. O kiek vėliau šalimais esančioje 15 hektarų ploto teritorijoje planuojame individualių vienbučių ar dvibučių namų statybas. Kol kas šiuos namus dar tik projektuojame, tačiau jie turėtų išsiskirti savo architektūra, taip šis kvartalas neprimins įprastų gyvenviečių Klevinėje ar Riešėje“, - pasakojo L.Morkevičius.
Pasak pašnekovo, gyvenvietės ribas supa ežerų apsauginės zonos, tad gyventojai turėtų būti ramūs - čia nekils jokie pramoniniai ar komerciniai objektai. Tokias statybas ribotų ne tik įstatymai, bet ir sudėtingas šlaitinis reljefas.
Lentvario seniūno Vyto Rukšėno teigimu, miestelyje bei jo prieigose šiuo metu ruošiamasi kelių individualių namų kvartalų statyboms. Po poros metų jie turėtų išdygti šalia Lentvario ežero esančioje Klevų alėjoje, Fabriko ir Žvaigždžių gatvėse bei Račkūnų mikrorajone.
NT Rinkos Pokyčiai ir COVID-19 Įtaka
COVID-19 pandemija smarkiai pakeitė žmonių požiūrį į nekilnojamąjį turtą. Tie, kurie anksčiau dvejojo, ar verta investuoti į NT Lietuvoje, suprato, kad nuosavas būstas yra saugiausia ir patikimiausia investicija. Nesvarbu, ar tai būtų butas Vilniuje, pajūryje ar sodyba, NT visada buvo ir yra finansinio saugumo garantas.
Žmonės pradėjo atsakingiau žiūrėti į savo pajamas ir ieškoti galimybių investuoti. Pavyzdžiui, mergina, dirbusi grožio srityje ir dėl karantino netekusi darbo, dabar pragyvena iš pajamų, gaunamų už būsto nuomą. Tai rodo, kad nuosavas būstas gali būti ne tik šeimos poilsio vieta, bet ir puiki investicija, užtikrinanti pastovias pajamas.
Pastaruoju metu išaugo susidomėjimas NT Lietuvos ir Latvijos pajūryje. Dėl apribotų skrydžių po Europą, žmonėms tapo sudėtinga pasiekti savo būstus Pietų šalyse, todėl jie atsigręžė į vietines alternatyvas. Emigrantai taip pat suprato, kad krizės metu nieko nėra patikimiau už nuosavą būstą Lietuvos pajūryje.
Šiuo metu labai išaugo NT paklausa Lietuvos pajūryje. Žmonės perka viską - butus, nuosavus namus, sodybas, sklypus. Kadangi parduodamų NT objektų skaičius Lietuvos pajūryje yra ribotas, jų gerokai sumažėjo, todėl dabar sudėtinga rasti patrauklų būstą už gerą kainą. Tačiau NT rinka nuolat juda, verslininkai ir investuotojai ieško naujų galimybių ir plečia savo veiklą.
Investuojantiems į NT pajūryje rekomenduojama būti itin atidiems, nepasiduoti emocijoms ir tinkamai įvertinti perkamo turto teisinę paskirtį. Taip pat pravartu susipažinti su papildomais mokesčiais, taikomais negyvenamosios paskirties nekilnojamam turtui.
Pastaruoju metu Lietuvos pajūrio zonoje išpopuliarėjo naujas reiškinys - dažnai parduodami ne konkretūs būstai, o tik parengti NT projektai, kurie dar tik bus pastatyti. Toks būsimas nekilnojamas turtas parduodamas su preliminaria sutartimi ir už mažesnę kainą. Tai gera investicija tiems, kurie neskuba ir turi galimybę investuoti, nes pastatyto ir įrengto būsto kaina gerokai išauga.
Šiuo metu pajūryje itin perkami nauji būstai tose zonose, kurios anksčiau buvo apleistos ir nepopuliarios. Dabar ten sparčiai statomi nauji gyvenamieji būstai ir investuojama į tų zonų įvaizdžio kūrimą ir komunikaciją. Sukūrus patrauklų naujo NT kvartalo įvaizdį, žmonės noriai investuoja.
Nuo šių metų vasaros pradžios nuosavo NT Baltijos pajūryje nori visi, kurie gali sau tai finansiškai leisti. Apsisprendimą, ką pirkti, lemia tik šeimos pajamos ir finansinės galimybės. Kukliau gyvenanti šeima ieškos kuklesnio būsto mažesnės vertės zonoje, o aukštesnes pajamas gaunanti šeima ieškos namuko ar kotedžo su privačia teritorija ir gerai išvystyta infrastruktūra. Aukščiausias pajamas gaunantys žmonės domisi vasarnamiu Neringoje.
Dabar populiaru NT įsigyti dviem šeimoms, kurios iš anksto suplanuoja poilsio laiką. Tai gera galimybė tiems, kuriuos varžo finansai, tačiau norisi būsto pajūryje. Tačiau sudėtinga pasidalinti laiką ir suderinti skirtingus poreikius, todėl geriausia, kai dalinė nuosavybė priklauso artimiems šeimos nariams.
Būsto kainos Neringoje, ypač Nidoje, yra vienos didžiausių, o Šventojoje, pajūryje link Latvijos, kainos mažėja. Pačios vertingiausios pajūryje yra zonos, nutolusios nuo kurortinio triukšmo. Šeimoms rekomenduojama įsigyti vasaros poilsio namus ramiose vietose. Tačiau reikėtų įvertinti šeimos gyvenimo būdą ir atstumą iki darbo vietos.
Tiems, kuriems nerūpi prestižas, rekomenduojama įsigyti NT Šventojoje arba Kunigiškėse. Gyvenamųjų būstų kainos šiose zonose dabar nedidelės, bet jos augs. Po kelerių metų šiose zonose įsigytą būstą bus galima parduoti gerokai brangiau. Tuo tarpu prestižinėse Palangos zonose NT kainos jau yra pasiekusios piką, ir joms nebėra, kur augti.
Daugelis planuojančių įsigyti NT pajūryje galvoja, kad būstą nuomos, kai patys neatostogaus, ir už nuomą gautas pajamas skirs kreditui padengti. Jei sezonas palankus, už nuomą gautų pajamų pakanka padengti visų metų kreditui. Tačiau vis dažniau žmonės, pajūryje įsigiję NT nuomoti, po kurio laiko to daryti nenori, nes ne visi nuomininkai atitinka jų lūkesčius. Be to, dabartinė situacija daugeliui leidžia patiems gyventi prie jūros ir dirbti nuotoliniu būdu.
2024 Metų NT Rinkos Apžvalga
2024 metais Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose pastebėtas NT rinkos atsigavimas. Vien Vilniuje buvo įgyvendinta 10 220 sėkmingų butų sandorių. Paskutinis 2024 metų ketvirtis buvo net 13% didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais.
2024 metais padidėjo ne tik būstų paklausa, bet ir pasiūla. Būstų pasiūla pirminėje rinkoje paaugo 19%, o antrinėje - 9%. Visgi, vasaros laikotarpiu parduodamų NT objektų skaičius pradėjo mažėti. Gyvenamosios paskirties NT kainos priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl vienos formulės, kiek 2024 metais kito NT kainos visoje Lietuvoje, išvesti negalima.
Vilniuje, 2024 metų pabaigoje, vidutinė naujos statybos buto su daline apdaila kaina buvo 3440 Eur/kv.m. Tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais, tokio paties būsto vidutinė kaina siekė 3254 Eur/kv.m. Tai reiškia, kad pirminės rinkos būstų kaina 2024 metais padidėjo maždaug 6%.
Panašios kainų augimo tendencijos pastebimos ir antrinėje rinkoje. 2024 metų gruodžio mėnesį, antrinėje rinkoje parduodamo buto 1kv.m kaina siekė 2900 Eur, o 2023 metais - 2800 Eur. Tai reiškia, jog lyginant su 2023 metais, antrinėje rinkoje parduodamų būstų kaina 2024 metais padidėjo 4 procentais.
Nors pastaraisiais metais NT rinka nebuvo tokia aktyvi kaip anksčiau, 2024 metais ji parodė akivaizdžius atsigavimo požymius. Didesni pardavimo tempai pastebėti jau vasaros pradžioje, o vasaros pabaigoje užfiksuotas visiškas rinkos sugrįžimas į normalias pozicijas. NT rinkoje taikomos nuolaidos palaipsniui mažėja, įgauna labiau simbolinę prasmę, o ne teikia akivaizdžią finansinę naudą.
Dėl išaugusios paklausos po truputį pradės mažėti ir būstų pasiūla, todėl pirkėjas susidurs su kuklesnėmis pasirinkimo galimybėmis. Delsti tikrai nereikėtų, nes NT rinka greitėja pakankamai dideliu tempu. Tai leidžia daryti prielaidą, jog būstų kainos ir toliau augs, o derybos dėl galutinės kainos taps vis sudėtingesnėmis.
Pagal dabartines tendencijas, galima prognozuoti, kad naujos statybos butų kainos Vilniuje 2025 metais augs iki 10%. Taip pat visada išlieka tikimybė, kad į rinką gali įžengti naujas būsto paskolų žaidėjas, kuris siūlys konkurencingas sąlygas. NT tendencijos 2025 metams rodo, jog NT kainų nuosmukio artimiausioje ateityje tikėtis neverta. Todėl laukti ir atidėlioti būsto įsigijimo proceso tikrai nereikėtų.
Pagrindiniai Veiksniai, Įtakojantys Būsto Kainą:
- Rajono Reputacija: Prastame rajone esančių butų kainos yra mažesnės.
- Buto Būklė: Specifinis remontas ar apleistas butas sunkiau parduodamas.
- Aukštas: Didelio ploto butai 5/6 aukšte be lifto sunkiau parduodami.
- Paskirtis: Negyvenamosios paskirties turtas sunkiau parduodamas.
- Aplinka: Butai prie gamyklų, geležinkelių ilgiau laukia pirkėjo.
Kaunas: Perspektyvi Vieta Investicijoms
Kaunas, įsikūręs Lietuvos širdyje, yra gyvybingas istorinis miestas, turtingas kultūros paveldu ir šiuolaikiniais patogumais. Miestas tapo patrauklia vieta tiek gyventojams, tiek investuotojams. Būdamas antras pagal dydį Lietuvos miestas, jis pasižymi dinamiška nekilnojamojo turto rinka, žadančia didelę grąžą sumaniems investuotojams.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl investuoti Kaune šiuo metu yra taip patrauklu, yra spartus miesto ekonomikos augimas. Per pastarąjį dešimtmetį Kaunas virto ekonomine jėgaine, daug investuota į infrastruktūrą, technologijas ir švietimą. Šį augimą palaiko stabili ekonominė aplinka, kuri yra tvirtas pagrindas investicijoms į nekilnojamąjį turtą.
Nekilnojamojo turto rinka Kaune pasižymi nepaprastu atsparumu ir augimu. Per pastaruosius kelerius metus pastebimai išaugo tiek butų pasiūla, tiek paklausa. Šį šuolį lemia keli veiksniai, įskaitant urbanizaciją, gyventojų skaičiaus augimą ir užsienio investuotojų, įžvelgiančių miesto potencialą, antplūdį. Mieste galima rasti įvairių butų - nuo modernių daugiaaukščių iki žavių istorinių pastatų. Tokia įvairovė tenkina įvairiausius skonius ir biudžetus, pritraukdama platų pirkėjų spektrą.
Strateginė Kauno vieta yra dar viena įtikinama priežastis apsvarstyti galimybę investuoti į jo nekilnojamojo turto rinką. Įsikūręs Nemuno ir Neries santakoje, Kaunas yra svarbus transporto mazgas. Miestas gerai sujungtas keliais, geležinkeliu ir oru, todėl lengvai pasiekiamas iš kitų Lietuvos ir Europos dalių. Be to, Kauno artumas sostinei Vilniui didina jo patrauklumą. Šiuos du miestus jungia modernus greitkelis ir greitasis traukinys, todėl keliauti į darbą yra patogu.
Kaune įsikūrusios vienos geriausių Lietuvos švietimo įstaigų, įskaitant Kauno technologijos universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą. Šios institucijos pritraukia daug studentų ir akademinės srities specialistų, todėl nuolat didėja nuomojamų butų paklausa.
Lietuvos vyriausybė įgyvendino keletą priemonių, skatinančių investicijas į nekilnojamąjį turtą. Tarp jų - palanki mokesčių politika, lengvatos užsienio investuotojams ir iniciatyvos, kuriomis siekiama supaprastinti nekilnojamojo turto įsigijimo procesą. Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybė daug investuoja į miesto plėtros projektus, įskaitant viešųjų erdvių atnaujinimą, transporto tinklų modernizavimą ir naujų gyvenamųjų rajonų plėtrą.
Palyginti su kitais Europos miestais, nekilnojamojo turto kainos Kaune vis dar yra palyginti prieinamos. Šis įperkamumas kartu su miesto augimo potencialu daro jį patrauklia vieta investicijoms. Nuomos pajamingumas Kaune taip pat yra gana palankus, todėl investuotojams siūloma gera investicijų grąža.
Investavimas Kaune šiuo metu siūlo unikalų ekonominio stabilumo, strateginės vietos, švietimo ir technologijų augimo, vyriausybės paramos, kultūrinio turtingumo ir patrauklių nekilnojamojo turto kainų derinį. Miesto nekilnojamojo turto rinka yra pasirengusi toliau augti, todėl dabar yra palankus metas tyrinėti parduodamus butus Kaune.
Kada Pirkti: Dabartinė Situacija ir Prognozės
Šiandieninė rinkos situacija apriboja gyventojų galimybes įsigyti naujus namus. Vertinant stipriai sukilusias bankų paskolų palūkanas, pirkėjų galimybės nusipirkti namus pagal turimas pajamas yra sumenkusios, todėl daug kas dairosi senos statybos būsto. Tikrai ne visi iš karto perkantys būstą įsivertina, kad reikės finansų ne tik pradiniam banko įnašui, bet ir įsirengimui už savo pinigus.
Bankai turi pasitvirtinę savo normas. Taigi, įsirengę būstą iš nuosavų pinigų, vėl darysite jo vertinimą, nešite jį bankui ir tik tada gausite išmokos dalį. Šis procesas natūraliai apriboja pirkėjus, o dar žinant šiandieninę situaciją su stipriai pakilusiomis palūkanomis pirkėjų galimybė nusipirkti būstą pagal esamas pajamas dar labiau sumenksta. Matyt, todėl jau kurį laiką NT brokeriai stebi daugiau senos statybos būsto pardavimų. Žmonės jų remontą atideda, bet, kaip tikina, bent jau gali gyventi tik jį įsigiję.
Vertinant gyventojų galimybes ilgalaikėje perspektyvoje, matyt, naivu tikėtis, kad pasiėmus būsto paskolą iš banko svyravimų per 20 ar 30 metų rinkoje nepasitaikys. Tad nėra logiškų priežasčių sėdėti ir laukti kažko, gyventi reikia šiandien. Žinoma, nepamirškime, kad, nusipirkus būstą plikomis sienomis, prireiks laiko ir pinigų jį įsirengti. Įsirenginėjimo procesas įprastai vyksta už didmeninę kainą. Taigi lėšų reikia daug daugiau nei tik paskolai. Tuo metu banko ekspertai sako, kad netolimoje ateityje laimės tie, kurie bus atsidėję bent dalį grynųjų pinigų.
Patarimai Prieš Perkanti Būstą
Esminiai dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš buto pirkimą:
- Jūsų finansinių galimybių bei poreikių išsiaiškinimas: Labai svarbu atsakyti sau į klausimą kokio būsto ir kokioje miesto dalyje jums reikia.
- Naujo jūsų turto paieška bei jūsų senojo turo pardavimas: Būsto paieška dažnu atveju yra pakankamai ilgas procesas.
- Nekilnojamojo turto vertinimas: Turto vertinimas yra labai svarbus, nes tik nepriklausomi turto vertintojai gali nustatyti, ar perkamo turto vertė atitinka rinkos kainą.
- Paskolos - kredito gavimas: Jau gavus turto vertinimo ataskaitą, jūs galėsite vykti į pasirinktą kreditorių/banką bei užpildyti dokumentus būsto paskolos gavimui.
- Sandoris: Sėkmingai atlikus prieš tai įvardintus veiksmus, galite registruotis sandoriui pas pasirinktą notarą ir jau čia jūs pasirašysite pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.
- Jūsų naujo būsto įregistravimas: Tai reiktų atlikti VĮ Registrų centre. Čia jums reikės įregistruoti nuosavybės teisę į įsigyta turtą.
Klausimai apie būsto būklę:
- Kokia vamzdyno, šiluminio mazgo, stogo būklė?
- Ar būstas parduodamas su esamais baldais ir įranga? Jei baldai ir įranga nereikalingi, ar esami savininkai gali būstą ištuštinti?
- Kokia vidutinė suma mokama už mokesčius šalčiausiais žiemos mėnesiais?
- Kokia vidutinė kambarių temperatūra žiemos mėnesiais?
- Ar numatoma esminių pokyčių bute ar kaimynystėje?
- Ar nėra pelėsio?
Klausimynas renkantis būstą su daline apdaila:
- Ar yra galimybė koreguoti būsto išplanavimą?
- Ar statytojas gali užbaigti apdailos darbus pagal pirkėjo poreikius?
- Ar būstas tinkamai apšiltintas? Ar yra garso izoliacija?
- Kokiu principu būstas šildomas ir kokios planuojamos išlaidos už komunalinius mokesčius?
- Ar iki būsto atvestos visos būtiniausios komunikacijos (vanduo, nuotekų sistema)?
- Kiek lauko teritorijos bus privati pirkėjo nuosavybė, o kiek reikės dalintis su bendrasavininkais (kaimynais)?
Klausimai apie dokumentus ir sandorio eigą:
- Per kiek laiko bus paruošti pardavimui būtini dokumentai?
- Kaip bus dalijamos notarinės išlaidos?
- Ar yra bendrasavininkų, įsiskolinimų, arešto ar kitų veiksnių, galinčių apsunkinti ar prailginti būsto pardavimo eigą?