Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas.
Intelektinė nuosavybė (IN) yra teisinė koncepcija, kuri apibrėžia teises ir apsaugos priemones, susijusias su įvairiomis intelektinėmis kūrybinėmis, techninėmis arba verslo vertybėmis, kurios dažniausiai susijusios su žinių kūrimu ir kūrybiškumu.
Tai nematerialioji nuosavybė, žmogaus dvasinės kūrybos bei protinio darbo rezultatas, proto (intelekto, mąstymo, minties) produktas, kuris yra saugomas įstatymo, kaip ir bet kuri kita nuosavybės forma.
Svarbu tai, kad kiekviena valstybė intelektinę nuosavybę apipbrėžia pagal savo įstatymus, todėl, jei verslas vykdomas tarpautiniu mastu, būtina atsižvelgti į atitinkamos valstybės įstatymus ir praktiką.
Intelektinė nuosavybė yra teisės, kurios atsiranda kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ir kitokios intelektinės veiklos rezultatus.
Pramoninės nuosavybės teisių objektas yra pramoninis dizainas, prekių ženklai, įmonės pavadinimas, išradimų patentai, naudingieji modeliai, kilmės (vietos) nuorodos.
Autorių teisės
Tai turtinės ir neturtinės autoriaus teisės į meninį ar techninį kūrinį.
Kad kūriniui būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi būti:
- Originalus;
- Kūrybinės ar mokslinės veiklos rezultatas;
- Išreikštas objektyvia forma.
Bent vieno iš šių kriterijų nesant, autorių teisių apsauga negalima.
Autorių teisės į kūrinį atsiranda automatiškai, nuo jo sukūrimo momento. Papildomai nieko daryti nereikia.
Autorių teisių objektai - originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas.
Įstatymas saugo: literatūros kūrinius (knygas, brošiūras, straipsnius, dienoraščius), žodinius kūrinius (kalbas, paskaitas, pamokslus), scenoje atliekamus kūrinius (dramas, choreografijas, spektaklius), muzikos kūrinius, audiovizualinius kūrinius (kino filmus, televizijos filmus, laidas), radijo laidas, skulptūros, tapybos, grafikos, fotografijos, architektūros kūrinius, taikomosios dailės kūrinius, iliustracijas, žemėlapius, planus ir kt.
Autorių teisių subjektais laikomi autoriai, kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys išimtines turtines autorių teises, taip pat fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjai).
Autoriaus kūrinio registracija nėra privaloma, todėl kūrinys yra laikomas apsaugotu nuo pat to kūrinio sukūrimo momento. Autoriui tereikia įrodyti kūrinio sukūrimo datą arba savo kūrinio originalumą, najumą.
Autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugos politiką Lietuvoje įgyvendina Kultūros ministerija.
Gretutinės teisės
Tai turtinės ir neturtinės atlikėjų, fonogramos kūrėjų, transliuotojų, filmų gamintojų teisės į kūrinius, transliacijas, laidas.
Neturtinės teisės garantuojamos tik atlikėjams.
Gretutinės teisės į kūrinius įgyjamos nuo teisėto viešo paskelbimo ar kūrinio atlikimo momento.
Atlikėjas, nepaisant jo išimtinių turtinių teisių, turi asmenines neturtines teises į savo tiesioginį (gyvą) atlikimą ar atlikimo įrašą.
Atlikėjų turtinių teisių apsaugos terminas yra 50 metų po atlikimo datos.
Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos.
Transliuojančiųjų organizacijų teisės galioja 50 metų po pirmojo transliacijos viešo perdavimo, nepaisant to, ar ši transliacija perduota laidais, ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliniais tinklais ir palydoviniu ryšiu.
Pramoninė nuosavybė
Pagrindinis pramoninės nuosavybės objektų apsaugos tikslas yra užtikrinti jų išskirtinumą, originalumą, pasirūpinti, kad konkurentai negalėtų jais naudotis be sutikimo.
Pramoninės nuosavybės teisių objektas yra pramoninis dizainas, prekių ženklai, įmonės pavadinimas, išradimų patentai, naudingieji modeliai, kilmės (vietos) nuorodos.
Patentų biuras registruoja prekių ženklus ir visus kitus pramoninės intelektinės nuosavybės objektus (išradimus, dizainą, puslaidininkių gaminių topografijas) ir užtikrina jų apsaugą.
Pramoninis dizainas
Pramoninis dizainas - tai masiniu būdu gaminamų daiktų meninis konstravimas ir projektų įgyvendinimas.
Pramoninis dizainas gali būti plokščias (tekstilės gaminiai, sienų apmušalai arba kilimai) ir erdvinės formos (automobiliai, elektriniai prietaisai, mobilieji telefonai, baldai arba virtuvės reikmenų formos ir ornamentai).
Pramoninis dizainas turi būti naujas ir turėti individualių savybių.
Dizainas yra naujas, jeigu joks kitas tapatus dizainas iki paraiškos padavimo (prioriteto) datos nebuvo prieinamas visuomenei.
Teisinė apsauga suteikiama Lietuvos Respublikos dizaino registre įregistruotam dizainui, jeigu kitko nenumato tarptautinės sutartys.
Pradinis dizaino registracijos galiojimo terminas yra 5 metai nuo paraiškos padavimo dienos.
Prekių ženklai
Prekių ženklų apsauga labai svarbi, siekiant išvengti kopijavimo, falsifikavimo, galinčio sukelti kompanijai daug nuostolių.
Prekės ženklo klastojimas yra pavojingas, nes prekės su tokiu ženklu dažnai neatitinka numatytos kokybės, o pirkėjai, nusipirkę tokią prekę, praranda pasitikėjimą ženklu.
Pirmumo teisė į vieną ar kitą prekių ženklą siejama su pirmumu registruojant šį ženklą.
Tam, kad ženklas būtų saugomas tam tikroje valstybėje, jis turi būti toje valstybėje įregistruotas.
Pagal LR prekės ženklų įstatymą, prekės ženklo apsauga galioja 10 metų nuo jo suteikimo datos.
Įregistruoto ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenimsbe jo sutikimo naudoti bet kokį žymenį, tapatų ar panašų į prekių ir (ar) paslaugų, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas.
Ženklo savininkas gali uždrausti tokiu žymeniu žymėti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes ar jų pakuotę; naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje.
Prekių ženklai gali būti individualūs arba kolektyviniai.
Kolektyviniai prekių ženklai paprastai nuosavybės teise priklauso prekybos asociacijoms arba susivienijimams, yra valdomi jų narių vardu, žymi tam tikrus skiriamųjų savybių turinčius gaminius.
Patentai
Patentų sistema - tai savotiški mainai tarp visuomenės ir išradėjo.
Visuomenė saugo išradėjo teises, suteikia išskirtines teises komercinės naudos gavimui, o išradėjas atskleidžia išradimo smulkmenas.
Patentų teisė pasižymi tuo, kad patento savininkui suteikiama ribota patento teisinė apsauga.
Ribotu patento saugojimu siekiama skatinti išradėją kuo greičiau realizuoti išradimus.
Išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu.
Pramoninį pritaikomumą turi išradimas, kurį galima pagaminti ar panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse, t.y., sukurtas sprendimas turi būti naudingesnis už analogiškus.
Patentas galioja 20 metų nuo paraiškos padavimo datos.
Išradimai gali būti registruojami ne tik kaip patentai, bet ir kaip naudingieji modeliai.
Naudingasis modelis yra panašus į patentą, jis pasižymi naujumu ir pramoniniu pritaikomumu, tačiau nereikalaujama griežtų išradimo lygio ar neakivaizdumo kriterijų.
Naudingieji modeliai paprastai yra taikomi mažiau sudėtingiems arba trumpesnės komercinės gyvavimo trukmės išradimams. Jų gavimo procedūra yra paprastesnė nei gauti patentą, taip pat pigesnė.
Naudingieji modeliai ir nacionaliniai patentai, suteikti valstybių narių, kurios neatlieka nuodugnaus išradimo vertinimo - greitesnis apsaugos kelias.
Tam tikrais atvejais patentinė apsauga nesuteikiama.
Patento gavimo procedūra:
- Patentų paraiškos Valstybiniam patentų biurui padavimas;
- Patentų biuras pateikia ankstesnių išradimų registre paieškos ataskaitą;
- Publikavimas praėjus 18 mėnesių nuo anksčiausios prašymo užpildymo datos;
- Atliekama ekspertizė. Patentų biuras tikrina, ar paraiška atitinka formalius reikalavimus, ar išradimo objektas atitinka išradimo sąvoką ir jam gali būti išduotas patentas.
Teisė į patentą priklauso išradėjui arba teisių perėmėjui, arba darbdaviui, jeigu išradimas yra tarnybinis.
Jeigu išradimas sukurtas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, atliekančioje mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja atitinkamą darbą, teisė į išradimo patentą nustatoma šia sutartimi.
Jeigu darbdavys atsisako teisės į patentą arba per keturis mėnesius nepraneša išradėjui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teisė į patentą pereina išradėjui.
Patento savininkas turi išimtinę teisę naudoti išradimą (parduoti, importuoti, eksportuoti ir pan.) ir drausti kitiems asmenims naudoti išradimą be jo leidimo.
Komercinės paslaptys
Kiekvienas ūkio subjektas (valdymo organas) pats sprendžia, kokią informaciją laikyti komercine paslaptimi.
Norėdamas apsaugoti įmonės komercinę paslaptį, darbdavys turėtų į darbo sutarį įtraukti strapsnius dėl komercinių paslapčių apsaugos.
Asmenys, atsakingi už komercinę paslaptį turinčios informacijos išsaugojimą, neturi teisės ją teikti ar skelbti kitiems įmonėms darbuotojams, jei tai nesusiję su šių darbuotojų darbinėmis funkcijomis, bei tretiesiems asmenims.
Intelektinės nuosavybės pažeidimai
Apsaugota intelektinė nuosavybė bene vienintelis patikimas būdas žmogui, o ir visai žmonijai judėti į priekį: generuoti naujas idėjas, drąsiai viešinti naujus kūrinius, produktus, kurie visų gyvenimą daro gražesnį, patogesnį.
Tad galvojant apie verslo sėkmę, intelektinę nuosavybę apsaugoti būtina“, - reziumuoja D.
Kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl civilinės bylos iškėlimo.
„Tinkamai apsaugota intelektinė nuosavybė suteikia galimybę arba leisti kitiems naudoti jums priklausantį intelektinės nuosavybės objektą ir gauti už tai pajamų, pvz., autoriaus atlyginimą, arba neleisti kitiems be sutikimo naudoti, gaminti, parduoti ar importuoti saugomo intelektinės nuosavybės objekto.
Ji svarbi ir imantis teisinių veiksmų prieš esamus ir galimus intelektinės nuosavybės pažeidimus.
Populiariausias ir dažniausiai Lietuvoje registruojamas pramoninės nuosavybės objektas yra prekių ženklas.
Oficialių (registruotų) prekių ženklų augimo tendencijos stebimos daugelyje šalių.
Prekių ženklas yra viena iš intelektinės nuosavybės formų.
Išskirtinumą užtikrinančius prekių ženklo žymenis būtina įregistruoti.
Įvairiose valstybėse prekių ženklų registravimo procedūros gali skirtis.
Lietuvoje prekių ženklų registravimo procedūrą vykdo Valstybinis patentų biuras.
Gavęs reikalingus dokumentus, jis atlieka paraiškos, o vėliau ir paties prekių ženklo, ekspertizę. Nustatęs, kad prekių ženklas registruotinas, skelbia jį viešai.
Paskutiniame etape savininkui išduodamas registracijos pažymėjimas. Procedūra gali trukti nuo pusės metų iki metų ir daugiau.
Prekių ženklas saugomas 10 metų.
Kasmet Lietuvoje pateikiama apie 3 tūkst. paraiškų dėl įvairios intelektinės nuosavybės apsaugos, iš jų daugiau kaip 2 tūkst. - dėl prekių ženklų registravimo, iki 100 - išradimų patentavimo, apie 40 paraiškų - dėl dizainų registravimo.
„Bene dažniausiai intelektinę nuosavybę norinčių apsaugoti asmenų daromos klaidos yra tai, kad jie neskiria laiko išsamiai analizuoti situaciją, netinkamai nurodo prekių ženklu žymimas prekes ar paslaugas, neišsamiai ar netiksliai užpildo dokumentus.
Dažnai šias klaidas lemia skubėjimas ar pareiškėjų nežinojimas apie nemokamų konsultacijų su VPB specialistais galimybes.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų, teikiant paraiškas dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, yra neįsigilinimas į situaciją.
Paduodant prekių ženklo paraišką taip pat svarbu gerai apgalvoti, kokioms prekėms ar paslaugoms žymėti jis bus naudojamas, nes paraiškoje būtina nurodyti konkrečias prekes ar paslaugas.
„Dažnai klystama klasifikuojant prekes ar paslaugas. Neteisingai jas suklasifikavus, ilgėja registravimo procedūra.
Svarbu žinoti ir tai, kad per plati arba per siaura klasifikacija neužtikrins visiškos prekių ženklų apsaugos - nenaudojant ženklo visoms prekėms ar paslaugoms, dėl kurių pateikta paraiška, tokį ženklą lengviau užginčyti.
Intelektinės nuosavybės registracijos procesą gali užvilkinti ir neišsamūs arba netikslūs dokumentai, nes dėl šios priežasties jie gali būti atmesti.
„Padėti išvengti brangiai kainuojančių klaidų gali VPB specialistų patarimai, kurie, deja, dažnai būna ignoruojami.
Pasak D. „Kai sukuriamas autorių teisų apsaugos objektas, pavyzdžiui literatūros kūrinys, fotografija, skulptūra ar paveikslas, jis tikrai tampa saugomas nuo sukūrimo momento, be jokios registracijos.
Tokiu atveju nebent rekomenduojama užfiksuoti autorių teisių ar gretutinių teisių objektą pasirinktu būdu tam tikroje laikmenoje, kad matytųsi šio objekto sukūrimo data.
Tai praverstų, jei ateityje kiltų ginčas dėl pirmumo teisės į šio objekto sukūrimą.
Be to, apie autorių teisių objekto (interneto puslapio turinio, nuotraukų, tekstų socialinėje medijoje ar kito) savininko teises rekomenduojama informuoti visuomenę objektą pažymint autorių teisių simboliu Ⓒ.
Tuo metu sukurti pramoninės nuosavybės objektai, tokie kaip išradimai, prekių ženklai, dizainai, tampa saugomi tik nuo registracijos momento, todėl labai svarbu tinkamai ir laiku pasirūpinti jų registracija.
Intelektinė nuosavybė gali būti apsaugota ir komercinių paslapčių pagrindu.
Kaip apsaugoti savo intelektinę nuosavybę
Duomenų apsauga
Duomenų apsauga yra procesas, skirtas užtikrinti, kad asmeniniai ir konfidencialūs duomenys būtų saugūs ir neprieinami nepageidaujamiems asmenims ar organizacijoms.
Šis procesas yra labai svarbus tiek individualams, tiek organizacijoms, nes vis daugiau duomenų yra saugoma elektroninėje erdvėje, ir tai kelia grėsmę privatumui ir saugumui.
Asmens duomenys turi būti prieinami tik tiems asmenims ir organizacijoms, kurios turi teisę susipažinti ir tvarkyti duomenis.
Asmeniniai duomenys turi būti prieinami tik tiems asmenims, kurie turi teisę su jais susipažinti.
tags: #intelektines #nuosavybes #savininku #teisiu #igyvendinimas