Šiame straipsnyje apžvelgsime indų picų tasių nuomos galimybes ir panagrinėsime populiariausias kelionių kryptis iš Vilniaus oro uosto. Aptarsime keleivių srautus į įvairius miestus ir oro uostus, taip pat aviakompanijų veiksmus ir konkurenciją maršrutuose.
Indų picų tasiai
Klientų itin pamėgta keptuvėlė, pagaminta iš ketaus, puikiai tiks kepti bulvinius blynus, omletus pusryčiams, bandeles. Su metaline rankena. Keptuvės skersmuo 15cm. Keptuvėlės gamykliškai yra paruoštos naudojimui. Jas, prieš naudojant, tiesiog išplaukite ir sutepkite aliejumi.
Pastaba: keptuvėlė pagaminta rankiniu būdu, todėl ji gali turėti paviršinių nelygumų. Plaunant panaudotą keptuvę nenaudokite stiprių indų ploviklių - praplaukite šiltu vandeniu, jei reikia - naudokite šveistuką.
Populiariausios kelionių kryptys iš Vilniaus
Apžvelgsime populiariausias kelionių kryptis iš Vilniaus oro uosto ir susijusias tendencijas.
1. Londonas
Londonas išlieka populiariausia kryptimi jau keleri metai iš eilės. Iš Vilniaus į Londoną keliavo kas devintas besinaudojęs Vilniaus oro uostu. Iš Vilniaus į Stanstedą keleivių srautas išliko stabilus - jam labai nėra ir kur augti, nes „Ryanair” skrydžių nedidina, tuo tarpu į Lutono oro uostą skrido 65 tūkst. keleivių daugiau nei 2015-aisiais. 2016 m. pasižymėjo tuo, jog Lutono kryptyje „Wizz Air” ir „Ryanair” žaidė tarpusavio žaidimus.
2. Frankfurtas
Frankfurtas užima antrąją vietą su 299 tūkst. keleivių. „Lufthansa” pervežtų keleivių skaičius Lietuvoje sumažėjo 1%. Nedidindama „capacity”, kamuojama darbuotojų streikų ir spaudžiančios konkurencijos (vis daugiau krypčių keleiviai iš Vilniaus gali skristi tiesiogiai), „Lufthansa” vargiai galėjo tikėtis augimo. Tuo tarpu 2015-aisiais „Wizz Air” atidarius Vilnius-Hahnas maršrutą, „Ryanair” atsakė perkeldama Hahno maršrutą iš Kauno ir Vilniaus žemėlapyje atsirado papildomas oro uostas netoli Frankfurto.
3. Oslas
Oslas - 207 tūkst. keleivių. Ženklių permainų 2016-aisiais vyko ir Vilnius-Oslas maršrute. Pradžioje „Ryanair” sukonsolidavo visą „capacity” Rygge maršrute Vilniuje. 2017-ųjų pradžioje SAS uždarys skrydžius į Oslą.
4. Kijevas
Kijevas - 163 tūkst. keleivių. Kijevas turbūt labiausiai stebinanti kryptis ir tai neatsitiktinumas, bet kelerių metų tendencija. Priešingai negu kitais atvejais, kuomet staigus keleivių skaičiaus prieaugis dažnai būna nulemtas maršrute išaugusio „low cost” bendrovių išpūsto „capacity” rezultatas, šiuo atveju nuoseklus „Ukraine International” įdirbis lemia taip augantį keleivių srautą. „Ukraine International” kantriai įdirbinėja naujus maršrutus - šiais metais tęsė sezoninį Vilnius-Odesa maršrutą bei pradėjo sezoninį Kijevas-Palanga bei Lvovas-Vilnius maršrutus.
Срочное! КОНЕЦ ВОЙНЫ В 2026: Зеленский ошарашил заявлением. Мюнхен: итоги переговоров / LIVE
5. Milanas
Milanas - 160 tūkst. keleivių. Vilnius-Milanas maršrute 2016 m. nieko įdomaus neįvyko - du LCC gigantai truputį padidino pasiūlą skrydžių į Bergamą ir keleivių skaičius šiek tiek padidėjo. Įdomybių 2017 m.
6. Ryga
Ryga - 160 tūkst. keleivių. Vilnius-Ryga 2016 m. išlaikė tą patį keleivių skaičių, kaip ir 2015 m. Tai vadinčiau geru rezultatu „airBaltic” - kai mažėja unikalios geografijos, kurią galima pasiekti per Rygą (nes beveik visur iš Vilniaus galima skristi tiesiogiai), o pats „airBaltic” plečia skrydžius iš Vilniaus tiesiogiai kitomis kryptimis, išlaikyti stabilų srautą Vilnius-Ryga nėra paprasta. Matyt, 2017 m.
7. Maskva
Maskva - 149 tūkst. keleivių. Keleivių Vilnius-Maskva maršrute sumažėjo 2%, bet čia vertėtų atkreipti dėmesį į visiškai skritingas dvi metų puses. Pirmąjį metų pusmetį keleivių skaičius krito 16%. Antrąjį metų pusmetį keleivių skaičius augo 14%. Lapkritį ir gruodį - net po 22%. Toks keleivių srauto augimas gali atsiremti į „capacity” trūkumą maršrute.
8. Stokholmas
Stokholmas - 144 tūkst. keleivių. Gal kiek nelauktai, Stokholmas tapo didžiausios konkurencijos aikštele 2016-aisiais. Sunku net patikėti, jog dar prieš ketverius metus nė viena aviakopmanija neskraidė tarp Vilniaus ir Stokholmo - tuo tarpu 2016-aisiais tokių buvo net keturios. SAS didino skrydžių skaičių ir spaudžiami konkurencijos pakeitė lėktuvus į reaktyvinius, „Norwegian” toliau tęsė sezoninius skrydžius, „Wizz Air” ypatingai mažomis kainomis skraidino į Skavsta oro uostą, o „airBaltic” toliau bandė atrasti savo vietą šioje rinkoje. Deja, dabar jau žinoma, jog bent pastarieji kitų metų pabaigoje trauksis ir 2017-aisiais planuoja skraidyti trys vežėjai.
9. Kopenhaga
Kopenhaga - 122 tūkst. keleivių. SAS 2016 m. sugebėjo padidinti keleivių skaičių 2% Vilnius-Kopenhaga maršrute spaudžiami įdomios netiesioginės konkurencijos. „Ryanair” tęsia garsiai pradėtą kasdienį maršrutą Kaunas-Kopenhaga, o „Wizz Air” vis nepraranda kantrybės labai pigiai skraidindami Vilnius-Malmė. Tačiau šitie dalykai kol kas nemažina SAS keleivių skaičiaus Kopenhagos maršrute.
10. Antalija
Antalija - 122 tūkst. keleivių. 2016 m. Antalija išliko populiariausia atostogų kryptimi lietuviams - keleivių skaičius padidėjo 10 tūkst., lyginant su 2015-aisiais.
11. Varšuva
Varšuva - 121 tūkst. keleivių. Nieko ypatingai nekeitę „LOT Polish Airlines” 2016 m. Vilnius-Varšuva keleivių skaičių sugebėjo auginti net 20% - 20 tūkst. 2017 m. šiame maršrute laukia tikros įdomybės - „Wizz Air” paskelbė planus šiuo maršrutu skraidyti nuo rugsėjo mėnesio, į ką LOT atsako ėjimu žirgu - jau nuo balandžio tarp Vilniaus ir Varšuvos jie skraidys penkis kartus per dieną.
Kitos populiarios kryptys
Tarp kitų populiarių krypčių galima paminėti Paryžių (100 tūkst.), Briuselį (93 tūkst.), Helsinkį (93 tūkst.), Barseloną (92 tūkst.), Romą (83 tūkst.), Stambulą (74 tūkst.), Eindhoveną (62 tūkst.), Dubliną (61 tūkst.), Taliną (60 tūkst.), Madridą (57 tūkst.) ir Vieną (45 tūkst.).
Stebėtinai geri metai Lietuvoje buvo „Finnair” - Vilnius-Helsinkis keleivių srautas paaugo 13%, nors suomiai nedarė jokių matomų veiksmų. Dar reikėtų atsižvelgti į tai, jog 2015 m. „Austrian” Lietuvoje 2016 m. neteko dar 6% keleivių, o nuo geriausių laikų jau per 10%. 2017-ieji bus įdomus.
Vilniaus oro uosto rekonstrukcija
Vasarą vyksiantis Vilniaus oro uosto uždarymas rekonkstrukcijai stipriai sumaišys kortas ir gal įvykti sunkiai nuspėjamų dalykų. Vienas žingsnis jau įvyko - „Ryanair” iš anksto paskelbė, jog pilnai dviems mėnesiams stabdys visas į Vilnių suplanuotas programas (į Kauną nė vieno reiso neperkels). Tokiu būdu rinka jau neteko 200 tūkst.
Visgi, didžiausias pavojus, jog šiai dienai dar aviakompanijos negali tiksliai numatyti, koks bus realus paklausos sumažėjimas Vilniaus oro uosto uždarymo laikotarpiu bei (!) laikotarpiui prieš uždarymą ir po atidarymo. Su logistiniais nepatogumais daugiausia susidurs ne tie, kuriems, reikės atskristi ir išskristi iš Kauno, bet tie, kurie turės atvykti į vieną oro uostą, o išvykti iš kito. Be to, kol kas sunkiai nuspėjamas trumpų verslo maršrutų sumažėjimas - kiek keleivių rinksis antžeminį transportą keliauti iš Vilniaus į Rygą? Varšuvą? Taliną? Minską?
Vien techniškai, dėl neaptarnaujamų keleivių uždarymo laikotarpiu, Vilniaus oro uostas neteks apie 360 tūkst. keleivių per tas savaites. Be to, dėl „Ryanair” veiksmų ir dėl paklausos mažėjimo „prieš ir po”, prognozuočiau, kad tas uždarymo efektas gali būti apie 550 tūkst. keleivių netekimą statistikoje (iš kurių apie 250 tūkst. persikels į Kauną).
Jeigu viskas vyktų įprastine vaga, prognozuočiau, jog Vilniaus oro uostas galėtų augti apie 10% (t.y. apie 4,15 mln. keleivių) - todėl, mano prognozė, jog 2017 m. statistikos skaičius bus apie 3,6 mln. keleivių.