Turto iššvaistymas - tai svetimo turto perdavimas, dovanojimas ar kitoks neatlygintinis jo perleidimas tretiesiems asmenims. Iššvaistymo atveju kaltininkas svetimos nuosavybės atžvilgiu elgiasi lyg būtų jos savininkas.
Iššvaistyti galima svetimą turtą, pavyzdžiui, įmonės sandėlyje esančias prekes, ir turtinę teisę, pavyzdžiui, įkeistą turtą ar įmonės negrynuosius pinigus. Iššvaistymo padarinys - turto ar turtinės teisės sumažėjimas arba netekimas.
Iššvaistydamas svetimą turtą, kaltininkas viršija savo įgaliojimus turto atžvilgiu, neatlygintinai perleidžia turtą ar turtinę teisę kitam asmeniui, pavyzdžiui, pardavėja, norėdama atsiskaityti su kreditoriumi, leidžia jam iš parduotuvės paimti norimas prekes.
Turto pasisavinimas: esminiai aspektai
Turto pasisavinimas - tai asmeniui patikėto ar jo žinioje esančio turto neteisėtas pavertimas savu. Tai gali reikštis aktyviais veiksmais ar neveikimu ir būti:
- Atviras (asmuo veikia viešai, žinodamas, kad turto savininkas supranta jo veikos pobūdį).
- Slaptas (stengiasi nuslėpti savo nusikalstamą veiką).
Skirtumas tarp patikėto ir žinioje esančio turto
Svarbu atskirti, kas laikoma asmeniui patikėtu turtu ir jo žinioje esančiu turtu:
- Asmeniui patikėtas turtas (ir jo turtinė teisė) yra dėl užimamų pareigų, specialių pavedimų ir sutarčių teisėtai jo valdomas turtas (svetimas turtas ir turtinės teisės), kuriems jis turi apibrėžtus įgalioimus.
- Jo žinioje esantis turtas (ir turtinė teisė) yra turtas, dėl kurio panaudojimo kaltininkas pagal savo užimamas pareigas (pvz., įmonės vadovas ar asmuo, atsakingas už tam tikras jos veiklos sritis, bet materialiai neatsakingas už jos turtą ir turintis įgaliojimus juo disponuoti priimdamas įsakymus, pasirašydamas sutartis ir kita) turi teisę duoti nurodymus pavaldiniams, kuriems šis turtas (turtinė teisė) patikėta.
Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti.
Turtinės teisės (taip pat negrynųjų pinigų) pasisavinimo baigtumo momentu laikoma sandorio teisinių padarinių įsigaliojimas (teisės turėtojo pasikeitimas).
Atsakomybė už turto pasisavinimą Lietuvoje
Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą buvo nustatyta 1919-40 galiojusiame Rusijos imperijos baudžiamajame statute (1903).
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (2015, įsigaliojo 2017) turto pasisavinimas laikomas administraciniu nusižengimu, jei pasisavinto turto vertė neviršija 3 trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Baudžiamajame kodekse (2000, įsigaliojo 2003) turto pasisavinimas skirstomas į:
- Baudžiamąjį nusižengimą (pasisavinto turto vertė - 1-3 MGL).
- Nusikaltimą (vertė paprasta - 3-250 MGL).
- Nusikaltimą (vertė didelė - daugiau kaip 250 MGL).
Taip pat nustatyta atsakomybė už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybių pasisavinimą.
Ši informacija pateikta remiantis teisės aktais: Nr. 1961-01-01, Nr. 18-147.
Turto pasisavinimo klasifikacija pagal vertę
Atsakomybė už turto pasisavinimą priklauso nuo pasisavinto turto vertės, kuri yra matuojama minimaliais gyvenimo lygiais (MGL).
Žemiau esančioje lentelėje pateikiama apibendrinta informacija apie atsakomybę už turto pasisavinimą, priklausomai nuo turto vertės:
| Pasisavinto turto vertė | Atsakomybė |
|---|---|
| Iki 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių | Administracinis nusižengimas |
| 1-3 MGL | Baudžiamasis nusižengimas |
| 3-250 MGL | Nusikaltimas |
| Daugiau nei 250 MGL | Nusikaltimas (didelė vertė) |
Praktinis pavyzdys iš teismų praktikos
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.
Bylos duomenimis, direktorius, piktnaudžiaudamas jo žinioje buvusiu ir įmonei patikėtu turtu, įtariama, neteisėtai perleido automobilius tretiesiems asmenims. 2022 metų vasario-kovo mėnesiais įmonė priėmė saugoti penkis automobilius, kuriuos keturi Ukrainos ir vienas Vokietijos pilietis įsigijo per tarpininkaujančią įmonę JAV aukcionuose.
Automobilių vertė svyravo nuo beveik 3 000 iki daugiau nei 46 000 eurų. Automobiliams atvykus į Lietuvą ir atlikus muitinės procedūras, įmonė privalėjo juos perduoti teisėtiems savininkams. Vietoje to kaltinamasis, manoma, organizavo neteisėtą jų pardavimą - ieškojo pirkėjų, talpino skelbimus internete, tvarkė dokumentus ir organizavo automobilių eksportą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, dėl šių veiksmų penki automobiliai buvo neteisėtai realizuoti ir išgabenti iš Lietuvos, o jų savininkams padaryta didelė turtinė žala.
Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis, galimai pasinaudodamas karo padėtimi, nusprendė neperduoti keturių Ukrainos piliečiams priklausiusių automobilių, nurodydamas, jog jiems jų nereikia, ir juos neteisėtai realizavo juos tretiesiems asmenims.
Byloje kaltinamas ir komercijos direktorius, kuris bendrininkų grupėje kartu su direktoriumi vieną automobilį neteisėtai perdavė tretiems asmenims.
Direktoriui pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 184 straipsnio 3 dalį. Už šį nusikaltimą jam gali grėsti laisvės atėmimas iki 7 metų. Komercijos direktoriui pareikšti kaltinimai pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už turto pasisavinimą ir vienas iš esminių šios veikos subjekto požymių yra tai, jog kaltininkas su pasisavintu turtu yra susijęs teisiniais santykiais.
D. Bukelienė, A. Drakšienė, D. Pranka ir kiti Lietuvos autoriai teigia, jog tam, kad asmuo atsakytų pagal šį straipsnį, turi atsirasti padariniai, t.y. nuketėjusiajam turi būti padaryta žala, todėl šios veikos sudėtis pagal šiuos teiginius yra laikoma materialiąja.
Tačiau gana ilgą laiką Lietuvos teismai pagal šį straipsnį nuteisdavo asmenis kai nukentėjusysis nepatirdavo realios žalos. Pagal teismų praktiką, turto pasisavinimo veika buvo laikoma baigta nustačius turto paėmimo faktą, o žala nebūdavo nustatinėjama, nes buvo manoma, jog žala kyla kartu su neteisėtais kaltininko veiksmais.
Taigi, laikantis tokio teismų praktikos nustatyto veikos baigtumo momento galima teigti, jog teismai šios veikos sudėtį laikė formalia, bet praktikoje pasitaiko nemažai atvejų, kai bendrovės vadovas neteisėtai disponuoja jam patikėtu turtu ir taip atsiranda vienas iš nusikalstamos veikos požymių, tačiau visas lėšas panaudojus bendrovės naudai žala jai nepadaroma, todėl, remiantis jau minėtais Lietuvos autoriais, kaltininko nebūtų galima bausti už turto pasisavinimą todėl tokiais atvejais būtina nustatyti kokį tikslą turėjo kaltininkas, pasisavindamas svetimą turtą.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė baigė ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo. Anot prokuratūros pranešimo, kartu su organizuotos grupės požymius atitinkančia bendrininkų grupe nusikalstamas veikas vykdė ir vieno iš Lietuvoje veikiančių bankų („Atviros Klaipėdos” duomenimis - „Snoro” banko) atsakingi darbuotojai.
Bylos duomenimis, kaltinamieji įkeisdami visą įmonės nekilnojamąjį turtą, iš banko gavo 26 milijonų litų (apie 7,53 mln. eurų) paskolą. Įtariama, kad įmonės vardu buvo sudarytos sutartys dėl dviejų kitų susijusių, tačiau faktiškai nemokių ir neturinčių jokio realaus turto įmonių akcijų pirkimo už beveik 20 milijonų litų (apie 5,7 mln. eurų).
„Ikiteisminio tyrimo duomenų visuma leidžia manyti, kad 2,2 milijono litų (kiek daugiau nei 637 tūkstančiai eurų) pervesta į su dalimi iš įtariamųjų glaudžiai susijusios įmonės sąskaitą, o 353 tūkstančiai litų (apie 102 tūkstančiai 580 eurų) pervesta į vienos iš įtariamųjų dukters sąskaitą. Visiems aštuoniems asmenims, įtariamiems šios nusikalstamos veikos padarymu, kaltinimai pareikšti dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.
tags: #imones #turto #issvaistymas