Miško sodinimo ūkinės paskirties žemėje reikalavimai Lietuvoje

Miško savininkams iškirtus mišką, privaloma jį atkurti per trejus metus. Tačiau galimybę sodinti mišką turi ne tik miškų savininkai. Mišką įveisti galima ir žemės ūkio paskirties žemėje, pasinaudojus Europos Sąjungos parama.

Pirmieji žingsniai norint įveisti mišką

Ką turite padaryti pirmiausia:

• Norintys įveisti mišką pasinaudoję ES parama, privalo žemės valdą įregistruoti LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
• Kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) prie ŽŪM ir gauti leidimą miškui įveisti (jei planuojama mišką veisti ne miškų ūkio paskirties žemėje).
• Jeigu žemė valdoma bendra, daline arba jungtine nuosavybės teise, reikalingas notaro patvirtintas bendraturčių sutikimas.
• Turėti parengtą ir su Valstybine miškų tarnyba suderintą želdinimo ir žėlimo projektą.

Želdinimo ir žėlimo projektas

Želdinimo ir žėlimo projektas - pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis įgyvendinamas miško įveisimo projektas. Jame nurodyta visa informacija, kuri bus reikalinga įveisiant mišką: kokių ir kiek medelių sodinti, kokiu būdu paruošti dirvą, kokiu atstumu sodinti, kur įsigyti sodinukų. Taip pat nurodoma, kokių apsaugos ir priežiūros priemonių reikės, norint išauginti sveiką ir produktyvų medyną.

ES Parama miško veisimui

Nuo rugsėjo 1 d. prasideda antrasis paraiškų surinkimo etapas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Paraiškas bus galima teikti elektroniniu būdu iki lapkričio 30 d. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 12 107 931 Eur paramos lėšų.

Kas gali kreiptis paramos?

Paramos pagal šią veiklos sritį gali kreiptis juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, ir savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.

Kad gautumėte paramą

Pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei atitinka išvardytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus ir surinko ne mažau 30 paramos paraiškų atrankos balų.

Norint gauti paramą būtina pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektą, atitinkantį įgyvendinimo taisyklėse numatytas nuostatas ir patvirtintą atsakingos institucijos. Projektas turi būti parengtas taip:

• želdinių rūšinėje sudėtyje būtų ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių medžių rūšių;
• želdinių rūšinės sudėties formulėje būtų ne daugiau kaip 6 dalys ąžuolų ir (arba) 4 dalys liepų;
• dėl vienos miško želdinių rūšinės sudėties;
• suplanuotas užsodinti ne mažesnis kaip 0,5 ha vientiso veisiamo miškoplotas (išskyrus atvejus, nurodytus įgyvendinimo taisyklėse);
• parengtas vienam kadastriniam ir (arba) taksaciniam miško sklypui ar jo daliai (išskyrus atvejį, kai miškas veisiamas keliuose kadastriniuose ir (arba) taksaciniuose miško sklypuose, besiribojančiuose vienas su kitu);
• suplanuota užsodinti tik vietinės kilmės (Lietuvos Respublikos teritorijos) medžių rūšimis (išskyrus greitai augančių medžių rūšių, kurių kilmės rajonai nenustatyti, plantacinius želdinius);
• atitikti visus kitus priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Kada parama neteikiama?

Parama neteikiama, jei:

• numatyti sodinti trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti;
• miškas veisiamas antrą kartą tame pačiame plote;
• miškas jau buvo pradėtas veisti ar įveistas iki paramos paraiškos pateikimo;
• projekte suprojektuotas želdinimo ir (arba) žėlimo plotas sudaro mažiau nei 70 procentų viso veisiamo ploto;
• atkuriamas miškas arba miškas veisiamas plote, kuriame plynai iškirsti savaime mišku apaugantys ar apaugę plotai yra įrašyti į LR miškų valstybės kadastrą arba VMT duomenų bazę kaip miškas arba žemė, apauganti mišku;
• miškas veisiamas kaip kompensacija už verčiamą kitomis naudmenomis miško žemės plotą pagal Miškų įstatymo 11 str.

Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos. Tuo tarpu už savaime mišku apaugusią (kai papildomai želdinti nereikia) žemę miško įveisimo išmoka nemokama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jei žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų.

Išmokų dydžiai

Apskaičiuojamos atskirai kiekvieno projekto vienkartinė miško įveisimo, taip pat kasmetės priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos, priklausomai nuo veisiamų želdinių rūšinės sudėties. Nustatyti šie miško įveisimo, įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai atskiroms veisiamų medžių rūšims:

Veisiant medžių rūšis, nenurodytas lentelėje, taikoma mažiausia miško įveisimo išmoka (1 246 Eur už 1 ha), įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka (163 Eur už 1 ha).

Atrankos kriterijai ir suteikiami balai

Kai visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai skirti tik miško žėliniais apaugusio ploto priežiūrai, apsaugai ir ugdymui ir (arba) miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikalingas tik papildomas želdinimas (kai miško žėliniai sklype sudaro 50 proc. ir daugiau reikalingo tankio, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais), skiriama 20 balų.

• Daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, nustatytų LR žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 3D-245, skiriama 15 balų.
• Miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai, skiriama 15 balų.
• Miško želdinimo ir žėlimo projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc., skiriama 15 balų.
• Miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., skiriama 10 balų.

Pareiškėjas, veisiantis mišką jam (arba ir bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančioje žemėje, yra:

• fizinis asmuo - skiriama 15 balų;
• juridinis asmuo - skiriama 10 balų.

• Veisiamas miškas ribojasi su esamu mišku arba su veisiamu mišku, už kurį skirta parama ir kuriame laikomasi numatytų įsipareigojimų pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ar Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ arba Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“, - skiriami 5 balai.
• Pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško kooperatyvo narys - skiriami 5 balai.

Privalomas mažiausias paraiškų atrankos balų skaičius - 30. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos atmetamos.

Jei paraiškos surenka vienodą atrankos balų skaičių ir skirtos paramos nepakanka visoms paraiškoms finansuoti, atliekamas papildomas pareiškėjų paraiškų atrankos vertinimas, pirmenybę suteikiant pareiškėjams:

• kurie nebuvo gavę paramos pagal priemonės veiklos sritį arba Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“;
• pagal mažiausią preliminarią paramos sumą, apskaičiuotą pagal pareiškėjo paraiškoje nurodytus duomenis.

Naudinga pasikonsultuoti su specialistais

Paraiškų rinkimo laikotarpis pakankamai trumpas, tad naudinga pasikonsultuoti su ilgametę patirtį turinčiais LŽŪKT Miškininkystės paslaugų biuro specialistais. Jie patars, kokius darbus reikia atlikti, kokius dokumentus pasiruošti, kad būtų galima gauti leidimą vykdyti veiklą, įvertins galimybę gauti paramą, konsultuos, parengs miško želdinimo ir žėlimo projektus ar kitus reikiamus dokumentus, pateiks paraišką, atsakys į pateiktas užklausas, konsultuos projekto įgyvendinimo klausimais, padės nepasiklysti tarp įsipareigojimų ir reikalavimų.

Medžių savaiminukai

Ką reikia žinoti žemės savininkams, kada jos plotas gali būti inventorizuojamas kaip miškas, ką daryti, jei ten norima toliau vystyti žemės ūkio veiklą?

Medžių savaiminukai - savaiminės kilmės medžiai, išaugę ne miško žemėje. Tokie medžiai atitinka tam tikrus požymius: užima ne mažesnį kaip 0,1 ha plotą, jų skalsumas ne mažesnis kaip 0,3, o aukštis natūralioje augavietėje siekia ne mažiau kaip 5 metrus.

Savaiminukais nelaikomi medžiai, išaugę miško žemėje (kirtavietėje, miško aikštėje, laukymėje ir pan.), kultūriniu būdu įveisti želdiniai ir ne miško žemėje išaugę pavieniai medžiai ar jų grupės, neatitinkantys anksčiau išvardytų reikalavimų.

Šiuo metu, sprendžiant, ar žemė jau laikoma mišku, vadovaujamasi vienu atskaitos tašku - savaiminukų vidutiniu amžiumi.

„Jeigu medžių savaiminukų vidutinis amžius yra 20 metų ir daugiau, jie pripažįstami miško žeme ir gali būti traukiami į miško apskaitą, registruojami miško kadastre“, - seminaro dalyviams kalbėjo R. Beniušis.

Jei medžiai ir atrodo lyg miškelis, tačiau jų vidutinis amžius mažesnis nei 20 metų, jie nelaikomi miško žeme, bet tokia galėtų tapti žemės savininko valia.

R. Beniušis priminė, kad dabartinė tvarka galioja nuo 2012 m., o anksčiau žemė mišku galėjo būti registruojama pagal tuo laiku galiojusių teisės aktų numatytą tvarką.

„Buvo svarbus ne savaiminukų amžius ar kiti rodikliai, o vertinta pagal jų skaičių hektare ir vidutinį aukštį“, - kalbėjo R. Beniušis. Tuo laiku tam, kad būtų traktuojama kaip miškas, spygliuočių ir kietųjų lapuočių turėjo būti 2 000 vnt/ha ir vidutinio 1 m aukščio, o minkštųjų lapuočių - 4 000 vnt/ha ir 2 m vidutinio aukščio.

Tikėtina, kad dabar galiojanti tvarka dar bus keičiama. „Naujame Miškų įstatymo projekte matome, kad planuojama savaiminukų amžių sumažinti iki 10 metų, nuo tada jie iš karto galėtų būti pripažįstami mišku“, - sakė R. Beniušis.

Dabar medžiai savaiminukai inventorizuojami palaipsniui. Šiuo metu tai daroma Radviliškio, Dubravos, Kazlų Rūdos, Prienų, Nemenčinės, Šalčininkų regionuose.

Jei, atlikus inventorizaciją, nustatoma, kad savaiminukų vidutinis amžius yra daugiau kaip 20 metų, Miškų tarnyba tokios žemės savininkus per 3 mėn. raštu informuoja, kad jų žemė po 3 mėn. nuo informavimo dienos bus įrašyta į Miškų kadastrą.

„Ta žemė neatimama iš savininko, tiesiog jis turės ją tvarkyti pagal veiklą miškuose reglamentuojančius teisės aktus“, - pabrėžė R. Beniušis. Tokios teritorijos negalima išvalyti nuo medžių, naudoti žemės ūkui, užstatymui ar kitokiai veiklai. Kritimai čia galimi tik vadovaujantis Miško kirtimo taisyklėmis.

Vis dėlto ir tokiose teritorijose dėl medžių, kurių skersmuo yra 20 cm ir didesnis, kirtimo patariama kreiptis į savivaldos institucijas.

„Kartais būna laukuose dideli ąžuolai, jie apauga jaunomis drebulaitėmis, kurias valant nukertamas ir tas ąžuolas. Vėliau žemės savininkai turi problemų, nes tie medžiai paprastai būna savivaldybėse apskaityti ir vienokiu ar kitokiu būdu saugomi“, - pavyzdį pateikė R. Beniušis.

Išvalius teritoriją, savaiminukų inventorizacijos duomenys nepanaikinami iki kitos inventorizacijos. Anot Tarnybos atstovo, tai daroma norint išvengti piktnaudžiavimo, kai savaiminukai iškertami, o vėliau prašoma paramos miško įveisimui kultūriniu būdu.

tags: #medziai #ukio #paskirties #zemeje