Įmonės nuosavybės formos rūšys Lietuvoje

Tinkamos verslo kūrimo formos pasirinkimas - tai vienas iš svarbiausių žingsnių veiklos pradžioje. Tinkamos verslo formos pasirinkimą, galima laikyti vienu iš sudėtingiausių naujo verslo kūrimo etapų. Iš esmės, bet kokia ekonominė veikla turi turėti kažkokią teisinę formą, kurios pagrindu veikla bus vykdoma.

Kokią teisinę formą parinkti savo naujai kuriamam ar planuojamam verslui, dažniausiai priklauso nuo daugelio niuansų bei kriterijų, kurių pradedantis verslininkas gali ir nežinoti. Atsižvelgiant į planuojamos veiklos apimtis, pobūdį, tikslą bei kitus svarbius kriterijus, Lietuvoje verslą galima vykdyti pasirinkus individualią veiklą arba įsteigus juridinį asmenį.

Prieš pradedant plėtoti tam tikrą verslą, svarbu pasirinkti teisinę verslo formą, kuri geriausiai tiktų vykdomai veiklai. Nuo jos priklauso ne tik pavadinimas, bet ir įmonės vadovo atsakomybės ribos, pelno dydis, verslo tęstinumas ir kt. Ketinant pradėti savo verslą, pirmiausia reikėtų apsispręsti dėl formos pasirinkimo ir apgalvoti kuriamos įmonės veiklos pobūdį, turimo kapitalo dydį, taikomus mokesčius, atsakomybės laipsnį, įmonės steigėjų skaičių bei veiklos vykdymo sudėtingumo lygį.

Taip pat, reikia apsispręsti, ar užsiimti individualia veikla be verslo liudijimo, dirbti pagal verslo liudijimą, ar steigti įmonę. Individuali veikla vadinama savarankiška veikla, kurios vykdymu siekiama gauti pajamų, arba kitos ekonominės naudos per tęstinį laiką, neįsteigus įmonės. Tuo tarpu įmone paprastai įvardijamas savo vardą turintis ūkinis vienetas, užsiimantis tam tikra gamybine, komercine ir ūkine veikla.

Įmonės tipo pasirinkimą lemia verslo rūšis, gamybos apimtys, rinka, investicijų poreikis ir galimybės. Norint įvertinti verslo įmonių tipų juridinius aspektus, reikia susipažinti su įstatymais, reglamentuojančiais įmonių veiklą.

Individuali veikla

Individuali veikla - tai fizinio asmens nuolat vykdoma savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla, siekiant pelno. Teisę užsiimti individualia veikla, nesteigiant jokio juridinio asmens, suteikia Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.

Individualios veiklos vykdymo pažyma - tai oficialus dokumentas, patvirtinantis, kad jo turėtojas neribotą laikotarpį gali verstis pažymoje nurodyta veikla ir iš tos veiklos gauti pajamų arba kitos ekonominės naudos. Taigi, turint individualios veiklos vykdymo pažymą, kiekvienas gyventojas gali gauti pajamų iš komercinės ar gamybinės veiklos, nesteigdamas juridinio asmens.

Išsiimti individualios veiklos pažymą yra labai paprasta ir nieko nekainuoja. Ši verslo organizavimo forma labiausiai tinka mažai rizikingam smulkiam verslui, kuriam nereikia didelio pradinio kapitalo. Visus mokėtinus mokesčius apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka pats gyventojas, vykdantis individualią veiklą.

Verslo liudijimas - tai oficialus dokumentas, patvirtinantis, kad gyventojas yra sumokėjęs savivaldybės nustatytą fiksuotą gyventojų pajamų mokestį ir tam tikrą laiką gali verstis liudijime nurodyta veikla. Verslo liudijimai yra išduodami tik kai kurioms veikloms (veiklų sąrašas). Jei planuojamos veiklos sąraše nėra, tuomet reikės išsiimti individualios veiklos pažymą. Gyventojas gali įsigyti neribotą skaičių skirtingų veiklos rūšių verslo liudijimų.

Ši verslo forma labiausiai tinka smulkiam verslui, kurio ketinate imtis vienas arba su artimaisiais, o verslo pradžiai nereikia didelių investicijų.

Juridiniai asmenys

Nutarus steigti juridinį asmenį, pirma reikia nuspręsti kuri verslo organizavimo forma geriausiai atitinka planuojamos veiklos pobūdį bei tikslus. Pagal taikomą atsakomybę, juridiniai asmenys gali būti skirstomi į neribotos bei ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis. Verta žinoti, kad už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens įsipareigojimus atsako juridinio asmens dalyvis savo turtu.

Pagal veiklos tikslą, juridiniai asmenys gali būti skirstomi į privačius ir viešuosius. Privačiųjų juridinių asmenų steigėjai, dažniausiai siekia materialinės naudos sau, todėl turi teisę iš vykdomos veiklos gauti pelną.

Individuali įmonė (IĮ)

Individuali įmonė - tai neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio steigėju gali būti tik vienas fizinis asmuo. Taigi, jeigu įmonė nevykdys prisiimtų įsipareigojimų, už ją savo ar savo šeimos turtu atsakys įmonės savininkas. Individuali įmonė yra paprasčiausia verslo forma, kurioje savininkas atsako už įmonės įsipareigojimus visu savo turtu.

Verta pažymėti, kad individualios įmonės savininkas negali būti kitos individualios įmonės savininku. Individualioje įmonėje galima įdarbinti kitus žmones, o įmonės savininkas įmonėje gali dirbti ir nesudaręs darbo sutarties. Įkurti individualiai įmonei pradinio kapitalo nereikia. Įmonės turtas priklauso pačiai įmonei nuosavybės teise, tačiau savininkas gali naudoti įmonės turtą ir asmeniniams tikslams.

Esant poreikiui, individualią įmone galima pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę, tiesiog reikia ne mažesnio kaip 2,5 tūkst.

IĮ turi šiuos privalumus: įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. Tai reiškia, kad verslo nesėkmės atveju gali būti prarastas ne tik įmonės turtas, bet ir asmeninis turtas.

Pagrindinis IĮ trūkumas yra tas, kad, ją turint, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. IĮ turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. IĮ pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „IĮ“.

Reikėtų įvertinti riziką, susijusią su atliekamų darbų ar paslaugų kokybe, atlikimo terminais, tiekėjais ir pan. Neįvykdžius prievolių užsakovui, valstybei, socialinio draudimo įstaigai ar kitiems kreditoriams iš įmonės turto, prievolių įvykdymas yra nukreipiamas į savininko turtą. IĮ skolos negali būti nurašomos. Prieš registruojant šios teisinės formos įmonę būtina įvertinti visus privalumus ir trūkumus.

Individualių įmonių įstatymas nustato, kad IĮ gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, taip pat į viešąją įstaigą. IĮ negali būti reorganizuojama, išskyrus atvejus, kai IĮ paveldi asmuo, kuris yra kitos IĮ savininkas bei kai reorganizuojama iki 2004 m. sausio 1 d. įsteigta IĮ, kurios savininkai yra abu sutuoktiniai.

IĮ, įsteigtos iki 2004 m. sausio 1 d., kurių pavadinime yra žodžiai „personalinė įmonė“, šių žodžių santrumpa „PĮ“, taip pat IĮ, kurių pavadinimuose nenurodyta teisinė forma, nuo 2004 m. sausio 1 d. laikomos individualiomis įmonėmis. IĮ savininkai, turintys dvi ir daugiau IĮ, iki 2005 m. gruodžio 31 d.

Mažoji bendrija (MB)

Mažoji bendrija - tai pakankamai nauja, tačiau sparčiai populiarėjanti tarp pradedančių verslininkų, įmonių rūšis Lietuvoje. Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl už neįvykdytus mažosios bendrijos įsipareigojimus, jos nariai savo turtu neatsako. Mažąją bendriją gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų.

Steigiant mažąją bendriją, minimalus įstatinis kapitalas nėra būtinas, tačiau jos nariai moka bendrijos narių susirinkime nustatyto dydžio įnašus. Uždirbtas pelnas paprastai paskirstomas proporcingai narių įnašų dydžiui. Mažąją bendriją valdo narių susirinkimas arba narių susirinkimas ir vadovas.

Paprasta išeiti iš verslo - mažosios bendrijos narys gali lengvai parduoti arba perleisti nario teisę kitiems asmenims.

Kuriant MB, privalumų yra išties nemažai. Visų pirma čia daug lankstumo ją steigiant. Taip pat verta pabrėžti ir lankstumą finansiniu aspektu. Kuriant Mažąją Bendriją nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, todėl įmonė savo veiklą gali pradėti remdamasi kapitalu surinktu iš steigėjų įnašu. Kaip ir kitose ribotos atsakomybės juridinėse formose, čia steigiantieji nerizikuoja savo turtu, o už visas prievoles yra atsakoma įmonės turtu, taigi šis aspektas taip pat yra pliusas.

Kalbant apie trūkumus, vienas pagrindinių yra tai, jog steigėjų skaičius yra pakankamai ribotas, t.y tik 10 fizinių arba juridinių asmenų. Čia verslininkai turėtų atkreipti itin didelį dėmesį į įmonės pavadinimą, kadangi jis turi būti unikalus ir su niekuo nesutapti. Šiam įmonės tipui taip pat reikalingas nemažas kiekis dokumentacijos, todėl geriau susitvarkyti viską kuo anksčiau.

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB)

Uždaroji akcinė bendrovė - tai ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl jos savininkai (akcininkai) už bendrovės įsipareigojimus savo turtu neatsako. Bendrovės steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Didžiausias uždarosios akcinės bendrovės akcininkų skaičius seniau galėjo siekti iki 249 akcininkų, tačiau šiuo metu jau yra neberibojamas. Steigiant uždarąją akcinę bendrovę reikalingas ne mažesnis kaip 2,5 tūkst.

Svarbiausius bendrovės veiklos klausimus sprendžia visuotinis akcininkų susirinkimas, o einamieji klausimai paprastai būna patikėti bendrovės vadovui. Sprendimai visuotiniame akcininkų susirinkime priimami akcininkams balsuojant. Kiekviena akcininko turima akcija, suteikia jam vieną balsą. Esant poreikiui, bendrovėje taip pat gali būti sudaroma valdyba ir stebėtojų taryba.

Uždarosios akcinės bendrovės yra populiariausios verslo organizavimo formos Lietuvoje. Šios rūšies įmonės labiausiai tinka vidutiniam arba stambiam verslui vykdyti.

UAB yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, jos akcininkai savo turtu neatsako už UAB neįvykdytas prievoles. UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, o akcininkų skaičius neribojamas.

Kadangi AB turi teisę platinti akcijas viešai, ji turi teisę naudotis įvairiomis informacijos priemonėmis bei parduoti savo akcijas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui. UAB akcijų platinimą įstatymas griežtai riboja, taip susiaurindamas jos potencialius lėšų (kapitalo) šaltinius.

Bendrovės steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį (jeigu steigėjas vienas - jis pasirašo steigimo aktą). Ši sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir, steigiant AB, registruoti akcijas Vertybinių popierių komisijoje. Steigiamos bendrovės akcijas pasirašo bendrovės steigėjai. Kai visi pradiniai įnašai už akcijas yra įmokėti, steigėjai iki bendrovės įregistravimo privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą.

Steigiamasis susirinkimas tvirtina akcinės bendrovės steigimo ataskaitą, renka audito įmonę, renka bendrovės valdymo organų narius, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimus. Po steigiamojo susirinkimo bendrovė įregistruojama Juridinių asmenų registre. Nuo įregistravimo dienos bendrovė yra įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises.

Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad, steigiant bendrovę, pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo. Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos.

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, kurie yra pagrindinis teisinis dokumentas. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. AB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas ir ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas - stebėtojų taryba ar valdyba. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba UAB gali būti nesudaromos.

Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė - AB ar UAB turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausius sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų.

AB ir UAB buhalterinę apskaitą tvarko pagal dvejybinę sistemą, o tai reikalauja išsamių buhalterijos žinių ir darbuotojų, turinčių atitinkamą kvalifikaciją.

Viešoji įstaiga (VšĮ)

Viešoji įstaiga - tai ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris savo veikla nesiekia gauti pelno. Šios verslo formos steigėjų skaičius nėra ribojamas ir jais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Steigiant viešąją įstaigą, įstatinis kapitalas nebūtinas, o jos dalininkai už įstaigos neįvykdytus įsipareigojimus atsako tik ta turto dalimi, kuri buvo įmokėta steigiant šį juridinį asmenį.

Pagrindinis viešosios įstaigos veiklos tikslas - tenkinti viešąjį interesą ir vykdyti visuomenei naudingą veiklą. Viešosios įstaigos statusas, leidžia šiam juridiniam asmeniui užsiimti ir komercine veikla, tačiau iš šios veiklos gautas pelnas, negali būti išmokėtas įstaigos dalininkams - dalininkai gali gauti tik nustatyto dydžio atlyginimą. Viešoji įstaiga taip pat gali gauti 2 proc.

Viešoji įstaiga (VšĮ) yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. VšĮ gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, steigėjų skaičius neribojamas.

Valstybės ir savivaldos institucijos valstybės (savivaldybės) turtą VšĮ gali perduoti tik panaudos pagrindais. Populiariausia ne pelno organizacija yra viešoji įstaiga (VšĮ), nes ji vienintelė iš ne pelno organizacijų gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą. VšĮ gali steigti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Steigėjų skaičius neribojamas.

Kooperatinė bendrovė

Kooperatinė bendrovė yra įmonė, kurią steigia keli asmenys, norėdami bendrai vykdyti ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą. Kooperatinės bendrovės nariai yra atsakingi už įmonės įsipareigojimus savo turtu.

Kooperatinė bendrovė (KB) - įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. KB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.

KB turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. KB pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. KB narys pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu. KB turi ne mažiau kaip 5 narius bei savo pavadinimą. KB steigimo dokumentai yra įstatai ir steigimo sutartis.

KB įstatai yra dokumentas, kuriuo KB vadovaujasi savo veikloje. KB steigėjai turi būti ne mažiau kaip 5 fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. Kiekvienas KB steigėjas privalo tapti jos nariu.

KB steigėjai sudaro KB steigimo sutartį, parengia KB įstatų projektą, sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Steigimo sutartis yra viešas dokumentas. KB teisinis veiklos pagrindas yra bendrovės įstatai, kuriuos parengia steigėjai ir priima steigiamajame susirinkime.

Nuosavybės formų palyginimas

Šioje lentelėje pateikiamas nuosavybės formų palyginimas pagal pagrindinius kriterijus:

Pasirinkimas priklauso nuo verslo pobūdžio, planuojamos veiklos apimties, rizikos lygio ir kitų faktorių. Prieš priimant sprendimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininkais ir finansų specialistais, kurie gali padėti įvertinti visus aspektus ir pasirinkti tinkamiausią nuosavybės formą konkrečiu atveju.

Įmonės steigimo schema

Kiti aspektai

Svarbu atsižvelgti ir į kitus aspektus, tokius kaip mokesčių sistema, buhalterinė apskaita ir teisiniai reikalavimai. Įmonės kapitalo struktūra yra skolos ir nuosavybės derinys, kurį įmonė naudoja savo veiklai finansuoti bei augimui užtikrinti. Kitaip tariant, tai būdas, kuriuo įmonė finansuoja savo turtą, derindama skolą ir nuosavybę. Įmonės kapitalo struktūra yra svarbus veiksnys, lemiantis jos finansinę būklę ir našumą.

Svarbu atsižvelgti į skolos ir nuosavybės kainą. Skolos kaina yra palūkanų norma, kurią įmonė turi sumokėti už savo skolą, o nuosavybės kaina yra grąža, kurią akcininkai tikisi gauti iš savo investicijų. Skolos ir nuosavybės sąnaudos turėtų būti subalansuotos, siekiant užtikrinti, kad įmonė galėtų efektyviai finansuoti savo veiklą ir augimą.

Įmonės kapitalo struktūra taip pat turėtų būti valdoma taip, kad ji atitiktų įmonės rizikos profilį. Įmonės rizikos profilis nustatomas pagal skolos ir nuosavybės santykį jos kapitalo struktūroje. Manoma, kad įmonė, turinti aukštą skolos ir nuosavybės santykį, yra labiau rizikinga nei įmonė, kurios skolos ir nuosavybės santykis yra žemas.

Nuosavybė apskaitoje

Nuosavybė apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šaltiniu ir nurodo, kas konkrečiai investavo turtą į įmonę. Steigiant įmonę turtą investuoja savininkas. Apskaitoje apskaičiuojamas įmonės turtas ir nuosavybė bei nurodoma, kam konkrečiai visa tai priklauso, nes bet koks turtas privalo turėti savininką.

Priklausomybė tarp turto ir nuosavybės yra išreiškiama pagrindine apskaitos lygybe:

Turtas = Nuosavybė

Be į įmonę investuoto turto, įmonė laikinai gali disponuoti pasiskolintu turtu, kuris turės būti grąžintas savininkams. Skolintas turtas kitu terminu vadinamas - skolintojų nuosavybe. Dažnai skolintojų nuosavybė suprantama kaip skolintas materialusis turtas arba kitaip - pinigai (pavyzdžiui, skola bankui). Skolos gali būti grąžinamos ne tik pinigais.

Grąžinama skola gali būti įsipareigojant teikti paslaugas tam tikrą laiką arba įsispareigojant...

tags: #imones #nuosavybes #formos