Žemės atmintis slypi ne tik istorijos vadovėliuose, bet ir nebyliose kalvose, akmenyse, senolių pasakojimuose. Kaip ir daugelyje Lietuvos vietų, taip ir Žemaitijoje bei Dzūkijoje piliakalniai ir šventi akmenys vis dar saugo senosios pasaulėjautos atgarsius. Nors modernioji kultūra vis sparčiau keičia peizažą ir trina senųjų kartų atmintį, kai kur dar išlieka gyvas ryšys su praeitimi - mitais, padavimais, mistinėmis istorijomis, perduodamomis iš lūpų į lūpas. Tai - mažai žinomi, bet gilūs ženklai, rodantys, kad žemė dar mena laikus, kai žmonės ją laikė šventa.
Kaip Dzūkuose, taip ir Žemaičiuose yra daug piliakalnių ir alkmenių užsilikę. Nėra abejonės, kad tokių istorinių palikimų yra ir kitose Lietuvos vietose, tik kiti Lietuvos kraštai yra didesnėj šiandieninės moderninės kultūros įtakoj, todėl tie piliakalniai yra pamiršti, niekas apie juos pasakų nesako. Moderninės kultūros padarai dildo liaudies atmintyj senovės vaizdus. Dzūkų, žemaičių liaudyj dar pilna senovės pasakų, atsiminimų ir įvairių padavimų. Bet ir čia jau nyksta mitai. Piliakalniai, alkmeniai vieni tuno ir jau jaunimas nedabina juos dainomis ir pasakomis.
Dėstant man vienoj žemaičių aukštesnėj mokykloj istorijos pamokas tenka iš mokinių šis tas išgauti, o kartais ir tiesiog iš liaudies lūpų šį-tą išgirstu. Parinkęs iš tos žalios istorijos medžiagos kas yra įdomesnio čia ir paduodu.
Juškačių Piliakalnio Paslaptys
Tauragės apskrity Skaudvilės valsč. netoli Juškaičių dvaro yra kalnelis, kurį vietos žmonės piliakalniu vadina. Jis yra retai medžiais apaugęs. Iš pietų pusės jis yra nuožulnus. Patsai kalnelio viršus šiek tiek sustaigėja ir viršaus lygumoj yra įdubimas, kurio krantai lazdynais apaugę. Žmonių pasakojama, kad tame įdubime seniau būta urvo, kuris dabar žeme yra užgriuvęs. Urvan imetus akmenį, net skambėsio buta girdėta.
Šio kalnelio kitoj pusėj riogso kitas kiek ilgesnis kalnas. Šis kalnas daro naturalaus kalno įspūdį. Žmonių iš jo imama žvyrius keliams taisyti. Sako, kartais pasitaiko žmonių kaukuolių iškasti ir įvairių kaulų aptinkama, bet jokių kitokių liekanų nerandama. Kiek antrasis kalnas žmonių yra ardomas, tiek pirmasis pilkalnis yra saugojamas. Mat, šis pilkalnis turėjęs seniau įvairių padavimų jau dabar žmonių pamirštų, rasi delto niekas nedrįsta jo ramybės žagre ar kastuvu sudrumsti.
Ir dabar dar žmonių kalbama, kad piliakalnis iš žmonių pelenų supiltas, nes esą toj vietoj buvę senovėj žmonės deginami. Kiti gi vėl pasakoja, kad tame kalne esama brangių turtų užkasta. Atsiradęs vienas drąsuolis, kuris mėginęs piliakalnį kasti, bet sapne buvo įspėtas, kad liautus tai daręs, nes sulauksias didelės nelaimės. Drąsuolis pabūgęs ir liovęs turtų ieškojęs.
Taip ir tūno piliakalnis niekeno neardomas, nedrąskomas, tartum žmonės susitarę neliečia jo ir laukia tų laikų, kuomet drąsuoliai mokslu apsišarvavę atvers kalnelio pažemius ir tikrąją tiesą apie jį pasakys.
Žąsbučio Miško Akmens Paslaptys
Šilalės valsčiuj nuo Didkiemio kaimo į vasaros rytus yra Žąsbučio miškas. Miške sriuvena upėliukas ir toj vietoj kame jis prasideda stovi milžinas akmuo.
Žmonės tvirtina, kad laikas nuo laiko ant to akmens pasirodęs žilas senelis. Kiti vėl tvirtina, kad tas senelis, kartais raitas pasirodo ore, esą arklys širmas ir aukso padkavomis. Kitų kalbama, kad staiga iš akmens išbėgas šunelis ir miške dingstas. Mačiusių tuos reginius žinoma, nėra, bet sako seniau tikrai taip buvę; tie žmonės, kurie matė tuos reginius esą dabar išmirę.
Visos pasakos apie tą akmenį ir baigiasi tuomi, kad ir čia aukso turtai užkasti ir tuo akmeniu užversti. Norinčių tuos turtus surasti nesiranda, nes gudrusis akmuo save įvairiais padavimais bauginančiais žmones yra apsišarvavęs ir ne tik žmonių akmens bauginamasi, bet esą ir gyvuliai to akmens vengia.
Girdi, seniai, seniai buvęs toks įvykis, kad vienas žinduolis kumeliukas išdrįsęs savo nekaltomis lapukėmis akmens paviršių paliesti ir staiga ore pakybęs. Piemens bandą ganę ir tai pamatę taip išsigando, kad vos į namus parbėge, o gyvuliai galvatrūkčiais miške išsisklaidę. Žinoma, tas įvykis buvęs labai seniai, regėjusių tai jau gyvų nebėsama ir tas atsitikimas, tik pasakose užsilikęs.
Mažai Ištirti Žemės Regionai
Daugelis žmonių linkę manyti: jeigu šiuolaikinės technologijos leido mums pradėti tyrinėti Mėnulį ir Marsą, siųsti kosminius aparatus Jupiterio, Saturno ir kitų planetų link, tai Žemėje jau viskas atrasta. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Pasaulio žemėlapyje ir šiandien pilna vietų, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių yra menkai ištyrinėtos. Mokslininkų nuomone, apie 30 procentų Žemės paviršiaus dar būtina ištirti ekspedicijoms.
Amazonės Džiunglės
Pačios didžiausios neištirtos teritorijos slypi Pietų Amerikoje. Pirmiausia - tai Amazonės baseinas su jos neįžengiamomis džiunglėmis. Vietiniai tropiniai miškai laikomi vienomis iš sunkiausiai įžengiamų mūsų planetos vietų - dėl tankios augmenijos ir nuodingų gyvūnų. Nekeista, kad mokslinės ekspedicijos čionai atvyksta nedažnai. Tiesa, čia gyvena dar (ar beveik) neištirtos vietinės gentys, kurių visiškai nėra palietusi šiuolaikinė civilizacija. Amazonės miškai ir upės slepia daugybę paslapčių. Džiunglėse žmogus laisvai gali tapti daugelio plėšriųjų gyvūnų pietumis. Apskritai Amazonės tropiniai miškai - viena iš pagrindinių mūsų planetos paslapčių. Jų turtai ir įvairovė seniai domina mokslininkus, bandančius atsakyti į klausimą, kaipgi susiformavo tokia unikali jų ekosistema.
Drėgni tropiniai Pietų Amerikos miškai pasižymi didžiule floros ir faunos įvairove. Kaipgi šitaip susiklostė? Viena iš teorijų tikina, jog Vakarų Amazonija buvo dusyk užtvindyta jūros vandeniu - tai atsitiko nuo 23 iki 5 milijonų metų atgal, mioceno epochoje. Ko gero, tai sukūrė terpę, kurioje galėjo vystytis naujos rūšys. Geologiniai tyrimai rodo, kad Kolumbijoje pirmasis potvynis tęsėsi 900 tūkstančius metų, o antrasis - 3,7 milijonus metų. Vakarų Amazonijoje, labiausiai nutolusioje nuo kranto, vanduo išsilaikė nuo 200 iki 400 tūkstančių metų. Tyrinėtojai įsitikinę, kad Amazonės tropiniai miškai - labai dinamiška sistema, kuri keitėsi daugybę kartų per savo istoriją. Ir nors šiandien tai džiunglės, kurių plotas prilygsta JAV plotui, beveik prieš 14 milijonų metų šioje vietoje tyvuliavo pats tikriausias vandenynas.
Grenlandijos Ledynai
Grenlandijos ledynų šarvai dengia beveik 80 proc. Grenlandijos teritorijos ir yra daugiau kaip trijų kilometrų storio. Didesnis už grenlandišką yra tik antarktinis ledynas. Grenlandija - pats tikriausias poligonas fundamentaliesiems ledynų tyrimams: mokslininkai čia tyrinėja ledyno dinamiką, mikrobiologai - senovės laikų gyvenimą, sukaustytą leduose. 2014 metų birželį mokslininkai aptiko visiškai „naują pasaulį“, nuo žmonių akių pasislėpusį po ledynų kepurėmis. Jie nustebo, aptikę po lygiu lediniu paviršiumi įvairius nelygumus ir kreives. Iš viso Grenlandijoje išgręžti šeši gilūs gręžiniai, o menkiausiai ištyrinėta vieta - šiaurinis Grenlandijos kraštas, Linkolno jūra ir kiti ją supantys vandenys. Bet klimato procesai daro savo juodą darbą: visa ši ledo dykuma palaipsniui tirpsta. O jei Grenlandijos ledynas ištirps, tai palies ne vieną šalį. Gali smarkiai pakilti jūros lygis, kuris užlies pakrančių linijas visame pasaulyje. Ištisos salų valstybės gali atsidurti po vandeniu.
Kankaras Punsumas
Kankaro - Punsumo kalno, esančio Tibeto, Kinijos ir Butano pasienyje, šlaitai neištyrinėti visai ne todėl, kad pakilti į šio kalno viršūnę būtų neįmanoma. Šiandien Kankaras - Punsumas yra laikomas pačia aukščiausia nenugalėta viršūne pasaulyje. Ji yra iškilusi virš jūros lygio 7570 metrų. Kalno pavadinimas, išvertus jį pažodžiui, vadinasi „Baltąja trijų dvasios brolių viršūne“. Pirmąsyk ši viršūnė buvo aprašyta ir pažymėta žemėlapyje 1922 metais, bet dėl topografinių klaidų nebuvo nustatyta tiksli jos priklausomybė - Tibetui ar Butanui. Ir to padaryti dabar neįmanoma: 1994 metais kilti į aukštesnes kaip 6000 metrų aukščio kalnų viršūnes, esančias Butano karalystėje, uždraudė vietos vyriausybė, o 2003 metais šioje šalyje apskritai buvo uždraustas alpinizmas.
Papua Naujoji Gvinėja
2012 metais Papua - Naujoji Gvinėja buvo įtraukta į pirmąją vietą šalių, keliančių didžiausią grėsmę turistams. Be vagysčių, šioje šalyje tokių įprastų, čia iki šiol pastebimi kanibalizmo atvejai. Žmonės Naujosios Gvinėjos salyne per pastaruosius 50 tūkstančių metų vystėsi nepriklausomai nuo kitos pasaulio dalies, ir saloje gyvenančios gentys genetiškai yra skirtingos. Lėktuvai tiesiogiai į Papua Gvinėją neskraido. Tenai galima patekti tiktai su persėdimu Balyje ar Australijoje, o vėliau keliauti automobiliu arba vandeniu. Tarp genčių klesti kargo kultas, todėl daugelis papuasų į baltuosius žvelgia labai nedraugiškai. Taip, kanibalizmo tradicijų vietiniai gyventojai dabar nelinkę plačiai demonstruoti, bet užtenka prisiminti istorijos pamokas. Ankstesniais tarpgentinių kovų laikais nugalėtojai suvalgydavo visą nugalėtą gentį, palikdami prisiminimui tiktai jos narių kaukoles.
Marijos Įduba
Marijos įduba - pati žemiausia ir giliausia mūsų planetos vieta. Įduba įsikūrusi Ramiojo vandenyno vakaruose. Jos giliausias taškas - Čelendžerio bedugnė (10 994 metrai žemiau jūros lygio). Čia yra pabuvoję tiktai trys žmonės, jų tarpe - ir garsus kino režisierius Jamesas Cameronas. Jis nusileido į Čelendžerio bedugnę, paėmė jos dugno mėginius ir gyvųjų organizmų pavyzdžius, aptiko iki šiol nežinomų mokslui žuvų, primenančių jūrų pabaisas, ir parsivežė daugybę filmuotos medžiagos. Didelė šio objekto mįslė - hidroterminis šaltinis „Šampanas“, taip pavadintas garsaus alkoholinio gėrimo garbei. Visa esmė - burbuliukuose, kylančiuose iš vandens gelmių, tai - angliarūgštės dujos. 414 metrų gylyje stūkso Daikoku vulkanas, tarnaujantis dar vienu įrodymu tam, kad gyvybė užsimezgė būtent čia, pačioje giliausioje Žemės rutulio vietoje. Vulkano krateryje, po vandeniu, tyvuliuoja švariausios išsilydžiusios sieros ežeras. Šiame „katile“ siera kunkuliuoja 187 laipsnių temperatūroje. Vienintelis žinomas tokio ežero analogas yra Jupiterio palydovo - Io - paviršiuje. Žemėje daugiau nieko panašaus nesama, tiktai kosmose.
Štai lentelė, apibendrinanti mažai ištirtus Žemės regionus:
| Regionas | Ypatybės | Iššūkiai |
|---|---|---|
| Amazonės džiunglės | Didžiulė bioįvairovė, vietinės gentys | Tanki augmenija, pavojingi gyvūnai |
| Grenlandijos ledynai | Didelis ledynų plotas, senovės gyvybės liekanos | Klimato atšilimas, paviršiaus nelygumai |
| Kankaras Punsumas | Aukščiausia nenugalėta viršūnė | Alpinizmo draudimas |
| Papua Naujoji Gvinėja | Genetiškai skirtingos gentys, kargo kultas | Kanibalizmas, pavojus turistams |
| Marijos įduba | Giliausia Žemės vieta, unikalūs organizmai | Ekstremalus gylis, didelis slėgis |