Jonavietis dailininkas Vytautas Butas neseniai išleido asmeninį savo darbų albumą „Tapyba“, kurios pristatymas buvo surengtas Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešojoje bibliotekoje.
Šis 272 puslapių leidinys - tai autoriaus kūrybinio kelio branda, aprėpianti talento skleidimąsi nuo praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio iki šių dienų. Tai trečiasis Jonavos krašto tapytojų albumas.
Albumo Sudarytojo Įžvalgos
Dr. V. Buto albumo sudarytojas, Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraščio „Taurosta“ redaktorius Vytautas Venckūnas, kalbėdamas apie naują leidinį, apgailestavo, kad anuometinė santvarka šykštėjo galimybių pasireikšti įvairių žanrų menui, itin tai jautė tapytojai.
„Tačiau laikai pasikeitė, Jonavoje vis garsiau ėmė reikštis Vytautas Butas, jo mokytojas Bronius Rutkauskas, Aidaras Merkevičius, kiti jauni talentai. Duris atvėrė meno galerija Jonavos kultūros centre. Gyvenimas pradėjo šviesėti. Šiandien tikrai džiaugiamės, turėdami profesionalams prilygstančių tapytojų. Reikia skatinti jonavietišką, ypač vaizduojamąjį, meną “, - kalbėjo V. Venckūnas.
Anot albumo sudarytojo, V. Buto paveikslai jam patiko - emocijas ir išgyvenimus kėlė apleistų senamiesčių vaizdai.
„Tų senamiesčių, kuriuos tapė Vytautas, jau seniai nebėra, nes urbanizacija sutvarkė ir panaikino tuos šabakštynus. Jų niekada nebebus. Tapybos darbuose mane imponavo ir tie maži žmogeliukai, Vytauto vadinami „chmurikais“, kurių minioje stambesniu planu išryškinamas tik vienas. Matyt, tai vadas, sukvietęs kitus į būrį...“
Su V. Butu dirbti nebuvo labai lengva. Susitikimai, pokalbiai ir būsimos knygos aptarimai, vietoje suplanuoto pusvalandžio, užtrukdavo po kelias valandas.
„Pirmiausia suarchyvavome tai, kas bus spausdinama. Darbai fotografuoti įvairia technika, tad sunku sudėlioti kūrinius į vieną eilę. Antras žingsnis - paveikslų susisteminimas. Taip atsirado natiurmortų, peizažų, aktų, senamiesčio temoms skirti skyriai. Tačiau, dėliojant tokią gausybę darbų, bijojome, kad kurioje teminėje grupėje neatsirastų toks pat kitas darbas. Todėl dirbome labai atsakingai ir apdairiai“, - aiškino V. Venckūnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad knygoje yra nemažai eskizų, parodančių tapybos darbo pradžią. „Tokie eskizai leidžia suprasti nuo ko pasidėjo tas ar kitas paveikslas. Manau, toks sumanymas puošia knygą.
Albumo Struktūra ir Turinys
Albumo pirmojoje dalyje „Ankstyvoji kūryba. Natiurmortai“ pristatomi darbai, sukurti 1972-2017 m. tarpsnyje.
Per 50 paveikslų spausdinama „Peizažų“ dalyje. Tarp jų galime pamatyti ir Jonavos krašto vaizdų.
Dailininkas V. Butas teigia: „Senamiesčių motyvų“ grupėje atsiveria apleistų kiemų, tarpuvarčių, gatvelių reginiai, kokius Vilniuje autorius matė 1974-isiais. Ypač žavėjo Užupis ir jo nepakartojami bromai. Tuomet sukaupta medžiaga - eskizai, fotografijos, piešiniai - virto paveikslais, kuriuos rasime šiame albume.
„Kai vaikštau po tuos pačius senus kiemelius, randu, kad dažnai vartai jau su įtaisytomis spynomis ir jau neužeisi. /…/ Su atsinaujinimu tarsi po truputį išnyksta ir senoji dvasia, kuri ir buvo pagrindinė įkvėpėja tapyti senamiestį“, - sakė V. Butas.
Knygą baigia dalis „Įvairi kūryba“, kurios pabaigoje spausdinamos V. Buto mintys.
Vartydami šį tapybos leidinį, suprasime, kad Vytauto kūryboje vyrauja žmogaus ir gamtos motyvų variacijos. Tapytoją įkvepia gamta, jos formos, spalva, ritmas, šviesa. Žmogus - dažnas vaizdinys autoriaus drobėse.
Kaip minėjo V. Venckūnas, V. Butkevičius, prieš dešimtmetį gyvenimą paskyręs tapybai, pernai išleido tapybos darbų albumą „Pranas ir Jonas Butkevičiai.
Albumo išleidimo proga V. Venckūnas sakė: „Mes priėjome prie išvados, kad, pasirodžius šiam albumui, Vytautas Butas įrašė save aukso raidėmis į Lietuvos tapybos istoriją. Vytautas Butas yra dailininkas iš prigimties. Visą gyvenimą kūręs, šlifavęs darbus šiandien pateikia mums knygą. Tai kalba talentas. Jūs tik pažvelkite, kokie nuostabūs dailininko sukurti portretai. Jo tapyba plati - iki abstrakcijų. Geriau įsižiūrėkite: paveiksluose atsispindi ir jo būdas: nuoširdus, tikras, atviras, optimistiškas. Tai Žmogus iš didžiosios raidės. Tad mano linkėjimas: svarbiausia - būti savimi, kurti ir džiuginti visus“, - sakė dailininkas dr. J. Rinkevičius.
Kūrybinės Paieškos
Susirinkusieji išgirdo, kad V. Butas piešti pradėjo aštuntoje klasėje, paragintas kiemo draugo, pirmojo mokytojo B. Rutkausko, vėliau tapusio iškiliu dailininku. Polinkiui į tapybą įtakos turėjo pažintis su pradedančiais dailininkais Virgiu Rusecku, Jonu Valiukoniu, Rimu Galecku, Rimgaudu Matuliu, Robertu Reznikovu, A. Kmieliausku.
V. Butas prisimena: „Jo menų centre „Auksinės kopos“ susipažinau su įvairių šalių dailininkais, tapiau, rengiau parodas, savo tapyba patraukdamas Lietuvos ir užsienio galerijų dėmesį. O paskui Lenkijos žurnalisto, kolekcioninko, poligloto Cezario Rudzinskio ir mano žmonos Donatos dėka pradėtos rengti parodos Vokietijoje, duris atvėrė Varšuvos ir Krokuvos galerijos. Pažinčių ratas plėtėsi, įgijau pasitikėjimą ir esu šiandien tuo, kuo esu“, - kukliai prisistatė albumo autorius.
V. Butas - asmenybė, kurios gilumoje glūdi turtingi, iki šiol dar neatsiskleidę tapytojo talentai.
„Šiandien įvyko stebuklas - mano bičiulis Vytautas išleido savo kūrybos knygą!“ - iškilmingai paskelbė F. Paulauskas.
Paroda "Būtas Butas"
„Parodoje pristatau paveikslus, kuriuose skleidžiasi trys pagrindinės mano kūrinių temos, persekiojančios visą sąmoningą kūrybinį gyvenimą. Kadangi jos senos, galima vadinti jas „būtomis“, bet vis atgimstančiomis, pasikartojančiomis.
Pirma tema - motyvas - senojo, sunaikinto, pasikeitusio („būto“) Vilniaus senamiesčio kiemelių reminiscencijos: apleistumas, nereikalingumas, pasmerktumas, fiksuojant tai, kas buvo, bet jau senai dingo, pakito, mano seno, kadaise Vilniuje nugyvento, - laikotarpio įspūdžiai.
Antroji tema - motyvas - peizažas, pažymėtas tokiu pat įtampos, apleistumo, vienatvės ženklu. Tiesiog gražių, išdailintų peizažų man nepavyksta nutapyti. Ir (turbūt) nesinori.
Trečioji tema, stipriai susijusi su pirmąja ir antrąja temomis: žmogeliukų grupės (aš juos kartais vadinu „chmūrikais“), „įsodintos“ į senamiestį ar peizažą (kartais ir į interjerą), bet išreiškiančios tą patį nereikalingumo, atskirumo, nesusišnekėjimo, vienatvės pojūtį.
Visi trys motyvai - tarsi trys plaukų sruogos, supintos į vieną kasą, kurios ilgis bent 40 metų. Taigi - „Būtas Butas“, bet vis dar gyvas,“ - pasakoja tapytojas Vytautas Butas.
V. Buto naujausių tapybos kūrinių parodos „BŪTAS BUTAS“ iš ciklo „Pasakojimai“ atidarymas vyks sausio 19 d., 18 val. Savicko paveikslų galerijoje (J. Basanavičiaus g. 11 / Teatro g. 1).
Parodų ciklas ,,Pasakojimai“ - tai naujasis Savicko paveikslų galerijos kūrybinės veiklos etapas. Šio parodų ciklo autorius vienija aistra drąsiai ir atvirai perteikti savo kuriamų vaizdinių ar personažų istorijas. ,,Pasakojimus‘‘ kuria menininkai iš visos Lietuvos, taip pat kviestiniai užsienio autoriai, turintys savitą ryšį su Lietuva. Parodų lankytojai yra svarbūs ,,Pasakojimų“ dalyviai, kūrėjams rūpi jų išgyvenamos emocijos ir istorijos. ,,Pasakojimų“ globėjas - europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Dailininkas V. Butas gimė 1956 vasario 5 d. Tapo ir parodose dalyvauja nuo 1980 metų. Didžiausia personalinė paroda buvo surengta Vokietijoje, Augsburgo pilyje, taip pat dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje.
Kitos Parodos Lietuvoje
Lietuvos meno lauke dairantis ir ieškant tikro piešėjo (tokio, kuriam piešinys yra ne tik viena iš daugelio meno rūšių, bet esminė išraiškos priemonė, ir mąstymo būdas, bei filosofija), rodomasis pirštas pirmiausia turėtų būti nukreiptas į Šiauliuose gyvenantį bei kuriantį Bronių Rudį.
Dar nuo praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio šis menininkas pasirinko šį vieną seniausių ir universaliausių raiškos būdų kaip savo kūrybinę strategiją ir taktiką. Jam svarbūs yra visi piešinio aspektai - linija, štrichas, dėmė, skirtingi ir įvairūs šių elementų deriniai. Neapsiribodamas plokštuma ar iliuzionistiniu jos suerdvinimu, B. Rudys piešinį (o taip pat su juo simbiotiniais ir egryšiais susijusį popierių) paverčia ir esmine objekto, instaliacijos, netgi performanso ar akcijos sąlyga.
„Parodoje Déjà vu papier pateikiami kūriniai atlikti ant popieriaus arba iš jo. Abstraktaus pobūdžio darbų kolekcijoje pristatomos konstruktyvios kompozicijos. Jos sukurtos ant įvairaus dydžio ir struktūros popieriaus, naudojant grafito miltelius, tušą ir kitas medžiagas. Pateikiami piešinių ciklai eksponuojami kaip atskiri vienetai, vietomis juos galima suvokti kaip vientisą instaliaciją, popierinius objektus. Kūriniai orientuoti įgalinant žiūrovui pažvelgti į piešinio medžiagiškumą, atkreipiant dėmesį į popierių kaip kultūros pradmenį ir atveriant naujas popieriaus plastinės raiškos galimybes.
VDA parodų salių „Titanikas“ I a. (Maironio g. 3, Vilnius) veiks iki 2024 m.
„Parodoje eksponuoju nedidelių antropomorfinių skulptūrų ir piešinių kolekcijas, kuriose tyrinėju su žmogumi vykstančias metamorfozes, keičiančias jo vidinį pasaulį ir paliekančias pėdsaką išorėje. Polina Verbytska (1989, Kijevas) - menininkė ir skulptorė iš Ukrainos. Nuo 2012 m. ji kuria antropomorfines skulptūras ir bareljefus. Polina studijavo vaizduojamąjį meną Drahomanovo universitete, Kijeve, Ukrainoje. Polinos personalinės parodos surengtos galerijoje Transformart (Serbija), Dukley (Juodkalnija), Karas (Ukraina), IZONE (Ukraina), Barbacan Art Space (Ukraina). Jos darbų yra privačiose kolekcijose Ukrainoje, Juodkalnijoje, ES šalyse, JAV, Australijoje.
VDA galerijoje 5 MALŪNAI (Malūnų g. 5, Vilnius) veiks iki 2024 m.
Keturios šalys, keturi metai, vienas metodas. Menininkė iš Slovakijos Viktoria Terezia Jurkovska savo parodoje „Grandpa Approves“ (lt. „Senelis - už“) pristato ketveris metus kurtą tekstilės dizaino projektą, kuriame mišria technika atliktuose skaitmeniniuose koliažuose susipina analoginiai naratyvai ir iliustracijos. Paroda „Senelis - už“ kuria intymų, jautrų pasakojimą dienoraščių ir jų vaizdinių pagalba. Tekstilės atspaudai tampa parodos pasakotojais, kuriuose susilieja eksperimentinis, skaitmeninis menas ir analoginės fotografijos technika. Autorės kūryba daugiausiai talpina savyje skaitmeninių koliažų ir sublimacijų įvairovę. Viktorijos kelias į meninę praktiką prasidėjo Presove, Slovakijoje, kur ji nuo šešerių metų pradėjo lankyti dailės mokyklą. Pradžioje jauna menininkė tapė akrilu, kol galiausiai popierių pakeitė tekstile, o kiek vėliau sublimacinė spauda tapo jos tyrinėjimų fokusu. „Ji nori būti“ - toks buvo Viktorijos vaizdinis atsakas slovakų folkloro puoselėtojams, tapęs kitu jos kūrybos kelio skyriumi, susijusiu su naujomis studijomis mados dizaino srityje. Tačiau savo praktikos tąsą menininkė atrado būtent sublimacinėje spaudoje. Projektas „DedkoдідусьGrandpa Sikorjak“ tapo pirminiu meno kūriniu, sujungdamas savyje skirtingas technikas ir vaizdo kūrimo būdus. Viktorijos veiklos, kaip bendradarbiavimu grįstų projektų kuratorystė, aktyvus pasirodymas tarptautinėje menų scenoje susiliejo su įvairiomis praktikomis po studijų, kai autorė susidomėjo juvelyrika ir grafinio dizaino praktika.
VDA galerijoje Artifex (Gaono g.1, Vilnius) veiks iki 2024 m.
Hyperplanas - tai tarpsritinis projektas, kuris nagrinėja žmogaus suvokiamos erdvės matavimus bei aukštesnes dimensijas. Anot projekto autorės, mūsų bendra patirtis yra tokia, kad mes erdvę suvokiame trimis matavimais: ilguma, platuma bei aukščiu. Pagal bendrosios reliatyvumo teorijos terminą, trys erdvės ir vienas laiko matmuo sujungiami į bendrą vieningą sistemą - erdvėlaikį. Taip realybė tampa nebe trimate sistema, o keturių dimensijų pasauliu, arba trijų erdvinių ir vienos laiko dimensijos sąjunga. Kalbant apie aukštesnes dimensijas, jos dažnai veikia kaip tam tikros nuorodos ar asociacijos į mokslinės fantastikos literatūrą, knygas ar filmus. Sudaromas įspūdis, kad aukštesni matavimai egzistuoja, tik mums jie nėra suprantami ar vizualiai matomi. Tačiau realybė numatoma ką kitą. Pavyzdžiu imama M teorija (Visko teorija), kuri numato dešimtį erdvės ir vieną laiko dimensiją. Jeigu egzistuotų ketvirtoji erdvinė dimensija, ar galėtume ją lygiavertiškai suprasti kaip mums jau pažįstamus tris matavimus?
VDA parodų salėse „Titanikas“ II a. (Maironio g. 3, Vilnius) veiks iki 2024 m.
„Bastūnai“ referuoja į abiejų jaunosios kartos dizainerių kūrybos procesą, kur eksperimentai, vaizduotė, nenumatytos aplinkybės abiejų kūrėjų sąmoningai išlaisvinami, kaip kūrybinės eigos dalis bei dizaino strategija. Butautytė ir Dringelis savaip interpretuodami technologijas ir medžiagų apdirbimą, jų panaudojimą, atsisako griežtų produkto gamybos taisyklių perkurdami jų prasmes. Todėl klaidos, nuo vartotojo akių (pa)slepiami gamybos artefaktai, kaip suvirinamo siūlės, purslai, oksidavimasis ar natūralus medžiagos dėvėjimasis, tampa pagrindiniais, dizainerius vienijančiais, estetiniais elementais. V. Dringeliui bastymasis - tai klajojimas tarp miesto erdvių ir buities elementų, kurių vaizdinius ir istorijas, pasitelkiant folijos įspaudus, dizaineris reorganizuoja ir transformuoja į unikalius pasakojimus. K. V. Dringelis baigė (g. 1989) dizaino bakalauro ir magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Jis savo darbus pristatė įvairiose tarptautinėse parodose, yra pelnęs tarptautinių ir Lietuvos dizaino apdovanojimų. K.Butautytė (g. 1992) baigė dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje. Gyvena Vilniuje, kur užsiima kūrybine veikla.
Galerijoje „Vartai“ (Vilniaus g. 39, Vilnius) veiks iki 2024 m.
Personalinėje parodoje „Bit Value“ Vygandas Šimbelis analizuoja meno rinkos procesų ir kūrinio piniginės vertės problematiką. Susitelkdamas į ekonominį aspektą, Das Vegas sąmoningai atsisako įprastinių meno vertinimo principų ir taikliai provokuodamas kūriniuose vaizduoja jų pačių monetarinę išraišką. Universalus ir amžinas meno vertės klausimas šiandien įgauna naujus niuansus, keičiančius ir tai, kaip įkainojamas kūrinys. Spartus technologinis tobulėjimas, virtualus pasaulis, dirbtinis intelektas, NFTs ir t.t. neišvengiamai daro įtaką tiek estetinei formai, tiek ir piniginei vertei. O atsiradus plačiai galimybei darbui naudoti AI, kyla klausimų ne tik apie menininko vaidmenį, bet ir apie algoritmų sugeneruoto kūrinio kainą. Skaičiai ir skaitmeninė dimensija tampa pagrindine parodos kūrinių jungtimi, kuria analizuojamas šis žmogaus ir mašinos santykis. Pasitelkdamas skaitinę abstrakciją ir šiuolaikinio pasaulio informacines priemones: mažiausią informacijos elementą - bitą, menininkas gilinasi į skaitmeninę kūrinių nuosavybę, meno ekonomiką ir įtaką kūrinio vizualinei estetikai. Vygandas Šimbelis (Das Vegas) - šiuolaikinio meno kūrėjas, baigęs Vilniaus dailės akademiją, vėliau įgijo daktaro laipsnį Karališkajame technologijų institute Stokholme, kuriame taip pat dėstė ir vykdė mokslinius bei meninius tyrimus.
Galerijoje (AV17) (Totorių g. 5, Vilnius) veiks iki 2024 m.
Parodoje dominuojantys pagrindai veikėjai žmonės-kalnai, lyg išnirę iš žemės ir nulieti iš akmens, Jie yra sudėtinė gamtos dalis, nepamainoma pasaulio konstanta. Apnuoginti tiek jų kūnai tiek širdgėlą menantys veidai, liudija vidinio pasaulio ir fizinės būties tarpusavio ryšį. Pa...
tags: #dailininkas #vytautas #butas #paveikslai