Įmonės banko sąskaitos areštas ir turto areštas Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime įmonės banko sąskaitos arešto klausimus, kai tai nenumatyta turto arešto akte, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Bus analizuojamas įmonės turto arešto procesas, jo problematika ir galimi sprendimo būdai.

Pažeistos teisės atkuriamos tik tada, kai realiai įvykdomas teismo sprendimas, t.y. atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus. Žinoma, pats efektyviausias ir ekonomiškiausias būdas įvykdyti teismo sprendimą - įvykdyti jį gera valia.

Tačiau pats vykdymo proceso egzistavimo faktas rodo, kad taip yra ne visada. Vykdymo procesas - pagrindinė teismų sprendimų realizavimo garantija. Nuo to, kaip vykdomi teismo sprendimai, priklauso konstitucinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Todėl valstybei keliami aukšti reikalavimai užtikrinti vykdymo proceso efektyvumą ir veiksmingumą.

Siekiant šių tikslų, pagal Prancūzijos Huissier modelį buvo įvykdyta antstolių institucinė reforma ir nuo 2003 m. sausio 1 d. pagrindinės teismo sprendimų vykdymo funkcijos Lietuvoje buvo perduotos privatiems antstoliams. Taip pat buvo priimtas naujasis Civilinio proceso kodeksas (CPK). Visi šie pakeitimai iš tiesų sąlygojo, kad vykdymo sistemos efektyvumas Lietuvoje pagerėjo.

Antstolių vaidmuo ir atsakomybė

Antstoliai atlieka svarbų vaidmenį vykdant teismo sprendimus dėl skolų išieškojimo. Tačiau jų veikla turi būti griežtai reglamentuota, siekiant užtikrinti įstatymų laikymąsi ir apsaugoti visų suinteresuotų šalių teises.

Antstolis - tai teisingumo ministro skirtas, nepriklausomas, valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis įstatymų nustatytas funkcijas. Juo gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą.

Remiantis Antstolių rūmų pateikiama informacija, vykdymo procesas paprastai prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą. Jeigu skolininkas to nepadaro, antstolis pradeda turto paiešką.

Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, antstoliai savo veikloje taip pat gali padaryti pažeidimų. Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė.

Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis be įstatyme numatytos veiklos, negali eiti jokių kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose.

Antstolių skaičių nustato teisingumo ministras, o sąrašą tvarko Teisingumo ministerija. Pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, sprendimų vykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis. Asmuo, kreipdamasis į teismą, turi būti tikras, kad teismui priėmus sprendimą, jis bus įgyvendintas.

Jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones (tikrinti asmens turtinę padėtį bei gauti kitus duomenis apie asmenį, areštuoti asmens turtą, įpareigoti šį turtą pristatyti į nurodytą vietą, įpareigoti asmenį atlikti kitus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo).

Remiantis Antstolių rūmų pateikiama informacija, vykdymo procesas paprastai prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą. Jeigu skolininkas to nepadaro, antstolis pradeda turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką.

Antstoliai paprastai siunčia užklausas visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms (bankams) ir tokiu būdu aiškinasi, ar skolininkas turi sąskaitų. Nustačius, kad asmuo turi vieną ar keletą sąskaitų, joms pradedami taikyti atitinkami suvaržymai.

Tuo pačiu metu tiesioginiu interneto ryšiu susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas. Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis.

Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus. Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės. Tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis.

Galimybę pasinaudoti antstolių paslaugomis turi visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, antstoliai savo veikloje taip pat gali padaryti pažeidimų. Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė.

Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Antstolių drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas.

Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu. Padarytą žalą atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką.

Baudžiamosios bylos dėl areštuoto turto perleidimo

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, susijusios su antstolių veikla, kelia susirūpinimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir areštuoto turto perleidimo.

Tai ne vienintelė su antstolių veikla susijusi baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjama dėl areštuoto turto perleidimo.

Pernai teisingumo ministras Remigijus Šimašius iš pareigų atleido du teismo nuteistus Vilniaus antstolius. Iš pareigų atleistas Vytenis Stungurys teismo buvo nuteistas už tai, kad iš skolininkų gautus pinigus bankuose laikė kaip terminuotus indėlius ir už tai gaudavo palūkanas.

Antstolei Janinai Gančierienei Aukščiausiasis Teismas skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir nurodė dviem nukentėjusiesiems atlyginti žalą - daugiau kaip 73 tūkst. litų.

Pagal ministro įsakymus, V.Stungurys, atlikęs paskirtą bausmę, negalės dar 3 metus sugrįžti į antstolio pareigas kol neišnyks teistumas, o J.Gančierienė visam laikui prarado teisę vykdyti antstolio veiklą.

Turto arešto taikymo tvarka

Svarbu aptarti turto arešto sąvoką bei jo taikymo tvarką. Teismų praktikoje turto areštu paprastai yra laikomas skolininko, fizinio ar juridinio asmens, teisės į nekilnojamo ar kilnojamo turto, priverstinis piniginių lėšų valdymo, disponavimo ar naudojimo laikinas apribojimas.

Turto areštavimas galimas esant dviem pagrindinėms sąlygoms: teisėtam pagrindui ir kompetentingos institucijos sprendimui. Priklausomai nuo aplinkybių, areštą gali skirti teismas, kai kreditorius kreipiasi su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek prieš ieškinio teikimą, tiek teikiant ieškinį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 145 str., turto areštas teismo nutarimu yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuria priverstinai suvaržomos savininko nuosavybės teisės į turtą, siekiant užtikrinti būsimą teismo nutarimo įvykdymą bei ieškinio reikalavimo patenkinimą.

Tokiu atveju, kai kompetentinga institucija priima sprendimą taikyti turto areštą, skolininkas informuojamas apie sprendimo priėmimą.

Skolininko informavimas

Žinotina, kad vadovaujantis CPK 661 str., skolininkas gali būti ir neperspėjamas dėl galimo turto areštavimo ir tai nėra laikoma skolininko teisių pažeidimu. Apie prasidėjusį teismo procesą, kuriame kartu sprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, skolininkas gali ir nežinoti.

Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jeigu sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente.

Išimtiniais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, įstatymas leidžia antstoliui areštuoti turtą nedelsiant, kai tik išsiunčiamas ar įteikiamas raginimas.

Apie tai, kad asmens turtas arba bankuose esančios lėšos yra areštuotos, antstoliai paprastai praneša skolininkams per tris dienas.

Pagal CPK 679 straipsnį turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti šiuos dokumentus nėra galimybės, jie siunčiami registruotu laišku.

Patarimas skolininkams: kad netektų patirti nepatogumų dėl sąskaitų arešto, gavus antstolio raginimą, reikėtų atsiskaityti per jame nurodytą terminą.

Antstoliai elgiasi visiškai teisėtai, iš anksto neinformuodami skolininkų apie jų turto ar banko sąskaitų areštus. Nei vienoje pasaulio šalyje nerastume tokios tvarkos, kad skolininkai apie areštus būtų iš anksto įspėjami.

Skolininko teisių apsaugos priemonės

Sprendimo apskundimas nėra vienintelė priemonė skolininkui ginti savo teisę į laisvą turto naudojimą ar disponavimą netaikant suvaržymų. Tokiu atveju, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, galima pasinaudoti Lietuvos teismų praktikoje susiformavusiomis skolininko teisių apsaugos priemonėmis, tokiomis kaip:

• Arešto taikymo mastas - pagal CPK 145 str. 2 d. areštuojamo turto suma negali būti didesnė už ieškinio sumą.
• Turto rūšies pasirinkimas - vadovaujantis CPK 664 str., nustatyta išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė.
• Arešto taikymo sąlygų keitimas - vadovaujantis CPK 148 str. 1 d., tiek teismo iniciatyva, tiek dalyvaujančių byloje asmenų prašymu viena laikinoji apsaugos priemonė gali būti pakeista kita.
• Nuostolių, galinčių kilti dėl turto arešto, atlyginimo užtikrinimas - vadovaujantis CPK 146 str., šalis, kuriai taikomos laikinosios apsaugos priemonės gali prašyti teismo užtikrinti galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apibendrinant, skaitytojui siekiant panaikinti turto areštą ir laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje rekomenduotina pirmiausia kreiptis į turto areštą įvykdžiusį antstolį.

Be jau minėtų teisių skųsti arešto taikymo sąlygas, egzistuoja ir pozityvus kelias, kad panaikinti turto areštą - derybos su kreditoriumi, dalinis ar visas skolos padengimas, kitų prievolės užtikrinimo priemonių parinkimas, nuimant pritaikytą turto areštą. Panaikinus turto arešto pagrindą asmuo atgauna teisę laisvai disponuoti savo turtu.

Laikinosios apsaugos priemonės (LAP)

Laikinosios apsaugos priemonės (LAP) - tai teismo taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti sprendimo įvykdymą. Tikslas - realus kreditoriaus reikalavimo užtikrinimas, užkertant kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti arba padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagrindinės LAP taikymo sąlygos:

• Reikalavimo pagrįstumas.
• Reali grėsmė, kad nepritaikius LAP teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu (LR CPK 144 str. 1 d.).

LAP rūšys (LR CPK 145 str. 1 d.):

• Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas.
• Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
• Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas.
• Atsakovui priklausančio daikto sulaikymas.
• Atsakovo turto administratoriaus paskyrimas.
• Draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų.
• Draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles.
• Išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos.
• Turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo.
• Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
• Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas.
• Įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti.
• Kituose įstatymuose numatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Asmuo, kurio prašymu yra taikomos LAP turi per 14 dienų kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti, LAP nustoja galioti.

LAP galiojimas (LR CPK 150 str. 2, 3 d.):

• Teismui atmetus ieškinį, taikytos LAP, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
• Teismui patenkinus ieškinį, taikytos LAP galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Vykdant nutartį dėl LAP taikymo, antstolis suranda areštuojamą turtą bei jį aprašo LR CPK 677 str. nustatyta tvarka. Antstolis gali įpareigoti skolininką lėšas pervesti į vieną iš areštuotų skolininko sąskaitų.

Tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos LAP, priklausanti turto dalis.

Dažniausiai užduodami klausimai apie turto areštą ir skolos išieškojimą

Ar gali antstoliai atimti viską?

Ne, negali visko nuskaičiuoti, nepaliekant pragyvenimui. CPK 736 straipsnis nustato išskaitos dydį, kuris priklauso nuo skolininko pajamų ir išlaikytinių skaičiaus.

Ką daryti, jei nesutinku su skolos išieškojimu?

Jei nesutinkate su skolos išieškojimu, turite teisę kreiptis į teismą.

Išieškojimo iš įkeisto turto bei išieškojimo bendra tvarka: tarpusavio ryšys

LR CK prievolę apibrėžia kaip teisinį santykį, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (LR CK 6.1 str.). Tokiu būdu prievoliniai santykiai sukuria tam tikras teises ir pareigas.

Tiek teorinėje, tiek praktinėje plotmėje egzistuoja galimybė, jog skolininkas neatliks tam tikro veiksmo, numatyto sutartyje ar įstatyme, ir tokiu būdu neįvykdys teisiniais santykiais sukurtos (prisiimtos) pareigos ar įvykdys jas netinkamai.

Tai gali nulemti įvairiausios priežastys: skolininko nesąžiningumas, finansinis nepajėgumas, kiti objektyvūs bei subjektyvūs veiksniai. Siekiant kontroliuoti galimas pareigos neįvykdymo pasekmes bei apsaugoti kreditoriaus interesus, civilinės teisės sistemoje įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas.

Šio instituto esmė ta, jog skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką, kad jis tinkamai įvykdytų savo pareigą prievolėje. Atsiradus tokiai situacijai, atsiranda būtinybė ieškoti papildomų būdų ne tik skatinti skolininką tinkamai įvykdyti pareigą prievolėje, bet ir visiškai patenkinti kreditoriaus interesus.

Tokie papildomi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai numatyti įstatyme. Vieni prievolių užtikrinimo būdai turi skatinamąjį pobūdį skolininkui įvykdyti prievolę, pavyzdžiui, netesybos, o kiti garantuoja kreditoriui, kad skolininko nemokumo atveju už jį prievolę įvykdys, pavyzdžiui, laiduotojas, įkaito davėjas ir t.t.

Atsižvelgiant į prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, gali būti skiriamas ir jų pobūdis: prievolinis ir daiktinis. Daiktinio pobūdžio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami LR CK 4 knygoje. Tai būtų hipoteka, įkeitimas, daikto sulaikymas ir kt. Šiuolaikinėje rinkos ekonomikoje dažniausiai taikomi hipoteka ir įkeitimas kaip daiktinio pobūdžio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai.

Ir tai suprantama, kadangi tokiu būdu užtikrintos prievolės garantuoja mažiausius galimus kreditoriaus nuostolius tuo atveju, jei prievolė, kuri užtikrinta hipoteka ar įkeitimu, įvykdoma netinkamai ar visai neįvykdoma.

Kitaip tariant, išieškojimo procesas egzistuojant prievolės užtikrinimui skiriasi nuo išieškojimo proceso bendra tvarka. LR CPK 745 str. 1 d. Šiame išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto ir įkeitimu įkeisto turto, numatytomis išimtimis tiek, kiek tokio pobūdžio išieškojimo nereglamentuoja LR CK. Toks reglamentavimas suponuoja išieškojimo iš hipoteka ir įkeitimu užtikrinto turto tarpusavio ryšį su išieškojimu bendra tvarka.

Tam, kad tinkamai atskleisti tarpusavio ryšį, panagrinėsime abiejų išieškojimo procesų esminius skirtumus ir panašumus. Abiem atvejais, išieškojimas galimas tik skolininkui neįvykdžius prievolės arba netinkamai ją įvykdžius. Tačiau skirtingai reglamentuojama išieškojimo pradžia.

Skirtingi veiksmai turi būti atlikti siekiant įgyti teisę pradėti išieškojimo procesą. Išieškojimo iš įkeisto turto atveju, kreditoriui numatyta pareiga įspėjimo dėl išieškojimo iš įkeisto turto pateikimas. O tuo tarpu, išieškant bendra tvarka, kreditorius pirmiausia turi gauti vykdomąjį dokumentą (LR CPK 587 str.) ir pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti (LR CPK 650 str. 1 d.).

Toks skirtingas reglamentavimas yra pagrįstas hipotekos ir įkeitimo paskirtimi, t.y. ne tik reikalavimo, bet ir pigesnio bei operatyvesnio išieškojimo proceso užtikrinimu. Priešingu atveju kreditorius turėtų kreiptis į teismą bendra tvarka siekdamas įgyvendinti savo reikalavimus.

Kitas esminis skirtumas tarp nagrinėjamų išieškojimo rūšių yra reikalavimai dėl išieškojimo eilės. Išieškant bendra tvarka toks kreditoriaus pasirinkimas turi atitikti LR CPK 664 ir 665 str. įtvirtintą išieškojimo iš skolininko turto eilę. Galioja bendra taisyklė, jog iš paskesnės eilės turto galima išieškoti tik tuo atveju, jei nėra žinomo pirmesnės eilės turto.

Tuo tarpu, išieškant iš įkeisto turto netaikomi išieškojimo iš skolininko turto eilės apribojimai (LR CPK 662 str. 5 d.). Tokiu būdu hipotekos ir/ar įkeitimo kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis. Įkeičiamo turto paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus reikalavimų įvykdymą. Kreditorius pats pasirenka įkeičiamą turtą ir tokiu būdu jis pats gali objektyviai įvertinti galimybę tokiu turtu užtikrinti jo reikalavimą.

Taikant išieškojimo iš turto eilę, būtų paneigiama hipotekos ir įkeitimo, kaip užtikrinimo būdo, paskirtis. Pažymėtina, jog išieškojimo iš skolininko turto eilės įtvirtinimas skirtas apsaugoti skolininko turtinius interesus. Tačiau tokios eilės netaikymas išieškant iš hipoteka ar įkeitimu užtikrinto turto, nereiškia, jog skolininko interesai yra ignoruojami.

Kaip ir skolininkas, LR CPK 745 str. 2 d.) interesai apsaugomi suteikiant įkaito davėjui teisę nurodyti įkeistų daiktų pardavimo eilę, jei išieškoma parduodant iš varžytynių jungtine hipoteka įkeistus daiktus (LR CK 4. 194 str. 1 d.). Įkeitimo atveju, skolininko ar įkaito davėjo interesai apsaugomi LR CK įtvirtinta įkeistų daiktų realizavimo tvarka (LR CK 4. 219 str. 5 d.), t.y. šalims suteikiama teisė susitarti dėl įkeisto turto realizavimo būdo. O būtent susitarimo pagrindu, galimas visų šalių interesų pusiausvyros įgyvendinimas.

Esminis nagrinėjamų procesų panašumas yra tas, jog įkeisto turto realizavimui, atsižvelgiant į jo pobūdį, taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir išieškant bendra tvarka.

Apibendrinant galima teigti, kad įmonės banko sąskaitos areštas, kai tai nenumatyta turto arešto akte, yra sudėtingas klausimas, reikalaujantis kruopštaus teisės aktų analizės ir atsižvelgimo į konkrečias situacijos aplinkybes. Svarbu užtikrinti tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesų apsaugą, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

Skirtumai tarp išieškojimo iš įkeisto turto ir išieškojimo bendra tvarka

tags: #imones #banko #saskaitos #arestas #kai #yra