Klaipėdos kino teatrų gyvenimas sovietmečiu buvo kupinas įvairių iššūkių - nuo techninių problemų iki ideologinių reikalavimų. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip veikė kino teatrai „Švyturys“ ir „Tėvynė“, kokius filmus rodė ir su kokiais sunkumais susidūrė.
Klaipėdos dramos teatras. Šaltinis: Vikipedija
Miesto kino teatrų istorijos. Vilnius VII dalis 1940 - 1944 m.
Techniniai iššūkiai ir žiūrovų aptarnavimas
Kino teatrai susidūrė su daugybe problemų, kurios neigiamai veikė žiūrovų patirtį. Vienas iš didžiausių trūkumų buvo techninė filmų demonstravimo kokybė. Dažnai pasitaikydavo, kad ekrane vaizdai būdavo neaiškūs, mirgėdavo, matydavosi šviesos dėmės.
Be to, kino teatrai nepakankamai rūpinosi žiūrovų aptarnavimu. Reklama buvo nepatenkinama, lentos apklijuotos įvairių filmų skelbimais, iš kurių sunku suprasti, koks filmas demonstruojamas. Masinis darbas su žiūrovais buvo nevedamas, o filmų reklama apsiribodavo tik reklaminėmis lentomis.
Klubiniai kino teatrai taip pat sulaukė kritikos. Faneros fabriko ir Tralerių laivyno klubų laukiamieji buvo prišiukšlinti, nevalyti ir neapiforminti, o filmų demonstravimo kokybė - bloga.
Klaipėdos senamiesčio gatvė su kino teatru. Šaltinis: Vikipedija
Filmo „Aušra prie Nemuno“ demonstravimas
Nepaisant sunkumų, kino teatruose „Švyturys“ ir „Tėvynė“ su pasisekimu praėjo meninio lietuviško filmo „Aušra prie Nemuno“ demonstravimas. Šis filmas buvo svarbus įvykis kultūriniame gyvenime.
Filme vaidino žymūs aktoriai: Aldona Juodkaitė, Juozas Miltinis ir Algimantas Voščikas. Seansų pradžioje ištodavo filmo dalyviai dramos teatro aktoriai, o kino teatre „Švyturys“ įvyko žiūrovų konferencija, kurioje dalyvavo daugiau kaip 300 žmonių.
Tačiau filmas sulaukė ir kritikos. Pasak istorikų, operatoriaus darbas išsiskyrė nebent to meto pilkoje, suniveliuoto vaizdo sovietų kino produkcijoje. Vis dėlto, Juozo Miltinio vaidmuo buvo įvertintas kaip autonomiška meninė vertybė.
„Tarzano“ fenomenas
1952 m. Sovietų Sąjungos ekranuose pasirodė filmai apie Tarzano nuotykius. Sėkmė buvo pribloškianti. Žiūrimiausiais filmais tapo keturios „Tarzano“ dalys: „Tarzanas: žmogus-beždžionė“ (1932 m.), „Tarzano išgelbėjimas“ (1936 m.), „Tarzano nuotykiai Niujorke“ (1942 m.) ir „Tarzanas suranda sūnų!“ (1939 m.).
Tarzano šukuosenos tapo madingos, šunys ir katės buvo vadinami Čita, o visų upių ir tvenkinių pakrantėse atsirado prie medžių pritvirtintų virvių su skersiniu apatiniame gale. Tačiau partijos pareigūnai suprato, kad padarė klaidą leisdami platinti filmą, nes jame Tarzanas atlieka svaiginančius šuolius didingų dangoraižių, gražių automobilių ir elegantiškai apsirengusių amerikiečių fone.
Tai, ką žiūrovai matė ekrane, nÄ- iÅ¡ toli nepriminė spaudoje aprašytų „nykstanÄių Vakarų“. Josifas Brodskis vėliau rašė: „Vien keturi Tarzano epizodai prisidėjo prie destalinizacijos daugiau nei visos Chruščiovo kalbos XX suvažiavime“.
Finansiniai pažeidimai ir valdžios reakcija
Klaipėdos kino teatro „Kapitolijus“ vadovybė 1952-aisiais ne tik spjovė į valdžios nurodymus ir savinosi pinigus, bet ir darė pažeidimus dėl tuo metu visoje Sovietų sąjungoje furorą sukėlusių juostų.
Vykdomasis komitetas (VK) konstatavo, jog abiejuose kino teatruose - „TÄ-vynÄ-je“ ir „Kapitolijuje“ - geležinkelieÄių ir JÅ«rų uosto klubuose buvo atvejų, kai žiÅ«rovai bÅ«davo be bilietų. VK nusprendė pareikšti įspÄ-jimus kino teatrų „TÄ-vynÄ-“ ir „Kapitolijus“ direktoriams bei perspėjo, kad neįvedus griežtos tvarkos, jų atžvilgiu bus pritaikytos rimtesnÄ-s sankcijos.
Kultūros iniciatyvos ir muziejų kūrimas
Tarp 1948-1949 metais Klaipėdos valdžios padarytų sprendimų buvo ir svarbių kultūros sričiai. 1948 m. Klaipėdos spaudoje pasirodė raginimų atkurti Klaipėdos muziejų. 1949 m. buvo paskirta pirmoji įstaigos direktorė G. Christoforova, o kovą - jau ir pirmasis mokslinis bendradarbis J.
Tų paÄių metų lapkriÄio 22 d. Gorkio (dabar - Liepų) g. 8 – tris pirmajame aukÅ¡te buvusius kambarius. Muziejaus direktorei drg. 1949-ųjų liepos 13 d. VK nusprendė įdarbinti ir pirmÄ…jį I miesto bibliotekos direktorių. Juo tapo 1920 m.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Šaltinis: Vikipedija
Šiame straipsnyje apžvelgėme kino teatrų veiklą Klaipėdoje sovietmečiu, atspindėdami to meto kultūrinę atmosferą ir iššūkius. Nuo techninių problemų ir ideologinių filmų iki „Tarzano“ populiarumo ir kultūros iniciatyvų - visa tai formavo Klaipėdos kino istoriją.
tags: #turtingiausios #amerikos #namu #seimininkes