Šiame straipsnyje nagrinėsime ilgalaikio turto struktūros analizę ir jos svarbą įmonės veiklos efektyvumui. Straipsnio tikslas - nustatyti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo didinimo kryptis, bei remiantis moksline literatkūra, straipsniais parengti ilgalaikio materialiojo turto naudojimo efektyvumo įvertinimo metodiką, kurią taikant praktikoje, įmonės atstovai, nepriklausomai nuo įmonės dydžio ir veiklos pobūdžio, galėtų įvertinti ilgalaikio turto efektyvumo lygį ir priimti teisingus sprendimus dėl turto sudėties, struktūros, kaitos, techninės būklės valdymo. Taip pat sukurti konceptualias gaires, kuriomis vadovaujantis, būtų galima didinti efektyvumą, identifikuoti problemines sritis, kai atlikta analizė neatskleidžia efektyvumo didinimo rezervo įmonėje.
Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė, indukcija ir dedukcija, loginė analizė ir sintezė, palyginamoji analizė, loginio ir grafinio modeliavimo metodai, dokumentų analizė, įmonės veiklos procesų stebėjimas, pokalbiai su vadovais, profesinės patirties apibendrinimas.
Šis efektyvumo didinimo siekis yra labai svarbus globaliniu mastu. Norint pasiekti maksimalius įmonės finansinius rezultatus, labai svarbu suvokti, kokie yra pagrindiniai, efektyvumą lemiantys veiksniai ir kokia yra jo didinimo kaina, arba tai, kokie kaštai gali būti patiriami dėl nepakankamo efektyvumo.
Taigi, efektyvumo didinimo siekia įmonės, įstaigos, organizacijos visame pasaulyje. Kuo kokybiškiau ir su mažesnėmis sąnaudomis pagaminama produkcija, tuo geriau. Ekonominis efektyvumas - tai geresnių rezultatų pasiekimas mažesnėmis sąnaudomis.
Kiekvienas išvardintas efektyvumo tipas turi lemiamos įtakos, siekiant bendro įmonės ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo. Ilgalaikio turto efektyvumo valdymo analizė dažniausiai integruojama į daug platesnę veiklos analizę - toks kompleksinis vertinimas yra daug geresnis, jeigu visos dalims skiriama pakankamai dėmesio.
Verslo pasaulyje ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumo valdymas dažnai yra nuvertinamas ir jam skiriama ne itin daug dėmesio. Įmonėse yra riboti ištekliai ir šiam klausimui spręsti sunku surasti laiko ir įrankių, todėl šią problematiką apimantys sprendimai atidedami neribotam laikotarpiui.
Prieš pradedant ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo modelio paieškas, būtina identifikuoti, kuriai turto daliai bus skiriamas didžiausias dėmesys. Įmonės ilgalaikis turtas dažniausiai būna nevienalypis ir kiekviena šio turto dalis dar gali būti skaidoma į kelias dedamąsias. Drauge su turto specifika į įmonę atkeliauja ir problemos arba nauda, efektyvumas arba nuostolingumas. Taigi siekiant šiame darbe atskleisti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo valdymo kryptis, labai svarbu atsižvelgti į ilgalaikio turto sudėtį ir išskirti, kuri jo dalis sudaro didžiausią svorį įmonės veikloje ir kuriai daliai taikytini efektyvumo didinimo sprendimai gali būti naudingiausi.
Sąvoka „ilgalaikis turtas“ yra labai plati, todėl, siekiant efektyvesnio panaudojimo, būtina taikyti tinkamai parinktus efektyvumo valdymo metodus, kurie turi atspindėti ir to turto specifiką. Įmonės turtas klasifikuojamas įvairiais požymiais - pagal naudojimo paskirtį ir trukmę įmonės veikloje, pagal materialinę išraišką, pagal piniginę išraišką, pagal tokio turto grupavimą balanse, statistikos ataskaitose ir kitus požymius.
Pagal vaidmenį įmonės veikloje klasifikacija svarbi tuo, kad tiek įmonės savininkai, tiek valdžios institucijos visada skatina aktyviosios turto dalies santykinį didėjimą viso turto sumoje. Pasyviuoju turtu laikoma žemė, gamtos ištekliai, pastatai, statiniai, perdavimo ir kiti įrenginiai.
Ši dalis dažnai labai reikšminga ir sudaranti didelę įmonės turto dalį, todėl svarbu įvertinti, kaip šis turtas gali būti efektyviai panaudojamas įmonės veikloje. Aktyvioji ilgalaikio turto dalis turi sudaryti pagrindinę ilgalaikio turto apimtį įmonės veikloje, jeigu galvojama apie efektyvumo didinimą. Pasyvioji turto dalis gali būti peršikšta, dalies jo atsisakant, perleidžiant ar pasirenkant kitas įsigijimo formas, kurios mažintų šios turto dalies išlaikymo sąnaudas. Planuojant investicijas, ilgalaikio turto atnaujinimui, jos taip pat turi atspindėti pageidaujamą santykį tarp aktyviosios ir pasyviosios dalies.
Ilgalaikis materialusis turtas - tai turtas, kuris atitinka šias natūrines formas, nusidėvi naudojamas ne trumpiau kaip per vienerius metus ir kurio įsigijimo vertė yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią to turto vertę. Organizacijos ilgalaikį nematerialųjį turtą reikėtų vertinti atsargiau, kadangi įmonei bankrutavus nei programinės įrangos, nei licencijų, nei prestižo negalima nei parduoti, nei paskirstyti akcininkams (pvz. prekės ženklai, patentai ir licencijos, autorių ir gretutinės teisės, teisė demonstruoti kino filmus, plėtros darbai, kompiuteris programos).
Finansinis ilgalaikis turtas - tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Jis turi teikti įmonei naudą ilgesniu nei vieneris metus laikotarpiu.
Pateikti duomenys rodo, kad kiekvienais metais ilgalaikio turto struktūroje didžiausią dalį sudarė ilgalaikis materialusis turtas, 2012 m. 75,15 %, 2013 m. 75,42 %, 2014 m. 75,81 % ir investicijos į dukterines įmones 2012 m. 24,02 %, 2013 m. 23,64 %, 2014 m. 22,02 %. Mažiausią ir nereikšmingą ilgalaikio turto struktūros dalį sudarė prekybos ir kitos gautinos sumos, atitinkamai 0,17 %, 0,16 %, 0,1 %, taip pat ilgalaikis nematerialusis turtas ir išankstiniai apmokėjimai.
Lyginant ilgalaikio turto struktūrinius pokyčius galime teigti, kad kiekvienais metais ir per visą laikotarpį ilgalaikio turto struktūra išliko gana stabili. Žymus pasikeitimas pastebimas ilgalaikio nematerialiojo turto, kai per 2013 m. ir visą laikotarpį jo struktūra padidėjo 1,34 proc. punktais. Tuo tarpu investicijos į dukterines įmones turėjo tendenciją sumažėti apie 2 proc. punktus. Ilgalaikio materialiojo turto struktūra per visą analizuojamą laikotarpį padidėjo nuo 75,15 % iki 75,81 %, tai yra 0,66 proc. punkto, o prekybos ir kitos gautinos sumos sumažėjo nuo 0,17 % iki 0,1 %, tai yra 0,07 proc. punkto. Kiekvienais metais minėti ilgalaikio turto struktūros elementai neturėjo didelės įtakos ilgalaikio turto struktūros pasikeitimui, nes jų struktūrinė dalis pasikeitė nežymiai.
Ganėtinai didelį lyginamąjį svorį nagrinėjamoje įmonėje ilgalaikio materialiojo turto sudėtyje sudaro kitas materialusis turtas. Atitinkamai 2012 m. - 25,34 proc., 2013 m. - 26,97 proc., 2014 m. - 30,28 proc. 2012 m. šio turto grupės balansinė vertė išaugo 1,63, o 2013 m. 3,31 punkto.
Lyginant 2014 su 2013 metų duomenimis matome, kad IMT įmonėje padidėjo 5 027 tūkst. Lt arba 7,38 proc. Turto vertės padidėjimą 2012 m. įtakojo išnuomoto turto remontas, kitas IMT ir nebaigta statyba: išnuomoto turto remonto vertė 2012 m. padidėjo 7,59 proc. ir 2013 m. atitinkamai padidėjo 20,52 proc.; kito IMT likutinė balansinė vertė atitinkamai 2012 m. padidėjo 8,49 proc., o 2013 m. 21,18 proc.; nebaigtos statybos likutinė vertė 2012 m. padidėjo 69 tūkst. Lt arba 90,79 proc., atitinkamai 2013 m. šio turto vertė padidėjo 6,21 proc. arba 9 tūkst. Lt.
Ši specifinė viso turto dalis neturėtų būti analizuojama bendrai su ilgalaikio turto naudojimo efektyvumu.
1 lentelė. Efektyvumo apibrėžimai pagal skirtingus autorius
| Autorius | Efektyvumo apibrėžimas |
|---|---|
| C.S. Certo, S.T. Husted [3] | Efektyvumas yra optimalus organizacijos išteklių naudojimas siekiant organizacijos tikslų. |
| C.S. Certo [4] | Efektyvumas laipsnis iki kurio vadybininkai pasiekia savo tikslus. Efektyvumas yra laipsnis kuriuo organizacijos ištekliai prisideda prie produkcijos gamybos. |
| P.F. Drucker [7] | Efektyvumas yra sėkmės radimas - tai minimalios sąlygos išlikimui, po to kai sėkmė buvo pasiekta. Efektyvumas reikalauja indėlio į visas veiklos sritis. |
| A. Jakutis [15] | Efektyvumas - įvairių išteklių panaudojimo lygis, užtikrinantis maksimalią produkto gamybą. |
| V. Snieška [36] | Efektyvumas yra pasiekiamas kai ištekliai yra paskirstomi taip, kad juos panaudojant būtų gaunama didžiausia įmanoma grynoji nauda. |
| J. Greenwood [10] | Efektyvumas apima santykius tarp veiklos, išteklių ir išlaidų. |
| P. Wannacott [52] | Efektyvumas - produktyvis jų pastangų panaudojimo lygis užtikrinantis maksimalų rezultatą |
| D.N. Hyman [13] | Efektyvumas yra kriterijus, leidžiantis įvertinti išteklių panaudojimą. |
| V.Vasiliauskas [22] | Veiklos ekonominiai rezultatai (pelnas, rentabilumas) pasiekiami, optimaliai organizuojant darbo objektus (žaliavas, medžiagas), darbo priemones (pastatus, statinius) ir darbo subjektus (darbininkus, tarnautojus) sąveiką. |
Lietuvoje dar nėra populiaru valdyti nuomajamą ar kitais būdais (ne nuosavybės teise priklausantį) įsigytą turtą, o ir sprendimai dažniausiai priimami, ne siekiant didesnio ilgalaikio turto efektyvumo, remiantis įmonės analizės rezultatais, bet pasidavus rinkoje tokias paslaugas pardavėjų spaudimui.
Šis identifikavimas - tai pirmas žingsnis siekiant didesnio efektyvumo ir mažesnių veiklos sąnaudų. Tačiau itin dažnai pasitaikantys atvejai tik įrodo, jog retas, net puikiai savo įmonės specifiką, veiklos sritį, verslo aplinką suvokiantis įmonės vadovas žino, kokių teigiamų reikšmių įmonės finansiniams rezultatams gali turėti sėkmingas ir efektyvus ilgalaikio turto valdymas.
Ilgalaikio turto efektyvumo problema atskirai nuo visos įmonės efektyvumo valdymo nėra literatūroje išsamiai nagrinėta. Didžiausius darbus, kuriant ilgalaikio turto analizės metodus, yra atlikęs habil.dr. J. Mackevičius. Tačiau šios analizės apimdavo daugiau trumpalaikio turto dalies efektyvinimą, o ne ilgalaikį turtą.
Pagrindinis šio darbo tikslas - nustatyti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo didinimo kryptis, bei remiantis moksline literatūra, straipsniais parengti ilgalaikio materialiojo turto naudojimo efektyvumo įvertinimo metodiką, kurią taikant praktikoje, įmonės atstovai, nepriklausomai nuo įmonės dydžio ir veiklos pobūdžio, galėtų įvertinti ilgalaikio turto efektyvumo lygį ir priimti teisingus sprendimus dėl turto sudėties, struktūros, kaitos, techninės būklės valdymo. Taip pat sukurti konceptualias gaires, kuriomis vadovaujantis, būtų galima didinti efektyvumą, identifikuoti problemines sritis, kai atlikta analizė neatskleidžia efektyvumo didinimo rezervo įmonėje.
Daugelis mokslo ir verslo atstovų puikiai suvokia efektyvumo prasmę, bet negali nurodyti vieningos formulės, efektyvumui įvertinti. Bendriausia prasme efektyvumas suprantamas, kaip santykis tarp pagaminto produkto ir/ar paslaugų apimties ir jiems panaudotų išteklių. Šią ekonominę proceso prigimtį bei tarpusavio ryšius formuoja nevienodas požiūris į rodiklius, kuriais norima pabrėžti vieną ar kitą įmonės ar visos šakos veiklos ypatybę. Efektyvumo sąvoka gali būti naudojama kaip kriterijus, sprendžiant, ar gerai yra paskirstomi ištekliai.
Tarptautinis žodžių žodynas sąvoką ,,efektyvumas“ aiškina taip: efektyvumas - rezultato ir sąnaudų (lėšų, resurssų, energijos) palyginimo laipsnis [48]. Šis apibrėžimas rodo, kad efektyvumą galima įvertinti palyginant gautą rezultatą su ištekliais, panaudotais siekiant rezultato. Panašiai efektyvumą aiškina ir vadybos srities autorius J. A. Stoner - jis teigia, jog tai - „sugebėjimas sunaudoti mažiausiai išteklių, siekiant organizacijos tikslų”. Kitas vadybos srities mokslininkas P.F. Drucker [7] efektyvumo sampratą formuoja kiek kitaip ir apibūdina kaip „sugebėjimą daryti dalykus teisingai“. Tuo tarpu viešajame administravime efektyvumas yra suprantamas kaip racionalus išteklių panaudojimas, pozityvus organizacijos filosofijos ir organizacinės kultūros įtvirtinimas [32].
Siekiant veiklos efektyvumo gali būti naudojami įvairūs būdai ir technika. Remiantis kitu lietuviu mokslininku A. Sakalas neoklasikinėje ekonomikos teorijoje ekonomikos efektyvumo aiškinimas grindžiamas Pareto optimumo samprata. Kitaip tariant, Pareto efektyvumas pasiekiamas, kai ekonominiai ištekliai yra paskirstyti tokiu būdu, kad jų perskirstymas, siekiant kažkam duoti daugiau, neišvengiamai pablogina kito individo padėtį. Tačiau efektyvumas nėra susijęs vien tik su šiais parametrais. Efektyvumas glaudžiai susijęs ir su veiksmingumu, rezultatyvumu bei produktyvumu. Dėl veiklos specifiškumo, tik tam sektoriui būdingų niuansų, nurodo skirtingus kelius ir būdus užsibrėžtam tikslui pasiekti. Tai patvirtina 1 lentelėje pateiktos įvairios skirtingų atstovų nurodytos efektyvumo sampratos. Šiojo sektoriaus veiklos efektyvumas yra daugiau nagrinėjamas literatūroje nei viešajojo sektoriaus.
Taigi, siekiant, kad ilgalaikio turto efektyvumas išreikštų rezultatą, tenkantį kiekvienoje veikloje naudojamoms ir tam rezultatui gauti reikalingų išteklių sąnaudoms vienetui (ekonominis efektyvumas), reikia nustatyti esamą efektyvumą ir pasiekti norimą (planuojamą) lygį.
tags: #ilgalaikio #turto #struktura