Įmonių turtas išskiriamas į dvi pagrindines dalis: ilgalaikį ir trumpalaikį. Ilgalaikiam turtui įmonės buhalteriai turi skaičiuoti amortizaciją ar nusidėvėjimą, o trumpalaikiam turtui turi būti atlikta inventorizacija. Šiame straipsnyje aptarsime mažavertį turtą ir jo apskaitą.
Mažavertis turtas yra svarbus kiekvienos įmonės veiklos komponentas, kurio tinkamas valdymas ir apskaita užtikrina ne tik finansinių ataskaitų tikslumą, bet ir turto saugumą.
Darbo tikslas - išanalizuoti mažaverčio turto apskaitą, organizavimą ir dokumentavimą bei mokestinius aspektus.
Mažaverčio turto samprata ir klasifikavimas
Mažavertis turtas yra ilgalaikis turtas, kurio vertė nėra didelė (ne didesnė nei nurodyta įmonės apskaitos politikoje), tačiau jis gali teikti ekonominę naudą ir tarnauti daugiau nei vienerius metus. Įmonės turtą priskiria prie mažos vertės turto, kai turto kaina būna mažesnė nei numatyta įmonės apskaitos politikoje ilgalaikiam turtui arba ilgalaikio turto tam tikrai grupei, tą sumą nusistato įmonės vadovai.
Todėl, negalima teigti, kad jeigu turtas yra mažos vertės, todėl jis įmonei bus nenaudingas, tiesiog to turto piniginė vertė yra nedidelė. Norint apsisaugoti nuo per didelių kruvių buhalteriams skaičiuojantiems nusidėvėjimą, įmonė nusistato tam tikrą sumą, nuo kurios turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, taip supaprastindamos įmonės apskaitą.
Taigi, jeigu turtas neviršyje numatytos ilgalaikio turto sumos, tokį turtą įmonė priskiria prie mažaverčio turto ir taip palengina buhalterių darbą.
Materialusis turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Ilgalaikis materialusis turtas - tai turtas, kuris veikloje naudojamas ilgiau nei vieną apskaitos ciklą, paprastai ilgiau nei metus, ir jo vertė lygi arba didesnė už nustatytą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę. Toks turtas nudėvimas dalimis.
Trumpalaikis materialusis turtas - tai turtas, kuris naudojamas ne ilgiau kaip vienus metus ir jo įsigijimo vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę Šios vertės nesiekiantis turtas priskiriamas atsargoms. Pradėjus naudoti tokį turtą, jis iš karto nurašomas į sąnaudas.
Dažnai kyla klausimas, ką daryti kai įsigyjamas turtas, kurio vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto vertę, tačiau naudojimo laikas ilgesnis nei vieni metai (pvz., kėdės, įrankiai ar pan.). Tai mažavertis turtas, todėl minimalios vertės nesiekiantys turto objektai, nepriklausomai nuo jų naudojimo trukmės ir svarbumo, turi būti priskiriami atsargoms (trumpalaikiam turtui). O pradėjus naudoti mažos vertės turtą, jis kaip ir visos atsargos, turi būti nurašytas į sąnaudas.
Nereikėtų nusižengti minimalios ilgalaikio turto vertės reikalavimui ir jį registruoti, kaip ilgalaikį turtą ir nudėvėti dalimis.
Kaip nustatoma mažaverčio turto vertė?
Įmonės turtą priskiria prie mažos vertės turto, kaip turto kaina būna mažesnė nei numatyta įmonės apskaitos politikoje ilgalaikiam turtui arba ilgalaikio turto tam tikrai grupei, tą sumą nusistato įmonės vadovai.
Mažaverčio turto apskaitos būdai
Yra keli būdai, leidžiantys kontroliuoti mažos vertė turto apskaitą, nepažeidžiant apskaitos reglamentų reikalavimų:
- Apskaita atmintine verte.
- Mažaverčių daiktų apskaita simboline verte.
- Kiekinė mažaverčio turto apskaita.
Apskaita atmintine verte
Atmintinė vertė - tai labai maža suma, dėl kurios turtas nedingsta iš apskaitos registrų. Kadangi ji visai nesusijusi su pačio turto verte, todėl įprastai ji renkama pagal mažiausią piniginį vieneta t.y. vieną eurą.
Mažaverčių daiktų apskaita simboline verte
Naudojant šį būdą, turtas išlieka apskaitos registruose. Įsigytas turtas užpajamuojamas ir, pradėjus naudoti, nurašoma visa vertė atėmus simbolinę vertę, pvz., vertė galėtų būti vienas euras, nors galima pasirinkti ir kitokią. Kai nudėvėtas turtas visai sunaikinamas arba jo kontrolė tampa nebereikalinga, reikia nurašyti ir simbolinę vertę.
Kiekinė mažaverčio turto apskaita
Tai mažaverčių daiktų apskaita registruose natūrine išraiška. Šiame registre paprastai dar fiksuojama ir šių daiktų perdavimas atsakingam asmeniui, kuris patvirtina priėmęs mažavertį inventorių.
Nebalansinės sąskaitos
Vertinei mažaverčio inventoriaus apskaitai galima naudoti ir nebalansines sąskaitas. Nebalansinės sąskaitos neturį ryšio su įprastomis buhalterinėmis sąskaitomis. Nebalansinėse sąskaitose surašoma turto rūšys ir pagal jas turimas kiekis, atliekami nurašymai. Šį apskaita tvarkoma buhalterijoje.
Pavyzdys. Nupirkti du galvučių ir raktų komplektai, vieno vertė 80 eurų. Bendra pirkinio vertė - 160 eurų. Ilgalaikio turto minimali vertė pasirinkta 150 eurų. Taigi, abu komplektus kartu galime priskirti ilgalaikio turto grupei ir į apskaitą įtraukti kaip vieną vienetą.
Ilgalaikio turto vertės nustatymas
Ilgalaikio turto vertės nustatymas yra pirmas ir vienas svarbiausių žingsnių turto apskaitoje. Vertė įtakoja ne tik apskaitos įrašus, bet ir vėlesnį nusidėvėjimo skaičiavimą, mokesčius bei įmonės finansinių ataskaitų tikslumą.
Pirminė vertė (įsigijimo savikaina)
Dažniausiai ilgalaikio turto vertė nustatoma pagal įsigijimo savikainą - tai bendra suma, kurią įmonė sumokėjo už turtą, įskaitant:
- Pirkimo kainą (be PVM);
- Transportavimo ir montavimo išlaidas;
- Draudimo, muito ir kitas papildomas išlaidas;
- Vidaus darbų vertę, jei turtas buvo sukurtas įmonės viduje.
Vėlesnis vertės pokytis
Turto vertė gali būti:
- Perkainojama - jei rinkos vertė ženkliai pasikeičia (pvz., NT perkainojimas);
- Nurašoma - kai turto vertė sumažėja dėl nusidėvėjimo ar praradimo (dėl gaisro, vagystės ir pan.);
- Didinama, jei buvo atliktos reikšmingos investicijos į turto atnaujinimą ar pritaikymą.
BSS Buhalterinė apskaita: Ilgalaikio turto nurašymas
Ilgalaikio turto apskaita įmonėje
Ilgalaikio turto apskaita apima visą turto gyvavimo ciklą - nuo įsigijimo iki nurašymo. Ši apskaita leidžia įmonei ne tik kontroliuoti turtą, bet ir tiksliai planuoti finansinius srautus.
Pagrindiniai apskaitos žingsniai:
- Registracija: Turtas įtraukiamas į ilgalaikio turto registrą su unikaliu identifikatoriumi.
- Nusidėvėjimo skaičiavimas: Priklausomai nuo pasirinkto metodo (tiesinis, degresyvus), nustatomas mėnesinis ar metinis nusidėvėjimas.
- Ataskaitų rengimas: Kuriamos turto likutinės vertės, nusidėvėjimo, nurašymo ar remonto ataskaitos.
- Inventorizacija: Periodiškai tikrinamas faktinis turto buvimas ir būklė.
Tiksliai apskaitomas turtas padeda užtikrinti teisingą pelno apskaičiavimą ir išvengti mokesčių rizikų.
Pavyzdys: Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas
Tarkime, įmonė įsigijo įrangą už 50,000 EUR. Įrangos naudojimo trukmė - 5 metai.
Taikant tiesinį nusidėvėjimo metodą, metinė nusidėvėjimo suma būtų 10,000 EUR (50,000 EUR / 5 metai). Kiekvienais metais įmonė į sąnaudas įtrauktų 10,000 EUR nusidėvėjimo sąnaudų.
Ilgalaikis materialus turtas gali būti riboto ir neriboto naudojimo laiko. Skaičiuojamas tik riboto naudojimo laiko turto nusidėvėjimas. Žemės ir miško nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
Turto nurašymas ir pardavimas
Net ir ilgalaikis turtas turi savo „gyvavimo pabaigą“. Kai turtas tampa nebetinkamas naudoti arba jo nebeapsimoka remontuoti, jis nurašomas arba parduodamas.
Nurašymas reiškia, kad turtas yra pašalinamas iš įmonės apskaitos. Tai gali įvykti dėl:
- Pilno nusidėvėjimo;
- Fizinio sunaikinimo (pvz., gedimo, avarijos);
- Nereikalingumo arba pasenusios technologijos.
Jei turtas vis dar turi rinkos vertę, įmonė gali jį parduoti. Tokiu atveju:
- Pelnas arba nuostolis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo kainos ir likutinės vertės;
- Būtina išrašyti sąskaitą faktūrą;
- Pajamos deklaruojamos ir apmokestinamos.
Patogu, kai turto nurašymo ir pardavimo operacijos fiksuojamos vienoje sistemoje - tai užtikrina kontrolę, teisingus apskaitos įrašus ir leidžia kurti ataskaitas be papildomo darbo.
Investicinis turtas
Investicinis turtas - tai ilgalaikis turtas, kurį įmonė įsigyja ne savo veiklai vykdyti, bet investicijų tikslais. Jo paskirtis - ne gamyba ar paslaugų teikimas, o vertės augimas ar pastovios pajamos (pvz., nuoma).
Tipiniai pavyzdžiai:
- Komercinės paskirties nekilnojamasis turtas;
- Nuomojami butai ar pastatai;
- Žemės sklypai, laikomi perpardavimui;
- Įmonės įsigytos kitos bendrovės akcijos ar dalys (jei jos nelaikomos strateginiu valdymo turtu).
Apskaitos ypatumai:
- Investicinis turtas gali būti vertinamas tikrąja rinkos verte arba įsigijimo savikaina;
- Gali būti perkainojamas reguliariai, priklausomai nuo rinkos situacijos;
- Pajamos iš nuomos ar vertės padidėjimo deklaruojamos atskirai nuo pagrindinės veiklos.
Investicinis turtas gali būti alternatyvus būdas įmonei kaupti kapitalą, diversifikuoti rizikas ir užsitikrinti papildomą pinigų srautą. Tačiau reikia atidžiai sekti jo vertę, atsiperkamumą ir mokesčių pasekmes.
Mažaverčio turto apsauga ir kontrolė
Kai yra daug trumpalaikio turto ar keletas materialiai atsakingų asmenų, reikia spręsti, ar tvarkyti ir kaip tvarkyti tokio turto apskaitą. Pradėjus naudoti tokį turtą, jis iš karto turi būti nurašytas į sąnaudas. Atrodo, lyg ir prarandama turto kontrolė, nes jo nelieka apskaitoje. Taigi galima pasirinkti keletą variantų:
Valdžia tradiciškai reglamentuoja finansinę atskaitomybę, o per ją norom nenorom - ir finansinę apskaitą. Kitas dalykas - įmonės vidaus poreikiams naudojami duomenys, kurie bent jau nedaro tiesioginės įtakos išorinių informacijos vartotojų interesams.
Dėl to valstybė niekuomet nereglamentuos ir nereglamentuos ne tik vadybos ir kaštų buhalterinės apskaitos, bet ir apskritai buhalterinės apskaitos organizavimo dalykų. Juk tik vadovo ir vyriausiojo buhalterio reikalas, kokiu būdu jie organizuoja apskaitos darbus jų vadovaujamose įmonėse. Šie dalykai labai reikšmingi kiekvienai įmonei.
Buhalteriai dažnai be jokio reikalo apsunkina ne tik savo veiklą, bet ir pačią būtį, nes nesugeba tinkamai organizuoti darbo. Daugeliui gerai žinomas šių darbuotojų fenomenas: „pusę buhalterijos nešiojuosi galvoje“. Šitoks darbiniais skaičiais nuolatos apsikrovęs darbuotojas tikrai negali tikėtis geros sveikatos, taigi ir gero darbo, nes jis paprasčiausiai nepailsi.
Viena iš galimybių išvengti šitokios padėties - taikyti specialius būdus, palengvinančius buhalterių darbą. Šie metodai neaprašomi nei verslo apskaitos standartuose, nei kituose teisės aktuose. Blogiausia, kad jų beveik nemokoma ne tik universitetuose, bet ir kolegijose - juk valdžia nereikalauja! Todėl nemažai buhalterių jų apskritai neišmano. O gaila! Būtent šie metodai sudaro geras darbo sąlygas, leidžia padidinti viso darbo efektyvumą, nedidinant sąnaudų, o kartais jas netgi sumažinant.
Vienas tokių būdų - turto atmintinių verčių naudojimas. Jos labai reikšmingos, nes palengvina apskaitos darbuotojų darbą, ir tiesiog neįkainojamos apsaugant ilgalaikį ir trumpalaikį įmonės turtą.
Atmintinė turto vertė naudotina tuomet, kai reali įmonės turto vertė neatitinka to turto vertės, užfiksuotos buhalterinės apskaitos registruose, arba kai tikroji turto vertė nežinoma. Atmintinė vertė dažniausiai lygi valstybės naudojamam mažiausiam piniginiam vienetui. Lietuvos Respublikoje - vienam eurui.
Pavyzdžiui, kai iš solidarumo verslininkai priima nefaktūruotus krovinius ir ieško jų tiekėjų arba tikrųjų gavėjų. Neturėdama dokumentų, patvirtinančių, kada ir kokios prekės gautos, įmonė negali jų pajamuoti kaip savo turto. Tokios prekės turėtų būti registruojamos nulinės klasės sąskaitose, kaip įmonėje saugomas svetimas turtas. Kadangi krovinio vertė nežinoma, toks turtas įkainojamas 1 € atmintine verte.
Siekiant išsaugoti duomenis apie naudojamą trumpalaikį turtą buhalterinės apskaitos registruose ir nepažeisti VAS reikalavimų, pradėjus tokį turtą naudoti, prasmingiausia apskaitoje palikti simbolinę (atmintinę) 1 euro turto vertę. Ši vertė leis turtui neišnykti iš buhalterinės apskaitos registrų ir beveik visa jo įsigijimo savikaina bus nurašyta į sąnaudas.
Dar vienas mažaverčio turto buvimo įmonėje kontrolės, siekiant jį apsaugoti, būdas - vesti tik kiekinę tokio turto apskaitą. Tokiu atveju atsargoms priskirtas turtas, jį pradėjus naudoti įmonėje, būtų nurašomas, tačiau ir toliau būtų vedama jo kiekinė apskaita.
Įmonėje gali būti pildomi žiniaraščiai pagal atskaitingus asmenis, kuriems yra perduoti tokio turto objektai. Žiniaraščiuose gali būti nurodyta turto perdavimo atskaitingam asmeniui data, atskaitingo asmens vardas, pavardė ir pareigos, turto pavadinimas, kiekis ir kontrolės laikotarpis, per kurį atskaitingas asmuo privalo užtikrinti tokio turto saugumą.
Mokestiniai Aspektai
Pagal galiojančią tvarką, mokesčių apskaičiavimo tikslais trumpalaikis turtas turi būti iš karto nurašomas, kai tik jis pradedamas naudoti, neatsižve...
Pirkdamas ilgalaikį turtą, vadovas turi suprasti, kaip yra finansuojamas toks pirkinys ir kokie bus įmonės mokestiniai įsipareigojimai.
Nuo 2026 metų LR PMĮ (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas) 18 str. 13 d. Vadinasi, įsigijus ir pradėjus naudoti tokį turtą, visa jo pirkimo kaina tais pačiais metais sumažins apmokestinamąjį pelną.
Antra, lengvata turi papildomų sąlygų. Jei įmonė praranda ilgalaikį turtą anksčiau nei po 3 metų, reikia perskaičiuoti, iš naujo deklaruoti, ir susimokėti pelno mokestį už praėjusius metus. Vadinasi, buhalteris turi gerai žinoti, kaip sąnaudose buvo apskaitytas kiekvienas turto vienetas, ir paskui jį sekti dar kelis metus.
Trečia, jei įmonės veikla dar nėra pelninga, šios lengvatos pritaikymas stipriai išaugins mokestinius nuostolius.
Apibendrinant, ši lengvata gali būti labai naudinga brangų ilgalaikį turtą perkančioms pelningai veikiančioms įmonėms, kurios neturi pakankamai apyvartinių lėšų.
Praktiniai aspektai
Pirkimų apskaitos principas, kai visos brangios ne pardavimui skirtos prekės įtraukiamos į ilgalaikio turto sąrašą, kelia problemų pačiai įmonei. Pirmaisiais metais atsiranda papildomas pelno mokestis, nes turto vertė bus nurašinėjama per keletą metų, nors visos pajamos iš to turto naudojimo jau uždirbtos. Pats vertės nurašinėjimas reikalauja papildomo buhalterio darbo ir didina apskaitos kaštus. Ši situacija tampa išskirtinai nemaloni vadovui.
Mokestinio patikrinimo metu vadovas turi parodyti šį turtą VMI inspektoriui. Jei po vienkartinio panaudojimo jis buvo utilizuotas, vadovas turi gintis, kad jo neiiššvaistė, nepasiėmė sau ir t.t.
Kaip paaiškinti inspektoriui, kokiu būdu įmonei pajamas atneša lova, šuns būda ar dantų balinimo kapos?
Jei toks turtas buvo panaudotas tik 1 kartą, visi supranta, kad jis neturėjo atsirasti ilgalaikio turto sąraše.
Jei įsigytas turtas yra ilgalaikis, bet įmonė jo neįtraukė į ilgalaikio turto sąrašą, įmonė nepagrįstai perkėlė pelno mokesčio mokėjimą į būsimus laikotarpius ir dėl to gali būti baudžiama. Buhalterio vertinimu, bendra pelno mokesčio suma per keletą metų išliks ta pati. Todėl į ilgalaikio turto sąrašą įtraukdamas net ir tokį turtą, iš kurio įmonė nebegaus ekonominės naudos būsimais laikotarpiais, jis nedaro žalos įmonei. Priešingai, jis apsaugo įmonę nuo galimų baudų, jei VMI vertintų, kad toks turtas iš tiesų yra ilgalaikis.
Ar materialus turtas tampa ilgalaikiu, ar ne, svarbu tik buhalteriams skaičiuojant pelno mokestį. Jei turtas yra bent kiek vertingas, galima jį parduoti įkėlus skelbimą.
tags: #ilgalaikio #turto #nurasymas #leidziami #atskaitymai