Hidroizoliacija vonios kambaryje: patarimai ir gudrybės

Hidroizoliacija voniai yra itin svarbi atliekant vonios remontą. Ji apsaugo patalpą nuo drėgmės, galinčios pažeisti pastatą, ir padeda išvengti brangių remontų ateityje. Ši procedūra užtikrina ilgaamžiškumą ir patikimumą.

Kodėl hidroizoliacija tokia svarbi?

Neatlikus hidroizoliacijos, drėgmė gali pažeisti statybines konstrukcijas. Ji prasiskverbia į sienas ir grindis, sukeldama struktūrines problemas. Didelis drėgmės lygis didina pelėsio ir grybelių atsiradimo riziką. Pelėsiai gali pažeisti sienas ir kelti grėsmę sveikatai. Todėl hidroizoliacija voniai yra itin svarbi.

Hidroizoliacijos įrengimo etapai

Optimali hidroizoliacija būtina visur, kur paviršiai reguliariai liečiasi su vandeniu. Vonios kambario hidroizoliacija prasideda dar statant - įrengiant pertvaras. Drėgnoms patalpoms skirta speciali impregnuota gipskartonio plokštė, įprastai žalios ar mėlynos spalvos.

Pertvaros

Praktinė patirtis rodo, kad su hidroizoliacijos problemomis susiduriama ne tik senos statybos būstuose, bet ir naujai statomuose. Problemų kyla tiek dėl netinkamos hidroizoliacijos parinkimo (neteisingai įvertinami pagrindai, vandens apkrova, nėra naudojamos papildomos sandarinimo medžiagos, pvz., trapui įrengti), tiek ir patikint atlikti darbus menkos kvalifikacijos darbuotojams.

KNAUF technikas Kastytis Vaseris teigia, kad KNAUF siūlomi produktai ir hidroizoliacinės sistemos padeda maksimaliai išvengti minėtų trūkumų, nes yra saugios ir nesudėtingai įrengiamos. Norint užtikrinti optimalią kokybę, rekomenduojama rinktis to paties gamintojo hidroizoliacinę sistemą, nes tik suderintos medžiagos užtikrins tinkamą visos hidroizoliacijos veikimą.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, gipskartonis gali būti naudojamas tik tose patalpose, kuriose nėra nuolatinės drėgmės. K. Vaseris aiškina, kad gipskartonio plokštė gali „dirbti“, jei patalpa vėdinasi ir drėgmė normalizuojasi. Tačiau, jei drėgmės poveikis ilgalaikis, reikia naudoti stipriau impregnuotas gipsines arba cementines plokštes.

Gipskartonio plokštės

KNAUF atstovas pabrėžia ir dar vieną niuansą: „Kai naudojamos mėlynosios plokštės („Knauf Blue“), dažniausiai tikimasi, kad atitvara turi geras garsą izoliuojančias savybes. Jei dengiama mišri apkala, t. y. pirmas sluoksnis iš standartinės plokštės, o tik antrasis - „Knauf Blue“, garso izoliacijos rodikliai stipriai prastėja, taigi toks taupymas beprasmis.“

Jis išskiria tik du variantus, kai gyvenamajam namui gali nepakakti gipskartonio plokščių, - baseinas arba pirtis. Visuomeniniuose pastatuose, pavyzdžiui, sporto klubo dušinėse, dėl nuolatinės drėgmės gipskartonis gali keisti savybes, todėl čia paprastai montuojamos specialios stipriai impregnuotos gipso plokštės be popieriaus, pvz., „Knauf Drystar“. Esant dar didesnei apkrovai, tarkime, baseinuose, saugumui užtikrinti naudojamos cemento plokštės „Knauf Aquapanel“.

K. Vaseris pabrėžia, kad geriausiai įrengta hidroizoliacija neapsaugos nuo tokių nemalonių reiškinių kaip pelėsis, jei patalpos nebus gerai vėdinamos. Tai ypač aktualu senos statybos namuose su silpna vėdinimo sistema. Esant nuolatinei drėgmei ant gipskartonio, duše ima kauptis pelėsis, kuris atrodo neestetiškai ir gali pakenkti sveikatai. „Drėgmei kauptis leidžia pakankamo vėdinimo nebuvimas arba neteisingų nuolydžių formavimas, kai vanduo laikosi arba deformacinėse siūlėse (kampuose), arba plokštumoje“, - pastebi jis.

Įprastos izoliacijos naudojimas

Kaip sako specialistas, gyvenamojo būsto vonios kambariuose įprastai visiškai pakanka įprastos dispersinės hidroizoliacijos, tačiau yra tam tikrų išlygų, kada vien šio produkto negana. Pavyzdžiui, jei dušo padėklas formuojamas iš plytelių, dėl didesnio jame susirenkančio vandens kiekio hidroizoliacijai keliami didesni reikalavimai.

„Tokiu atveju naudojame arba aukštesnio lygio hidroizoliaciją, pvz., polimercementę „Knauf FlexDicht“, arba renkamės sistemą su įprasta teptine hidroizoliacija, bet naudojamos papildomos medžiagos, pvz., trapui izoliuoti lipnūs manžetai, kurie papildomai užsandarina kritines vietas. Vandens pratekėjimas įprastai galimas tik vadinamosiose kritinėse vietose, pvz., trapo jungimosi su hidroizoliaciniu sluoksniu vietoje, t. y. vadinamasis trapo „sijono“ jungimas su hidroizoliaciniu sluoksniu, - aiškina KNAUF technikas. - Sandarumą užtikrinančius manžetus būtina naudoti ir įrengiant linijinę vandens nutekėjimo sistemą - latakus.

Kita kritine vieta K. Vaseris vadina vamzdžių išvadus: „Jie nėra stabilūs, todėl toje vietoje įprasta izoliacija negali ilgą laiką išlaikyti sandarumo ir vientisumo. Hidroizoliacijai užtikrinti naudojami ant vamzdžių užmaunami manžetai - guminiai „sijonai“. Jie užsispaudžia ir nepraleidžia vandens“. Sienos su grindimis arba sienų jungimosi vietoms izoliuoti naudojamos hidroizoliacinės juostos.

Puikiu hidroizoliaciniu produktu KNAUF atstovas vadina įmonės gaminamą ritininę hidroizoliaciją (vok. „Knauf Abdichtungs und Entkopplungsbahn“), kuri gali būti naudojama ir kaip skiriamoji danga, ir tinka tiek sienoms, tiek grindims. „Skiriamoji danga reikalinga tada, kai plytelės klijuojamos ant besideformuojančių, trūkių turinčių paviršių. Dažnai ant OSB, cemento drožlių plokštės klijuoti plyteles rizikinga, o su šia plėvele kur kas patikimiau“, - pasakoja K. Vaseris.

Ritininė hidroizoliacija pravarti klijuojant didelio formato keramines ar marmuro / granito plyteles, kurios yra jautresnės skilinėjimui.

Netradicinė apdaila

Hidroizoliaciniai sprendimai priklauso ir nuo vonios kambario apdailos medžiagų bei dizaino užmojų. K. Vaseris sako, kad KNAUF gaminamos hidroizoliacinės medžiagos sukurtos pirmiausia galvojant apie plyteles - standartinę apdailos rūšį, kurios, jo nuomone, yra idealiausia medžiaga vonios kambariui: „Niekas už plyteles geriau nuo Antikos laikų nesugalvojo. Grožis - vienas dalykas, o gyventi ir prižiūrėti pasirinktus paviršius - kitas.“

Pasirinkus kitą apdailą, tarkime, medį, atsiranda suderinamumo klausimas. „Pavyzdžiui, dažyti ant tokios hidroizoliacijos rizikinga, nes hidroizoliacijos danga gan minkšta, minkštesnė nei glaistas, tad tokiais atvejais dažai, padengti ant glaisto sluoksnio, greičiausiai skilinės“, - teigia jis.

Kur kas paprasčiau užtikrinant hidroizoliaciją sukurti madingą šlapio betono apdailos įvaizdį. Tam siūloma naudoti vandens neįgeriantį konstrukcinį betoną arba sausąjį būdą - betono iliuziją sukuriančias plokštes. 3 mm storio „Knauf Designboard 310 Creative“ plokštė yra kompozitinė, pagaminta iš aliuminio lakšto, padengto PE danga. Jos paviršius padengtas dekoratyvia danga, sukuriančia įvairius optinius sprendimus: mūro imitaciją, betoną, medį, vieną spalvą. Yra galimybė gaminti ir pasirinktą paveikslą / vaizdą.

„Šios KNAUF gaminamos plokštės yra visiškai inovatyvus sprendimas, Lietuvos rinkoje dar nežinomas, bet turintis potencialią paklausą. Plokštė nelaidi vandeniui, todėl jos nereikia papildomai izoliuoti ir gerai atrodo be jokios apdailos. Be to, šis būdas labai palankus remontuojant patalpas, nes sausas montavimo būdas ir ypač nedidelis plokštės storis leidžia gauti norimą apdailą ir funkcionalumą neįsiveliant į didelės apimties darbus ir stipriai nesumažinant patalpų“, - paprastą KNAUF siūlomą sprendimą komentuoja K. Vaseris.

Daug klausimų dėl hidroizoliacijos kyla ir industrinio stiliaus pastatuose, loftuose, kur norima išlaikyti tam tikrą stilistiką ir įprastos apdailos medžiagos, pavyzdžiui, plytelės, vonios kambaryje tiesiog nedera. Pašnekovas sako, kad tokiuose objektuose kyla daug klausimų dėl sandarumo kritinėse vietose, pvz., kampinėse siūlėse. Klasikiniu plytelių atveju šios vietos yra įrengiamos kaip deformacinės siūlės, t. y. pradžioje į hidroizoliacijos sluoksnį įplukdoma speciali hidroizoliacinė juosta, o plytelių siūlė užpildoma hermetiku - silikonu. „Kaip tai įrengti dengiant epoksidinę dangą - neaišku“, - sako jis.

Problema ta, kad tokiais atvejais norima paprastomis medžiagomis padaryti gerą daiktą. Galvojama apie epoksidinius dažus, bet bėda ta, kad tokie dažai nėra visiškai atsparūs vandeniui, jų sluoksnis per plonas. Jei kalbama apie 2-3 mm storio epoksidines dangas, viskas gerai, tokia danga praktiškai nelaidi vandeniui, bet jos kaina kandžiojasi. Tuomet kyla dilema: norisi ir pigiai, ir gerai“, - sako K. Vaseris ir primena, kad visi neįprasti dizaino sprendimai reikalauja kur kas didesnių investicijų.

Hidroizoliacijos įrengimo problemos

Kalbėdamas apie hidroizoliacijos įrengimo problemas, K. Vaseris paliečia ir teisinį klausimą. Skandinavijoje ir daugelyje Vakarų Europos šalių galima naudoti tik sertifikuotas hidroizoliacines sistemas. Atskirose šalyse gali pakakti nacionalinių sertifikatų. Šiuo metu Lietuvoje tokių reikalavimų nėra.

K. Vaseris sako, kad išsiskiria ir požiūris į hidroizoliacijos įrengimą apskritai: „Yra dvi filosofijos: vokiška, naudojama žemyninėje Europos dalyje, ir skandinaviška. Skandinavai dengia absoliučiai viską, išskyrus lubas. Dėl didelių medžiagų sąnaudų tai neoptimalu, bet išjungiamas žmogiškasis faktorius, negalvojama, kur dengti, kur nedengti. Vokiečiai dengia tik tas vietas, kurios tiesiogiai veikiamos vandens, ir dar šiek tiek tas, kur gali patekti vanduo. Tai irgi logiška. Tam specialiai netgi paruoštos schemos.“

Pagal šias schemas vonios kambaryje visada izoliuojamos grindys ir maždaug 15 cm sienos, atsižvelgiant į tai, kad vonios kambarys yra potencialiai drėgna zona: dažnai čia stovi skalbyklė, taškosi vanduo ir pan. Praustuvo, vonios zonoje sienos izoliuojamos aukščiau, o duše hidroizoliacija kone siekia lubas, t. y. dengiamos tos vietos, kur potencialiai galimas tiesioginis vandens poveikis.

Praktiniai patarimai

Hermetiko danga vonios kambaryje, nesvarbu ar ji išlieta aplink vonią, praustuvą ar dušą, yra nepralaidi vandeniui, bet tikrai nėra amžina. Laikui bėgant, ši danga gali nusidėvėti, sutrūkinėti, prarasti spalvą ir susitraukti.

1. Patikrinkite hermetiką savo vonios kambaryje. Atidžiausiai reikėtų tikrinti vietas, kurios nuolat yra šlapios, tokios kaip dušo kabinos kampai ir pagrindas, taip pat vonios galas, kur bėga vanduo.
2. Pašalinkite seną hermetiką. Priklausomai nuo hermetiko būklės, gali būti, kad jums pavyks jį lengvai pašalinti naudojant glaistyklę ar kitą panašų įrankį. Dirbkite lėtai ir atsargiai. Plytelių paviršius yra atsparus ir ilgaamžis, bet senas hermetiko sluoksnis turi būti visiškai pašalintas nuo paviršiaus. Nors kai kuriose vietose hermetiko būklė gali būti geresnė, nei kitose vietose, pašalinkite jį visą.
3. Nuvalykite paviršių. Popierinį rankšluostį suvilgykite techniniu spiritu. Spiritą naudokite likučių nuvalymui nuo plytelių paviršiaus, ten, kur reikės iš naujo tepti hermetiką.
4. Užtepkite naują hermetiką. Naudodami aštrų peilį 45o kampu nupjaukite hermetiko tūtelės vamzdelio galą. Laikydami pistoleto galą maždaug 45o kampu vilkite jį palei norimą užsandarinti kraštinę vienu tolygiu judesiu, sutampančiu su hermetiko tekėjimo greičiu. Po kiekvienos linijos švariai nuvalykite pistoleto galiuką.
5. Išlyginkite hermetiko liniją. Norėdami pašalinti perteklinį sandariklio kiekį ir išlyginti linijas, pamirkykite pirštą vandenyje ir perbraukite per hermetiko liniją, taip ją išlygindami. Reguliariai jį nusivalykite ir iš naujo susidrėkinkite.

Hidroizoliacinės medžiagos

Pirmas sprendimas, kurį reiktų priimti siekiant hidroizoliuoti patalpas, yra kokybiškos ir patikimos hidroizoliacinės medžiagos pasirinkimas. Bostik siūlo kelias hidroizoliavimo sistemas.

1. Paviršiaus paruošimas. Hidroizoliacine medžiaga gali būti dengiamas bet koks paviršius, tinkamas keraminių plytelių klijavimui - cementinių grindų, cementinių, cementinių - kalkinių tinkų, gipsinių tinkų, gipso kartono, OSB plokščių. Darbiniame paviršiuje turi nebūti dulkių, purvo, dažų bei klijų likučių, tepalų ir riebalų dėmių, trupančių dalelių. Netvirtus ar skystus sluoksnius reikia pašalinti mechaniškai.
2. Gruntavimas. Lygų sausą paviršių, galime ruošti jį hidroizoliainės medžiagos dengimui. Pirmas etapas - grunto, kurio svarbiausia funkcija - užkimšti poras, siekiant padidinti adheziją prieš apdorojimą, užtepimas. Bostik šioje hidroizoliavimo sistemoje siūlo gruntą Bostik 6030. Paviršius gruntu gali būti dengiamas tiek teptuku, tiek voleliu, tačiau reikia vengti gumulų susidarymo.
3. Armavimas. Kampams tarp sienų ir grindų, sienų vidiniams kampams ir sujungimams papildomai izoliuoti ir armuoti privalo būti naudojama armavimo juostelė, kuri padės išvengti hidroizoliacinės medžiagos sutrūkimo.
4. Hidroizoliacinės medžiagos tepimas. Hidroizoliacinė medžiaga Bostik Membrane tepama teptuku ar voleliu. Medžiagos džiūvimo laikas - pirmu sluoksniu tepama hidroizoliacinė medžiaga Bostik Membrane. Medžiagos džiūvimo trukmė - 1-2 val. Pirmajam sluoksniui išdžiūvus, tepamas antras hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis.

Dažymas vietoj plytelių

Skaitytoja Elvyra, įsikėlusi į vieno kambario butą naujosios statybos name, nusprendė didžiąją dalį vonios kambario sienų dažyti, o ne klijuoti plytelėmis. Ji pasidalijo patirtimi, kaip paruošti sienas dažymui drėgnoje patalpoje.

1. Sienų paruošimas. Silikatinių blokelių mūras turi būti padengtas drėgmės nebijančiu tinku ir nuglaistytas tokios pat savybės glaistu.
2. Glaistymas. Tinkuotos sienos turėtų būti glaistomos atspariu drėgmei glaistu, vėliau padengiamos drėgmę izoliuojančiu gruntu, tada - pagal skandinavų technologiją - gruntiniais dažais, o jau ant šių tepami du sluoksniai drėgmei atsparių dažų.
3. Dažymas. Pasirinkite garams laidžius vandens pagrindu pagamintus dažus su priešpelėsiniais priedais.

Svarbu: Visa drėgnų patalpų dažymo sistema gali būti apibrėžta štai taip: drėgmei atsparus glaistas padengiamas drėgmę izoliuojančiu gruntu; šį nudažę dviem sluoksniais drėgnoms patalpoms skirtų dažų, gauname gražų, tvirtą ir tiek drėgmei, tiek pelėsiui atsparų paviršių. Jis atsparus vandeniui, lengvai prižiūrimas, higieniškas ir vienalytis. Be to, lengvai remontuojamas ar perdažomas kita spalva.

Dalia Mauricaitė-Kalinauskienė, interjero dizainerė, teigia, kad jei patalpa pakankamai didelė, kad ne ant visų sienų tikš vanduo, tikrai nebūtina jos nuo apačios iki viršaus įvilkti į kietą plytelių kiautą. Viskas priklauso nuo patalpos ir paties vartotojo. Ir, žinoma, nuo eksploatavimo. Jei šlapiausios zonos atskirtos nuo likusios patalpos, sienos gali būti nudažytos vandeniu skiedžiamais, drėgmei atspariais dažais. Bet yra dažų, skirtų net pačioms šlapiausioms zonoms: dušo kabinoms ir net baseinams. Jau aštuonerius metus visų mūsų objektų vonios kambariai dažomi dvikomponenčiais epoksidiniais dažais. Ir sienos, ir grindys.

Plytelės, kaip atspari vandeniui drėgnų patalpų sienų ir grindų danga, yra šiek tiek pervertinamos. Iš tiesų šis apdailos būdas turi ir nemenkų trūkumų. Jas klojant tenka pjaustyti arba labai gerai suprojektuoti klojimo schemą, kad liktų kuo mažiau nuopjovų. O plytelių pjaustymas - tai kalnai dulkių, be to, tam reikia specialios pjaustyklės. Toliau, jei įrengta plytelių danga pabodo, nustojo būti madinga ar buvo pažeista (tarkim, suskilo viena kita plytelė), pakeisti ją kainuos nemažai laiko ir pinigų. Reikės nudaužyti visas plyteles, nuvalyti paviršius, klijuoti naujas…

Pirkinių sąrašas 4,4 m² ploto vonios kambariui (maždaug 10 m² sienų ploto) išdažyti reikės:

• Glaisto drėgnoms patalpoms - 5-6 l;
• Drėgmę izoliuojančio grunto - 2-3 l;
• Dažančiojo grunto - 1-1,5 l;
• Dažų drėgnoms patalpoms - 3-3,5 l;
• Siauro volelio (10 cm);
• Rankenos (siauram voleliui);
• Plataus volelio (25 cm);
• Rankenos (plačiam voleliui);
• Teleskopinės rankenos;
• Vonelės;
• Dažymo juostos - 1 rit.;
• Apsauginės plėvelės grindims.

Hidroizoliacinės medžiagos pasirinkimas

Įvertinant tai, kiek vandens gali pasiekti patalpos plokštumas, parenkamos ir hidroizoliacinės medžiagos. Vonios kambaryje jos reikalingos tose vietose, kurias tiesiogiai gali veikti vanduo ir jo keliama drėgmė. Dėl to būtina tiksliai įvertinti, ar esamus patalpos paviršius reikia saugoti tik nuo užtyškančio vandens, ar reikia sulaikyti ir tą vandenį, kuris sukelia slėgį dušo pado ar trapo grindyse zonoje.

Praktiškumo sumetimais yra siūloma hidroizoliacija padengti visą grindų plotą, kuris apima vonios, dužo kabinos ir praustuvo zonas. Hidroizoliacijai yra naudojama arba tepamoji mastika - kvepiančioji derva, kuri išgaunama iš mastikinių pistacijų, arba specialios paskirties plėvelė.

Jei pagrindas yra sudarytas iš kelių skirtingų medžiagų, tada vardan stabilumo geriau naudoti specialią plėvelę.

Svarbu: Absoliuti dauguma hidroizoliacinių dangų, kurios skirtos hidroizoliacijai vonioje/duše, yra dengiamos apsauginiu sluoksniu (plytelėmis). Šios mastikos nėra atsparios ilgalaikiam tiesioginiam mechaniniam poveikiui, taip pat nėra dekoratyvinės.

Nenorint plytelių, kaip apdailinio sluoksnio, galima pasiūlyti betono lako sistemą.

Penosil AquaBrake Fiber mastika

Penosil AquaBrake Fiber mastika naudojama, kaip hidroizoliacija voniose, dušuose, saunose ir kitose sanitarinėse patalpose, prieš klojant plyteles. Sustingusi mastika, negali būti naudojama kaip galutinis sluoksnis. Dažymas taip pat nėra galutinis apdailos sluoksnis. Sustingusi mastika, turi būti uždengta plytelėmis.

Penosil AquaBrake Fiber mastika yra elastinga, sustiprinta fibropluoštu, vandeniui nepralaidi, lengvai naudojama. Hidroizoliacinė mastika gali būti naudojama ir ant gipso, jei tai bus ne galutinis sluoksnis.

Gipso kartono ir betoninių grindų paviršius tinkamas teptinei hidroizoliacijai prieš plytelių klijavimą.

Remmers MB 2K

Siūlyčiau naudoti Remmers MB 2K, šis produktas veiks kaip hidrozoliacija, o trečią sluoksnį galima naudoti kaip plytelių klijus.

tags: #hidroizoliacija #nuosavo #namo #vonioje