Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.
Kam Privaloma Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
Ši prievolė taikoma:
- Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, atvykusiems gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgijusiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantiems gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykusiems gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantiems gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Nepilnamečiams: Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai. Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
Kaip Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
Į Lietuvą sugrįžę asmenys savo gyvenamosios vietos adresą turi deklaruoti per vieną mėnesį. Jei deklaravote išvykimą iš Lietuvos, grįžę gyventi į gimtinę pirmiausia deklaruokite savo gyvenamąją vietą iš naujo.
Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą. Yra keletas būdų, kaip tai galima padaryti:
- Internetu per e.valdžios portalą: Tai patogiausias ir greičiausias būdas. Dėmesio! Elektroniniu būdu pateiktas prašymas turi būti pasirašytas elektroniniu parašu (t. y. naudojantis asmens tapatybės kortele arba mobiliuoju parašu arba specialia USB laikmena ir pan.).
- Seniūnijoje: Kreipiantis tiesiogiai į seniūniją.
Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais.
Dokumentai ir Sutikimai
Deklaruojant gyvenamąją vietą, gali prireikti tam tikrų dokumentų ir sutikimų:
- Gimimo liudijimas ar gimimo akto išrašas, kai deklaruojama nepilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio gyvenamoji vieta.
- Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas elektroniniu būdu.
- Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.
- Deklaruojant gyvenamąją vietą ne asmeniui priklausančiame pastate ar patalpose kartu reikia pateikti pastato ar patalpų savininko sutikimą.
Užsieniečiams
Migracijos departamentas informuoja, kad 2021 m. kovo 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams, užsienietis gali pasirinkti, kuriuo metu deklaruos gyvenamąją vietą Lietuvoje - Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi, ar seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi.
Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi:
Tokiu atveju duomenis apie gyvenamąją vietą Lietuvoje nurodomi pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nebereikia.
Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, užsienietis gali pridėti dokumentus, patvirtinančius užsieniečio teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje. Tai gali būti:
- Gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno. Jeigu prie prašymo pridedamas nepatvirtintas savininko (bendraturčio) sutikimas, savininkas (bendraturtis) turi atvykti į Migracijos departamentą kartu su užsieniečiu rezervuotu vizito laiku - tokiu atveju savininko (bendraturčio) sutikimą patvirtins užsieniečio prašymą priimantis Migracijos departamento darbuotojas.
- Su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis. Sutarties nebūtina tvirtinti notariškai arba registruoti VĮ „Registrų centras“.
- Juridinio asmens išduotas raštas, patvirtinantis teisę apsigyventi juridiniam asmeniui priklausančioje patalpoje, arba apsigyvenimą viešbutyje ar suteiktą bendrabutį patvirtinantis dokumentas.
Pildant prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, užsienietis vieną iš minėtų dokumentų ir pasižadėjimą deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje gali pridėti prašymo pridedamų dokumentų skiltyje „Galiojantis kelionės dokumentas“.
Jeigu gyvenamoji patalpa užsieniečiui priklauso nuosavybės teise arba su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis įregistruota VĮ „Registrų centras“, šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų Migracijos departamentui pateikti nereikia.
Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi:
Pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, galima pateikti pasižadėjimą deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, o vėliau, atsiėmus leidimą gyventi iš Migracijos departamento, per 1 mėnesį nuvykti į seniūniją ir deklaruoti gyvenamąją vietą VĮ „Registrų centras“ direktoriaus nustatyta tvarka.
Primename, kad kiekvienas pilnametis užsienietis, siekiantis gauti leidimą gyventi Lietuvoje, turi įrodyti, kad jam tenkantis gyvenamasis plotas yra ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai. Užsieniečiams, atvykstantiems mokytis ar studijuoti, taikomas mažesnio gyvenamojo ploto reikalavimas - 4 kvadratiniai metrai.
Nuomininko Teisės Deklaruojant Gyvenamąją Vietą
Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis.
Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo.
Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.
Svarbu! Asmuo, kuris gyvena gyvenamojoje patalpoje, tačiau savininkas neduoda sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą, turi teisę būti įtrauktam į nedeklaravusių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą (t. y. prie savivaldybės). Šia galimybe asmuo gali pasinaudoti, jei neturi Vilniaus rajono savivaldybėje nekilnojamojo turto. Deklaruodamas gyvenamąją vietą prie savivaldybės asmuo privalo nurodyti faktinės gyvenamosios vietos adresą, pateikti būsto savininko duomenis (vardą, pavardę, savininko gyv.vietą ir kt.).
Kaip Sužinoti Savo Deklaruotą Gyvenamąją Vietą?
Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos, horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti.
Seniūnijos Kaune
Kai kurios seniūnijos Kaune, kuriose galite deklaruoti gyvenamąją vietą:
- Aleksoto seniūnija Veiverių g.
- Centro-Žaliakalnio seniūnija Šv. Gertrūdos g.
- Dainavos seniūnija V. Krėvės pr.
- Eigulių seniūnija P. Plechavičiaus g.
- Panemunės-Šančių seniūnija Vaidoto g.
- Petrašiūnų-Gričiupio seniūnija T. Masiulio g.
- Šilainių seniūnija Baltų pr.
- Vilijampolės seniūnija A. Stulginskio g.
- Žemosios Fredos seniūnija Veiverių g.
Pavyzdžiui, Žaliakalnio seniūnija įsikūrusi adresu Šv. Gertrūdos g.
Seniūnijų Kontaktai Šiauliuose
Šiaulių miesto gyventojai gyvenamosios vietos deklaravimo klausimais gali kreiptis į šias seniūnijas:
| Seniūnija | Adresas | Kontaktai |
|---|---|---|
| Medelyno seniūnija | Birutės g. 40, Šiauliai | Vyr. specialistė: +370 41 425 297, el. paštas: [el. paštas] |
| Rėkyvos seniūnija | Energetikų g. 6-39, Rėkyva, Šiauliai | Vyr. specialistė: +370 41 392 260, el. paštas: [el. paštas] |
Gyventojų priėmimo laikas: pirmadieniais, trečiadieniais 8-12 val.
Svarbu Žinoti
- Socialinės išmokos ir paslaugos: gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.
- Paslaugos rezultatas: Gyvenamosios vietos atvykimo deklaracija įvesta į duomenų bazę.
Jeigu norite papildomos informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą, registrų centro puslapyje yra išsami klausimų ir atsakymų lentelė, susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu.
Gyvenamosios vietos deklaravimas / The registration of location
Į gimtinę grįžę Lietuvos piliečiai laikyti vairuotojo egzaminą gali tik pragyvenę šalyje pusę metų.
Vyriausybės priimtas nutarimas numato, jog žmogus turi būti išgyvenęs Lietuvoje tais pačiais kalendoriniais metais ne mažiau nei 183 kalendorines dienas.
tags: #gyvenamosios #vietos #deklaravimas #grizus #is #uzsienio