Konteinerių Nuoma Nakvynei Prie Jūros: Atraskite Nepamirštamą Poilsį Lietuvoje

Ieškote unikalios ir patogios nakvynės vietos prie jūros? Konteinerių nuoma gali būti puikus pasirinkimas! Lietuvoje, ypač pajūrio zonose, populiarėja šis neįprastas, bet patogus apgyvendinimo būdas. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kur galite rasti konteinerių nuomą nakvynei, kokias pramogas siūlo šalia esančios stovyklavietės ir kaip galite paįvairinti savo atostogas.

Kempingai ir Stovyklavietės Prie Jūros

Jei toks poilsis skamba viliojančiai, išbandykite apsistoti Kuršių marių pakrantėje įrengtame Fenas Kite Spot kempinge. Tai nakvynė Svencelėje įkurtoje stovyklavietėje ant Kuršių marių kranto su nepakartojamu vaizdu. Fenas Kite Spot yra vienas iš kelių unikalių kempingų netoli jūros, kuris įkurtas ant Kuršių marių kranto su vaizdu į kitame krante matomas Pilkąsias arba mirusias kopas Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Kempingo aikštelės yra tik ~20 metrų iki marių, po ~35 kv. m. ploto su naktiniu apšvietimu. Galite apsistoti priekinėj eilėje ir mėgautis saulėlydžiais arba rinktis vietą kitose eilėse. Šioje stovyklavietėje kiekvienai aikštelei yra atvestas elektros jungiklis bei geriamas vanduo 10 kemperių grupei - salelei. Kempingas kuriamas jaunoms širdims ir „self-service“ (savitarnos) principu, rezervuojate paslaugas ir atvykstate įsikurti į paskirtą vietą. Kempingas turi automatizuotą įvažiavimą/išvažiavimą apsistojimo laikotarpiu. Nuo 2022 m. sezono veikia nauji kempingo dušai ir tualetai.

Pramogos Kempinguose

Jame rasite net 30 aikštelių kemperiams ir palapinėms, daugiau nei 1 ha pakrantę išsipakuoti kaitui, paplūdimį pasilepinti saulės voniomis, laužavietę pasišildyti bei galėsite paįvairinti atostogas įvairiomis kitomis pramogomis. Mėgstantiems stovyklauti kempinguose prie ežero - tai puiki alternatyva su nuostabiu vaizdu į negyvąsias Kuršių nerijos kopas ir vandens pramogomis; unikali vandens sportų oazė, kurioje kiekvienas gali mokytis suvaldyti vėją ir atsipalaiduoti. Teritorijoje įsikūrusios kaitavimo mokyklos ir parduotuvės, užsiimančios kaitavimo įrangos nuoma, tai pat galite išbandyti burlentes, irklentes, elektrines banglentes ir kitas vandens pramogas. Norintiems visiems išmokti pažaboti vėjo super jėgas, profesionalų pagalba šalia esančiose kaitavimo mokyklose. Nes Svencelė - tai viena saugiausių vietų išbandyti kaitų pamokas: Kuršių marių vanduo negilus, tesiekia bambą, yra nesūrus ir negraužia akių. Po kojomis čia nesipainioja akmenys ar aštrios kriauklės.

Kempinge veikia maisto furgonų terasa, o gretimais įsikūręs Svencelės konteinerių kompleksas, kuriame rasite „Cape“ barą.

Kontaktai ir Kita Informacija

Kempingo administracija dirba nuotoliniu būdu ir yra pasiekiama telefonu +370 658 58580 arba el. Kempingas veikia nuo gegužės 1 d. Svencelės g. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. nuo 14:00 iki 20:00. iki 13:00.

Ieškantiems pramogų aplink Svencelę, siūlome apsilankyti Drevernos uostelyje ir keltu Dreverna - Juodkrantė - Dreverna persikelti į Kuršių neriją, kurioje per 20 minučių nueisite prie Baltijos jūros paplūdimio.

Alternatyvūs Kempingai Lietuvoje

Mėgstantiems gamtą ir vandens pramogas, Lietuva siūlo daugybę stovyklaviečių prie ežerų. Štai keletas puikių alternatyvų:

• Stovyklavietė „Laumių lankos“ (Plungės r.) pietvakarinėje Platelių ežero pakrantėje.
• Kertuojų ežero poilsiavietė (Molėtų r.) su pušimis, smėlėta pakrante ir nuostabiais saulėlydžiais.
• Stovyklavietė „Siesartis“ (Molėtų r.) prie Siesarčio ežero su mediniais stalais, suolais, elektra, tinklinio bei futbolo aikštelėmis.
• Molėtų kempingas (Molėtų r.) prie Galuono ežero, siūlantis baidares, vandens slides, greitaeigį katerį ar net skrydį reaktyvine vandenlente!
• Povilo Sukausko turistinė stovykla (Plungės r.) Žemaitijos nacionaliniame parke tarp dviejų ežerų, siūlanti net 100 vietų palapinėms ir stebėti paukščius.
• Bradesių stovyklavietė (Rokiškio r.) prie Sartų ežero su medinėmis pavėsinėmis, lauko akmenų laužavietėmis, persirengimo kabinomis, dušu ir tualetu.
• Stovyklavietė (Šiaulių r.) prie Bijotės ežero Kurtuvėnų regioniniame parke, kur galima pasimėgauti valtimi, vandens dviračiu, baidare, irklente.
• Stovyklavietė „Prie Dusios“ (Lazdijų r.) siūlo poilsį su palapine privačiame krante prie Dusios ežero su tinklinio aikštelėmis, pavėsine, laužaviete, šašlykinę, tualetu.
• Žingių stovyklavietė (Vilniaus r.), esanti protakoje, kuri jungia rytinę ir vakarinę Asvejos ežero dalis.
• „Kaunas Lake kempingas“ (Kaunas) Lampėdžiuose, kur galima naudotis dušais, tualetu, virtuve.
• Stovyklavietė „Slėnis Trakuose“ (Trakų r.) su vaizdu į Trakų pilį.
• Skaisčio stovyklavietė (Trakų r.) prie ežero, puikiai tinkanti po apsilankymo Varnikų pažintiniame take.
• Asalnų stovyklavietė (Ignalinos r.) ant Asalnų ežero kranto su virtuve, laužaviete su lauko baldais, lauko tualetais ir prausyklėlėmis.

Poilsis Prie Vandens: Baidarių Maršrutai Verknės Upe

Verknė nuo Vilkokšnio ežero iki Aukštadvario apie 15 km. iš jų apie 9 km. sudaro plaukimas septyniais ežerais ir ežerėliais. Upė tampa ramesnė. Maršrutas tinka mėgstantiems ramų, lėtą plaukimą, su pasimaudymais ežeruose arba tiesiog kam patinka poilsis gamtoje ar poilsis kaime. Atkarpa Aukštadvario apylinkėmis nepaprastai vaizdinga.

Nuo Aukštadvario HE apie 3 km. ruožas miško su vagoje išvirtusiais medžiais, kyšančiais šiekštais, plaukimas pakankamai sudėtingas, ypač sausmečiu, reikalaujantis fizinių jėgų, nes dažnai tenka perkėlinėti baidares per išvartas. Už Vydžionių upės slėnis tampa dar įdomesnis. Kairiajame krante, netoli upės, per kalveles, vingiuoja vieškelis, prie jo - Popsių kaimas. Jame įplūsta vienas gražiausių Verknės intakų - Vapsa. Dar už 1,5 km. į Verknės kilpelės galą įsilieja Lielelė - dešinysis intakas. Lielelė teka per Lieliaus ežerą. Plaukiant toliau pastebime tiltą, kuris mums pasako, kad atplaukėme į Gripiškių kaimo centrinę dalį.

Gripiškės - senas kaimas, kurį garsino didelis vandens malūnas. Malūne, kurį sudarė keli pastatai, buvo net dveji valcai. Iš malūno išgabendavo ne tik miltus. Čia buvo karšiamos vilnos, gaminamas milas. Gripiškiečiai buvo geri sielinin­kai. Jie iš Gripiškių iki sekančio malūno Grikapėdyje plukdydavo rąstus, kalades, popiermalkes. Į abi puses nuo tilto bėga plentas. Plentas sujungė dvi gyvenvietes - Lielionis ir Vyšniūnus.

Už 3 km. - Vyšniūnų gyvenvietė. Už Gripiškių tilto reikia plaukti atsargiai, nes upėje yra malū­no užtvankos liekanų. Akį vėl labiau traukia pietinis krantas. Jame, tuoj už Kalnų kaimelio, prasideda Kalnų miškas. Miške auga daug didžiulių ąžuolų.

Guostė (ilgis - 14,2 km.)savo kelią pradeda netoli Gedanonių kalno, Veršiuko ežere (38 ha). Ežeras tyvuliuoja 193 m aukštyje, o Verknės altitudė Guostės žiotyse - 77 m. Vadinasi, Guostė nukrenta net 116 m. Guostė, skubindamasi tarpukalvėmis, teka per du didokus ežerus - Gelužio (26 ha) ir Guostaus (74 ha), priartėja prie Stakliškių, aplenkia Stakliškių piliakalnį. Piliakalnis, respublikinės reikšmės archeologijos pa­minklas, yra 1,5 km į šiaurryčius nuo miestelio.

Už 0,5 km nuo Guostės žiočių - Stakliškių-Butrimonių vieš­kelio tiltas. Tuoj už Stakliškių tenka įveikti nemažai kliūčių. Plaukimą apsunkina nulinkusios medžių šakos ir dideli medžiai. Bet, gerai manevruojant baidarėmis trukdančią šaką ar prisispaudžiant prie pat kranto, kur yra „vartai", nereikia net išlipti iš baidarių. Kelti baidarės per lieptus nereikia, nes jie pakankamai aukšti.

Nepastebimai nuvingiuojame papieviais 2 km 27-e km. Iriamės tolyn. Kairėje pusėje mus lydi Gojaus miškas (801 ha). Jame žaliuoja ąžuolų galiūnų, yra I tūkstantmečio pilkapiai. Dešinėje stovi Pakrovų kaimo trobos.

Alšia - ilgiausias Verknės intakas (ilgis - 38,3 km). Alšia teka per nemažą Alšios ežerą (47 ha), kuris vadinamas ir Pieštuvėnų ežeru. Alšios baseine yra daug senosios praeities gyvenimo paminklų. Noreikiškėse stūkso įdomus piliakalnis, yra trys dėmesio verti akmenys, archeologijos paminklai (vienas vadinamas Raganos pečiumi, kiti du - Laumių akmenimis), senkapis.

Už Alšios žiočių Verknei iki Nemuno lieka 25 km. Upė čia pastebimai vandeningesnė, jos plotis daug kur viršija 10 m. Kliū­čių beveik nėra. Krantai vėl įdomesni. Dėl daugybės vingių dar ilgai plaukiame per Pakrovų kaimą. Kaime yra parduotuvė, kurioje galima papildyti maisto atsargas.

Pikelionyse įteka dar vienas dešinysis Verknės intakas - Svėdubė (ilgis - 8,0 km) Už Svėdubės žiočių, kai dar lieka plaukti 20,5 km, Verknė surezga nemažą kilpą, kuri patrigubina vandens kelią šalia Pike­lionių kaimo. Prie šios kilpos, kairėje, prasideda Padriežiškių kaimas. Jis su Pikelionimis sujungtas kelio tiltu ir keliais aukštais lieptais. Netrukus abiejuose upės krantuose rymo Verbyliškių kaimo sodybos. Kaimo pavadinimą galima rasti 1559 m. dokumentuose. Verbyliškėse yra hidrologinis postas, kuriame matuojamas Verk­nės vandens lygis, srovės greitis, ledo storis.

Verknės 16-ame km, iš kairės įteka paskutinis didesnis intakas - Dindžiakė (ilgis - 9,3 km) Verbyliškėse prasideda Verknės žemupys. 15 km ruože upė daug kur labai srauni. Kurį laiką net nereikia irtis. Tik spėk vairuoti baidarę upės vingiais. Tuoj atsiduriame prie plento Kaunas-Alytus tilto. Dešinėje, už 0,5 km nuo Verknės, minėtas plentas susikerta su Vilniaus automagistrale. Netoli kryžkelės, iš kurios atsiveria gražus reginys į Verknės slėnį, prie Jiezno ežero (63 ha), stovi Jiezno miestelis.

Už gelžbetoninio tilto Verknei iki žiočių lieka 14 km. . Upė įkrenta į dar gilesnį slėnį. Sraunioje upėje yra salelių. Netrukus prasideda ilga rėva. Į pietus nuo Grikapėdžio kaimo yra nedideli Benikų, Dirvoniškių, Kamiliškių kaimeliai, kurių sodybos, Verknei labai vingiuojant, priartėja prie upės.

Grikapė­džio šiaurėje - plentas, vedantis į Prienus. Prie šio plento 2,5 km ir vingiuoja Verknė. Pagaliau upė labai išplatėja, apjuosia kelias salas. Tai Jundeliškių HE, į kurios tvenkinį įplaukiame plento patilte, patvankos įtaka. Tuoj už Jundeliškių prasideda nepaprastai gražūs ir aukšti Verknės skardžiai. Tų skardžių aukštis kartais siekia net 40 m.

Už Jundeliškių prasideda ir ilgi seklumų ruožai. Nuplaukus 2 km, už didokos kilpos, iš kairės įsruvena maža Narupė, prasigraužus neįtikėtinai gilų slėniuką. Verknės ir Narupės santakoje stovi Babronių piliakalnio dalis (didelę dalį, intako padedama, nuplovė Verknė). Kitoje Narupės žiočių pusėje, nuo aukšto skardžio, atsiveria puikus Verknės slėnio vaizdas. Tolumoje, prie upės alkūnės, matyti dar vienas skardis. Nuo jo atbėga Verknė ir prie piliakalnio pasuka į šalį. Tai viena iš dauge­lio nuostabių Verknės žemupio panoramų.

Tuoj už Babronių pasitinka akmenimis apsikaišiusi rėva. Likus iki žiočių 4 km - Voseliūnų kaimas. Jo sodybas, stovinčias upės krantuose, jungia du aukšti lieptai. Dar viena kilpa, dar viena rėva, ir pasiekiame bene gražiau­sią kaimą paverknių žemupyje. Jis taip ir vadinasi - Paverkniai. Jo sodybos stovi gilaus slėnio lomelėse. Kairiajame Verknės krante - įspūdingas Paverknių piliakal­nis, kurio dalį taip pat nuglemžė upė. Seniau piliakalnis buvo dešiniajame krante, bet Verknė pakeitė savo vagą.

Už Paverknių piliakalnio iki upės žiočių lieka 1,5 km. Verknė išplatėja iki 30-40 m ir nurimsta. Paupyje yra dar du kaimeliai: dešinėje - Žideikonys, kairėje - Medeikonys. Verknė įteka į Nemuną, kai šiam iki žiočių lieka 285 km. Verknės žiotyse, dešinėje pusėje, atsiveria dar vienas skardis su garsiuoju Ožkų pečiumi. Seniau prie Ožkų pečiaus Nemuno sielininkai maudydavo pirmą kartą plaukiančius savo draugus. Šis senas paprotys at­sirado todėl, kad Verknės vanduo labai švarus ir sveikas. Prieš finišą atkarpa Nemunu prieš srovę iki Birštono 4 km.

Įplaukus į Nemuną, reikia laikytis kairiojo Nemuno kranto. Upė plati, srovė nestipri, gražūs vaizdai neleis nuobodžiauti, o srovė neleis tinginiauti.

Būkos - Linkmeno Ež. Maršrutas Baidarėmis

Planuojant kelionę baidarėmis, verta atkreipti dėmesį į Būkos-Linkmeno ežerų maršrutą. Jis prasideda nuo Utenykščio ežero ir tęsiasi vaizdingomis vietovėmis, kur galima mėgautis gamtos grožiu ir ramybe. Šis maršrutas puikiai tinka tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems baidarininkams.

Pirmos dienos maršrutas:

• BŪKA - Linkmeno ežeras (~21 km., ~8 val.)

Utenykščio ežere įšokę į baidares plaukite kelis šimtus metrų laikantis dešinės kranto linijos pusės aplenkiant Utenykščio ežero ragą. Ir toliau laikantis dešiniojo kranto plaukite pro Lašmens sąsiaurį, pasižymintį turtinga pelkių flora. Įveikus pelkines švendres kartu perplauksite ir sąsiaurį ir tęsite kelionę Būkos upe. Kelionės metu galėsite ilsėtis etnografinėse vietovėse bei šalia upės įrengtose stovyklavietėse. Būkos pakrantės remiasi į miškingas girias, praturtinančias jos vandenis. Kairėje Jūsų plaukimo krypties pusėje puikuojasi Ažvinčių giria, dešiniajame - Vyžių miškas. Taigi, plaukiant šia upe ne tik susipažinsite su turtinga upių flora ir fauna, tačiau ir įsitikinsite, kad upė Būka - viena švariausių upių Lietuvoje!

Seniau Būkos upė buvo naudojama kaip sielių (rąstų) plukdymo priemonė. Jūs žinote, kad upės vandens lygis tam tikrose vietovėje kinta, todėl dirbtiniu būdu būdavo keliamas vandens lygis kad užtikrinti optimalų sielių gabenimą. Medinių užtvankų liekanų rasite kelionės metu!

Nuplaukę apie kilometrą nuo kelionės pradžios (Būkos ištakų (iš Utenykščio)), pasieksite Ineigos poilsiavietę. Čia galite atsipūsti po starto. Tačiau neužtrukite, juk kelionė ką tik prasidėjo!

Gali būti kad plaukiant sutiksite Vandens Lelijų šeimynų. Vandens Lelijos įtrauktos į Raudonąją knygą, todėl elkitės atsakingai - neskinkite ir nežalokite jų! Jeigu mėgstate atminimui pasiskinti augmenijos - pasidairykite ir pasiskinkite upės krantuose tarp švendrių pasislėpusių Vandens Mėtų, kurių žiedai ne tik gražūs - kelionės pabaigoje galėsite užsiplikyti skanios mėtinės arbatos sau ir visai kelionės draugijai!

Netrukus pastebėsite Vaišnoriškių kaimą, atpažįstamą iš XIX - XX a. stiliaus gyventojų pastatų, nuo kurių kiemų į upę ištiesti mediniai lieptai ir liepteliai. Aplenkiant lieptus praplauksite tiltelį, reikalingą pratęsti Tauragnų mstl. ir Braslavo mstl. vieškelį. Šalia to tiltelio kairėje Jūsų plaukimo pusėje pastebėkite etnografinę vietovę: kadaise čia stovėjo smuklė, minima nuo 1765 m. Pirmoji sodyba šioje vietovėje įsikūrė 1830 m. Vėliau buvo pastatytos dar keturios.

Praplaukus ką tik minėtas Vaišnoriškes ir vieškelio tiltelį, Būka kiek susiaurėja ir tampa vingiuota. Ši Būkos upės vaga pasižymi kai kur duobėta, intensyvesne srove. Ir, žinoma, kaip gi be nukritusių medžių skersai upės? Jų aptiksite ne vieną, todėl kelias baidares gali reikėti perkelti per rąstigalius arba sausuma upės krantuose. Nepamirškite, kad šlapias medis yra slidus, upės dugnas ne visad lygus, o srovė gali trikdyti pusiausvyrą. Būkite darnūs, nebent norite išsimaudyti srauniuose Būkos vandenyse J.

Atkreipkite dėmesį, kad upė kartais turi įlankų, kurios atrodo panašios į upės išsišakojimą. Tikrąją upės vagą atpažinsite atkreipdami dėmesį į srovę - laisvą vandens tekėjimą ir augalų judėjimą.

Na štai ir baigėte kelionę Būkos upe. Jos baigtuves papuoš 7-iomis salomis turtingas Baluošo ežeras, į kurį kaip tik dabar ir įplaukiate. Baluošo ežero tylą palaiko pušynai, kurių sakuotus kvapus užuodžiate turbūt jau dabar. Įplaukus į Baluošą laikykitės dešinės pusės ir atrasite Adomragio poilsiavietę. Čia pasistiprinkite, kadangi iki Almajo stovyklavietės Jūsų laukia gausi Aukštaitijos vandenų įvairovė!

Adomragio poilsiavietėje, o ypač kranto iškišulio smaigalyje yra skaidrus ir patogus krantas kviečiantis nusimaudyti. Tai puiki vieta maudynėms, tačiau ne pramogų likučiams: būkite malonūs gamtai ir nepalikite šiukšlių, kadangi čia nerasite šiukšliadėžių. Jas išmesite į konteinerį Almajo stovyklavietėje, o iki tol šiukšles kaupkite baidarėje esančiame savo maišelyje.

Taigi, užkandus ir pailsėjus, laikas nuspręsti kuria kryptimi plaukti. Tai priklauso nuo Jūsų jėgų ir atsargų likučių.

YRA 2 PASIRINKIMAI KAIP PRAPLAUKTI BALUOŠO EŽERĄ:

Pirmas pasirinkimas (~1,5 km. ~20 min.) - nuo Adomragio poilsiavietės plaukti tiesiai iki upelio, jungiančio Baluošo ir Baluošykščio ežerus. Bus apie 1,5 km kelio arba 15-20 min. plaukimo. Pasirinkus šią kryptį, reikia plaukti į priešingą ežero krantą. Kairėje turi likti Liepų sala, dešinėje - iškyšulys, vadinamas Beržaragiu. Nuo Beržaragio iškyšulio pamatysite tiltą, po kuriuo prateka ežerus jungiantis upelis.

Antras pasirinkimas (~4.5 km.; iki ~1,5 val.) - susipažinti su Baluošo ežero gamtos įmantrybėmis, aplankant Ilgasalės salą. Tai unikalus hidrografinis Lietuvos gamtos darinys, nes Ilgasalė - vienintelė Lietuvos ežerų sala, kurioje teliūskuoja ežerėlis.

Taigi, kad aplankyti gražiausias Baluošo ežero vietas (jeigu pasirinkote antrąjį variantą), plaukdami nuo Adomragio poilsiavietės laikykitės kairiojo Baluošo kranto. Netrukus pamatysite etnografinį Šuminų kaimą, kuris pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1784 m. Pabaluošės vardu. Šiame kaime auga apie 300 metų senumo pušis. Tačiau pušis tiek negarsina Šuminų kaimo, kaip istorinis faktas, jog čia, 1972-aisiais, buvo filmuojamas garsus lietuviškas filmas „Tadas Blinda“, o čia stūksančią „Tado Blindos „vilą” parodys kiekvienas Šuminų kaimo gyventojas.

Palikę Šuminų kaimą plaukite pro Degėsio salą link paskutinės ir ilgiausios Baluošo ežero salos - Ilgasalės. Pasiekę pietrytinį Ilgasalės galą plaukite įlankon, kurios gilumoje suradę upelį pro augmenijos plyšius galite įplaukti baidarėmis.

Išplaukus atgal iš Ilgasalės ežerėlio, grįžkite į tą pačią vietą ir tą pačią kryptį kuria plaukėte nuo Šuminų kaimo, tuomet sukdami baidares į kairę keliaukite pietryčių kryptimi, laikydamiesi Baluošo kranto linijos. Plaukiant tolumoje pamatysite iškyšulį. Nuo to laiko lankytojai gali apžvelgti ne tik istorinio medžio kamieną, bet ir jo viršūnę!

Išplaukiant iš Trainiškio įlankos, kairėje pusėje matysite dar vieną nedidelį iškyšulį. Nuo jo plaukite tiesiai link dar vieno, tik didesnio, tolyje matomo iškyšulio. Jį apiplaukus ir visuomet laikantis kairiosios kranto linijos, įplauksite į didžiulę Baluošo įlanką, kurios gale matysite apie 150 m. ilgio upelį, jungiantį Baluošo ežerą su Baluošykščio ežerėliu. Šis sraunus upelis Jus nuneš į dar vieną nuotykių kupiną ežeriją.

Plaukite išilgai Baluošykščiu iki pat ežerėlio ištakų, kairėje pusėje paliekant Simoniškio, o dešinėje - Vaidžiuškių kaimus. Perplaukus ežerėlį, kiek kairiau, tarp švendrių, pastebėsite Skriogžlės upelio ištakas.

Skriogžlės ilgis - apie 0,9 km. Skriogžlė gali atrodyti siaura ir gili upė, turinti kelis staigius vingius. Šios upės krantai apaugę medžiais, todėl upės šlaitai gana statūs. Audros kelis medžius įvertė į upę, tačiau juos įveiksite peršokant baidare, jeigu tik būsite įgavę didelį pagreitį. Dar už kelių vingių įplauksite į Sravinaičio ežerą.

Sravinaičio ežere laikykitės dešinės kranto linijos, kol pasieksite iškyšulio formos salą. Ją aplenkę iš kairės (sala liks dešinėje pusėje), pasieksite įžymųjį Ginučių vandens malūną.

Ginučių malūnas veikė iki 1968 m. Po dešimtmečio jis buvo restauruotas. Dabar malūnas paskelbtas valstybės saugomu XIX a. technikos paminklu. Jame yra muziejus, kuriame pamatysite autentišką senovinę malūno įrangą. Malūno muziejuje galima apsilankyti gegužės - spalio mėnesiais (nuo antradienio iki šeštadienio 10 - 18 val., sekmadieniais - 10 - 15 val.).

Išsilaipinę dešinėje vandens malūno užtvankos pusėje, perneškite per užtvanką baidares. Nepraleiskite puikios progos išsimaudyti vandens srovėje, krintančia iš užtvankos lovio!

Pasitaškius smarkioje vandens malūno srovėje įlipsite į perneštas baidares ir toliau plauksite Srovės upe. Pasiekus Almajos upės dešinįjį intaką iš Almajo ežero, Srovės upės vaga kryps į kairę.

tags: #konteineriai #nuoma #prie #juros #nakvyne