Gyvenamosios aplinkos kokybė yra sudėtinga sąvoka, apimanti daugybę tarpusavyje susijusių veiksnių. Tai ne tik fizinė aplinka, bet ir socialiniai, ekonominiai bei kultūriniai aspektai, lemiantys žmonių gerovę ir gyvenimo kokybę.
LNK „Labas vakaras, Lietuva“ Oro tarša 2017 04 19
Oro kokybė Lietuvoje
Oro užterštumas išlieka didžiausia grėsme Europos gyventojų sveikatai, kasmet turinčia įtakos daugiau nei 400 tūkst. priešlaikinių mirčių, teigiama Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.“ (SOER 2020).
Oro kokybės palyginimas Europos šalyse. Šaltinis: Europos aplinkos agentūra
Nors pastaruosius 10-15 metų teršalų koncentracijos aplinkos ore mažėja, kai kurie teršalai, tokie kaip kietosios dalelės, azoto dioksidas, ozonas, daugelyje Europos šalių vis dar viršija nustatytas ribines vertes. Norint pasiekti geresnę oro kokybę, reikia žymiai sumažinti išmetamų teršalų kiekius iš žemės ūkio, transporto sektorių ir namų ūkių.
Įgyvendinus užsibrėžtus išmetamų į orą teršalų kiekių sumažinimo tikslus iki 2030 m., tikimasi pasiekti, kad teršalų koncentracijos Europos miestų aplinkos ore neviršytų Pasaulinės sveikatos organizacijos nustatytų oro kokybės standartų (kurie yra griežtesni, nei Europoje galiojančios ribinės ir siektinos vertės), o priešlaikinių mirčių dėl oro užterštumo skaičius sumažėtų perpus ir atitinkamai pagerėtų ekosistemų būklė.
Oro kokybės tyrimų rezultatai Lietuvoje
Lietuvos oro kokybės tyrimų duomenys rodo, kad 2019 m. oro kokybė daugelyje Lietuvos miestų, ypač Vilniuje ir Klaipėdoje, buvo geresnė negu 2018 m. - sumažėjo vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 ir azoto dioksido (NO2) koncentracija, taip pat maksimali 8 val.
Tačiau, kaip ir kiekvienais metais, visose oro kokybės tyrimų stotyse atskiromis dienomis ar periodais kietųjų dalelių KD10 vidutinė paros koncentracija viršijo ribinę vertę (50 µg/m3). Pagal teisės aktų reikalavimus vidutinė paros KD10 koncentracija neturi viršyti ribinės vertės daugiau kaip 35 dienas per metus.
Šis rodiklis buvo viršytas Kauno Petrašiūnų oro kokybės tyrimų stotyje, kur tarša kietosiomis dalelėmis viršijo paros normą 40 dienų per metus. Skirtingai nei ankstesniais metais, 2019 m. oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10 buvo didesnis šiltuoju metų laiku, pasižymėjusiu ilgais sausų orų periodais.
Šiuo laikotarpiu oro kokybės tyrimų stotyse fiksuota nuo 55 iki 100 % visų KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų. Daugiausiai KD10 koncentracijos paros ribinės vertės viršijimo atvejų visose stotyse buvo nustatyta balandžio mėnesį, kai be įprastų taršos šaltinių (transporto, pakeltosios taršos), prastai oro kokybei įtakos galėjo turėti kartu su oro masėmis iš kitų valstybių atnešti teršalai.
Šiltojo sezono metu, kaip ir ankstesniais metais, kai kuriomis dienomis buvo stebėta ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę viršijanti ozono koncentracija - Vilniuje viršijimų skaičius siekė 9 dienas per metus, Kaune - iki 5 dienų, o kituose Lietuvos miestuose ir nacionaliniuose parkuose - iki 5 dienų. Tačiau niekur nebuvo viršyta siektina vertė, pagal kurią ozono koncentracija neturi būti didesnė nei 120 µg/m3 daugiau kaip 25 dienas per metus, imant trejų metų vidurkį.
Pastarųjų 3 metų laikotarpiu šis kriterijus miesto ir kaimo oro kokybės tyrimų stotyse būdavo viršijamas nuo 2 iki 3 dienų. Preliminariais duomenimis, siektina vertė, nustatyta benzo(a)pireno vidutinei metinei koncentracijai (1 ng/m³), neviršyta nei vienoje stotyje. Sunkiųjų metalų švino, arseno, kadmio, nikelio koncentracijos metiniam vidurkiui nustatytos normos taip pat nebuvo viršytos.
Lietuva Europos kontekste
Remiantis Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „Oro kokybė Europoje 2019 m.“ pateiktais duomenimis, Lietuva pagal azoto dioksido, sunkiųjų metalų ir ozono koncentracijas ore patenka į švariausių ES šalių dešimtuką. Tačiau, žvelgiant į pastarųjų penkerių metų kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 bei policiklinio aromatinio angliavandenilio benzo(a)pireno kitimo tendencijas, mūsų šalies rezultatai nedžiugina.
Gyvenamosios aplinkos kokybės užtikrinimas
2019 m. gegužės 4 d. Insbruke pasirašyta deklaracija, kuria ketinama apsvarstyti kokybiškos gyvenamosios aplinkos sąvoką ir apžvelgti gerąją jos vertinimo patirtį. Deklaracija yra būsimos Aukštos kokybės architektūros ir gyvenamosios aplinkos kiekvienam ekspertų grupės, numatytos Europos Komisijos tarybos 2019-2022 m.
Kas yra kokybė?
Gyvenamosios aplinkos kokybės reikšmė kyla iš konteksto, todėl kaskart ji yra kitokia. Kokybė taip pat tam tikra apimtimi priklauso nuo stebėtojo suvokimo. Kai kurios esminės vietos savybės gali būti priskiriamos kokybę skatinantiems veiksniams, nes jos neabejotinai suteikia ekonominę, socialinę, aplinkosauginę ir kultūrinę naudą asmenims ir visuomenei.
Nors kiekvienas daugiau ar mažiau vertina šias naudos rūšis, į jas visas reikėtų atsižvelgti vertinant vietos kokybę. Taigi, vietos kokybė yra kelių tarpusavyje susijusių veiksnių rezultatas. Kokybiškų vietų projektavimas reikalauja pritaikytų sprendimų, grindžiamų kruopščiu konteksto ir galutinių vartotojų poreikių vertinimu, siekiant optimizuoti ekonomines, socialines, aplinkosaugines ir kultūrines vietos vertybes.
Kokybiškos gyvenamosios aplinkos projektavimas yra kūrybiškas ir novatoriškas procesas, kurio galutinis rezultatas turi didelės įtakos tam, kaip žmonės suvokia, veikia ir elgiasi. Kokybė tiesiogiai prisideda prie mūsų kasdienio gyvenimo ir turėtų būti laikoma pokyčių veiksniu.
Veiksniai, lemiantys gyvenamosios aplinkos kokybę
- Gyvenimo sąlygos: vieta turi paskirtį ir atlieka funkcijas, kurioms ji buvo sukurta. Jos techninės charakteristikos daro ją saugią, sveiką ir patogią. Ji gerai prižiūrima ir teikia saugumo jausmą.
- Pasiekiamumas ir mobilumas: vieta yra gerai pasiekiama (viešuoju transportu) ir joje lengva judėti iš vieno taško į kitą, ypač naudojantis ekologiškomis transporto rūšimis (ėjimas, važiavimas dviračiu), įskaitant asmenis su judėjimo negalia.
- Ekonominė nauda: kokybiška užstatyta aplinka kelia susidomėjimą ir kuria dinamiką, kurie padeda pritraukti investuotojus, darbuotojus ir lankytojus.
- Nauda sveikatai: kokybiškos vietos turi teigiamą poveikį žmonių sveikatai bei gerovei ir suteikia didžiulį impulsą rinktis sveikesnį gyvenimo būdą.
Kadangi kokybės gyvenamojoje aplinkoje sąvoka yra sudėtinga, sunku įvertinti, ar kokybė iš tiesų pasiekta. Be rezultatų, svarbu pagalvoti ir apie procesą: kokybiškos vietos gali atsirasti tik iš kokybiškų procesų.
Procesai, užtikrinantys kokybę
- Tarpdisciplininė diskusija: apie kokybę turėtų kalbėti įvairių sričių ekspertai iš skirtingų perspektyvų, gebantys rasti sąlyčio taškus ir suderinti įvairius svarbius projekto interesus.
- Politikų įsitraukimas: politikams, kaip valstybės institucijų atstovams, tenka didelė atsakomybė už miestų planavimą.
- Piliečių dalyvavimas: lemiamas veiksnys yra tarimasis su galutiniais vartotojais, siekiant suprasti jų poreikius.
- Holistinis požiūris: siekiant kokybės reikia apsvarstyti visus poveikius - socialinį, aplinkos, kultūrinį ir ekonominį.
- Lankstumas reguliavimo sistemos atžvilgiu: planavimo ir statybos teisės aktuose nustatyti minimalūs pagrindiniai reikalavimai: jie užtikrina atitiktį techniniams standartams, bet negarantuoja kokybės, kuri konkrečiai susijusi su vieta, funkcijomis ir galutinių vartotojų poreikiais. Griežtai laikantis planavimo ir statybos teisės aktų užkertamas kelias kūrybiškiems sprendimams.
- Gyvas požiūris į užstatytą aplinką: miesto pobūdžio negalima laikyti įvaizdžiu.
Patariamieji komitetai - tai platformos vietos ar regiono lygiu, vadovaujančios miestų klausimų svarstymams. Architektūros projektų konkursai - tai kokybės kriterijumi grindžiama ir į projektą orientuota atrankos procedūra, leidžianti perkančiajai organizacijai įsigyti komisijos atrinktą planą ar projektą.
Teisinis reglamentavimas
Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keisti Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių taikymą, siekdama užtikrinti, kad griežtesni oro kokybės reikalavimai ir toliau būtų taikomi gyvenamajai aplinkai, kurortinėms teritorijoms.
Iki Nacionalinio teršalų sąrašo pakeitimo 2019 m. gegužės 1 d. pagal nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų bei taršos leidimų sąlygas, kurios užtikrino vienos dėl poveikio sveikatai mažinimo nustatytos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės laikymąsi, veiklą vykdžiusiems ūkio subjektams atsirado pareiga nepriklausomai nuo teritorijos, kurioje veiklos vykdymo metu išmesti teršalai pasklinda bei kurioje negyvena ir nuolat nebūna žmonės, papildomai besąlygiškai užtikrinti ir antrosios ribinės vertės laikymąsi.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare buvo paliktos ES oro kokybės valdymo reikalavimus papildančios nacionalinės oro užterštumo normos - ribinės aplinkos oro užterštumo vertės - 363 teršalams, 115 teršalų nustatyta po dvi, trumpalaikio ir ilgalaikio poveikio ribines vertes. Tuo tarpu kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Estijoje nacionalinės normos paliktos 30 teršalų, Latvijoje - 11.
Projekte pastatai ir statiniai gyvenamojoje aplinkoje nurodyti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, kurio vienas iš tikslų užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, draudimus sanitarinės apsaugos zonoje. Projekte nurodoma teršalų normų taikymo aplinka - žemės sklypas turės būti ne didesniu kaip 40 m atstumu nuo nurodytų pastatų ir statinių.
Higienos institutas prie Sveikatos apsaugos ministerijos renka moksliniais įrodymais paremtus aktualius duomenis apie amoniako poveikį visuomenės sveikatai, informaciją apie visuomenės sveikatos organizacijų rekomenduojamas saugias amoniako koncentracijas gyvenamosios aplinkos ore, kitų šalių nustatytas ribines vertes ir taikomą praktiką.
tags: #gyvenamosios #aplinkos #kokybes #standartai