Bosas vėl parsikvietė garsųjį auditorių - Mačetės tetulės pirmąjį vyrą aštuoniasdešimtmetį Julių. Tačiau sekretorė Regina kažkam prasitarė, kad bosas tiesiog mėgaujasi tuo, kaip senukas darbuojasi kompiuteriu nušluostydamas nosis ir perpus jaunesniems. Nors aišku, ne dėl pramogos auditorių atsikvietė. Tai supratau iš karto, kai atėjo eilė pateikti projektus. Tiesa, niekas neužkliuvo, bet dėdulė Julius nervus mudviem su vyriausiąja finansininke patampė. O paskui nei iš šio, nei iš to atsisveikindamas ėmė ir palinkėjo: - Linksmo morčiaus!
Aš tik žagtelėjau, bosas užsikvatojo, o vyriausioji lyg niekur nieko atsakė: - Ir jums to paties.
Grįžau į kabinetą apdujusi ir pirma ką padariau, tai ne puoliau prie kompiuterio, o pažvelgiau pro langą. Ir iš tikrųjų lauke buvo panašu į morčiaus metą: ryški saulutė, sniegas aptirpęs. Na, tiesiog pavasaris. Ir kaip aš viso to nepastebėjau, susirūpinau. Todėl nusprendžiau viršvalandžių atsisakyti ir po darbo eiti pasivaikščioti. Tačiau viena yra ką nors sugalvoti - kita padaryti.
Išėjau iš darbo penktą vakaro atsilapojusi paltuką, bet šaltukas grybštelėjo, kojos slystelėjo ant leduko, o prieš akis švystelėjo mano mašinytė. Tokia vargana mažiukė tarp daugybės didelių automobilių. Ir man pagailo palikti kieme vieną, tad sėdau prie vairo, nors ir neturėjau supratimo, kur turėčiau važiuoti, kad galėčiau pasidžiaugti menamu pavasariu.
Gerai, kad turiu gerų draugų, nes kaip tik tą momentą, kai įsėdau, paskambino Metalistė: - Tu kur? A, mašinoje... Tai greit pas Mizantropą, nes viena nesusitvarkau.
Ir aš greit, greit nuvažiavau jau užmiršusi pavasarį ir savo norus.
- Kas atsitiko? - įlėkusi į dirbtuvę paklausiau abiejų - ir Metalistės, ir Mizantropo, kurie karingomis pozomis stovėjo vienas priešais kitą.
- Kas atsitiko, kas atsitiko... - iškart atsiliepė Metalistė. - Tiesiog tas naivuolis vėl pasiryžęs kažkokiems pašlemėkams atiduoti savo paveikslus. Ką ten atiduoti. Tiesiog padovanoti!
- Eik jau... - nusistebėjau.
- Taip, taip, atvažiavo čia kažkokie tipai prašyti surengti parodą kažkokiame pasvietyje, o tas... O tas žmogus sako: imkite ir renkite. Nei kokių sutarčių, nei kokių draudimo polisų!
Čia atsikvošėjo Mizantropas ir žengęs kiek atgal nuo įsikarčiavusios furijos prabilo: - O leiskite paklausti, kas jus, ponia, paskyrė mano vadybininke ar mano motina?
- Lile, - kreipėsi į mane įsiutusi Metalistė, - tu įsivaizduoji - jis dar drįsta klausti, kas paskyrė... Rūpiniesi juo, žiūri, kad galo negautų, o jis ima ir klausia: kas paskyrė...
- Taip, Lile, klausiu - kas pa-sky-rė, - ir Mizantropas nusprendė bendrauti per mane. - Kodėl aš, suaugęs ir veiksnus žmogus, negaliu su savo darbais elgtis kaip tinkamas? Tu man atsakyk!
Atsakyti nei vienam, nei antram aš nenorėjau, todėl, tikiuosi, diplomatiškai nutariau nukreipti abiejų dėmesį klausimu: - O kur dabar tie darbai? Ar aš galiu juos pamatyti?
- Čia, - bakstelėjo pirštu į kampą už spintos Mizantropas. - Norėjau, kad ta vadinamoji vadybininkė duotų šiek tiek pakavimui, o ji šit kaip...
Bet aš jau nebekreipiau dėmesio į abiejų bičiulių ginčus: dėmesį patraukė jau pirmasis paveikslas. Jame tarp apledėjusio pajuodusio sniego krūvų raičiojosi katinai - pilkas ir rudas. Antrajame paveiksle katinų jau buvo trys ir jie visi tupėjo išsirikiavę. Katinai buvo ir trečiajame, ir ketvirtajame paveiksluose... Nepasakytum, kad paveikslai buvo realistiniai, bet katinai buvo atpažįstami ir tokie tikri, net tikresni už tikrus.
Pati mokescio ideja nera bloga, taciau skuboti mokesciu surinkimo budu ieskojimais dazniausiai buna iki galo neapgalvoti.
Reikia pastebėti, kad nekorektiškai sakoma, kad nauji mokesčiai planuojami siekiant kompensuoti pensijas. Ekonomika išties auga ir auga biudžeto pajamos, bet lygiai taip pat auga ir biudžeto išlaidos (patikslinimas - biudžeto deficitas mažėja, tad išlaidos auga lėčiau už pajamas ). Galima būtų ne naujus mokesčius įvedinėti didinant pajamas, o apkarpyti išlaidas. Tačiau tai labai politikams nepatinkantis ir nepriimtinas būdas.
Va tik vienintelė Kubiliaus vyriausybė sugebėjo tai drąsiai ir valingai padaryti, bet ar tik ne pats Petras Kurmelis yra ypač aršus Kubiliaus kritikas (tiesą sakant nežinau)? Tai ką tada daryti, jei kokiam nors rinkėjui kurmeliui neįtinka nei išlaidų mažinimas, nei pajamų didinimas?
Tokiam mąstyme prasideda klaidos, kai atsiribojama nuo valdžios, pensininkų ir pan. Tada ir kalbama "nusavino, patiriami nuostoliai, keletą kartų sumokami mokesčiai" ir t.t. Jauskis Lietuvos šeimininku ir realiai pasiūlyk kaip subalansuoti biudžetą.
Faktiškai SODRA-os problema prasidėjo nuo to, kad prieškriziniais metais, tikintis tolimesnio didelio augimo, buvo avansu prisiimti per dideli įsipareigojimai, dabar SODRA nesurenka tiek pajamų, kiek reikia mokėti išmokų. Paprasčiausias būdas būtų išmokų mokėti tiek, kiek gaunama įmokų, bet šiai dienai tai reikštų ne pensijų (ir kitų SODRa-os išmokų) padidinimą ir kompensavimą, o netgi atvirkščiai - dar didesnį jų sumažinimą.
Jei ne, tuomet reikia iš valstybės biudžeto papildomai finansuoti SODRĄ.
Automobilių kuras gaminamas iš naftos, kuri yra neatsinaujinantis energijos šaltinis.
Didesnis variklis - daugiau CO2 išmetimų - galbūt greitesnis klimato šiltėjimas.
Šis mokestis yra skirtas ne "daugiau uždirbančiam" kaip klaidinančiai teigi, o "daugiau vartojančiam".
pasidomėkit europos šalyse koks yra santykis tarp kaupiamosios ir draudiminės pensijų dalies ir palyginkit su lietuvos proporcija , tada bandykit suprasti... bet ir tai su blogėjančia demografine situacija nelabai padeda, pvz. šiandieninės pensijos santykis su atlyginimu vokietijoje yra mažesnis nei prieš trisdešimt metų . o lietuvoje išspręsti buvo galima paprastai , kartu su sodros sukūrimu reikėjo suformuoti kaupiamasias dalis iš parduoto valstybės turto , su paprasta aritmetika, kuo vyresnis, tuo didesnė dalis... ir gerokai mažesnis sodros tarifas per tuos metus būtų leidęs daug sparčiau vystytis ekonomikai ,... šiandiena valstybėje yra ne pensininkų ir sodros problemos, o iškreiptos ir korumpuotos valstybės problema ,
1. Valstybės ir viešasis sektorius turi 25% dirbančiųjų , kai ES vidurkis 13% , bet gyventojų tankumas europoje kartais didesnis , jei jau lygiuojamės į ES tai šį sektorių reikia sumažinti ne du , bet tris-keturis kartus2. reikalingas darbo vietų ir gyventojų tankumo didinimas, nes be jo didindami mokesčius mažiname realią ekonomiką , tam reikalingi įstatymai , keičiantys darbo santykius ir migracijos kryptis3. dar yra valstybės turtas, kuris šiandien naudojamas saviems algas mokėti ir biudžeto pinigams praplauti ...
neatsinaujijantis energijos šaltinis nafta , jau gaminamas eksperimentiniuose įrengimuose iš buitinių atliekų ( tiesa tik kiek kitokia sudėtis, bet esmė ta pati , skystas energijos šaltinis ) , kiek girdėjau jau ir pirmoji eksperimentinė linija statoma , ir iš viso apmokestinant kurą , reikėjo paprasto paaiškinimo masėms, kad labai nesipiktintų , tai ir sugalvotas toks , susiraskit statistiką kokią procentinę dalį sudaro naftos kaip kuro sunaudojamas automobiliams , ir konkrečiai lengviesiems, tai yra tokia menka dalis, kad dėl ekologijos nėra prasmės apmokestinti , visa tai dėl valdžios pajamų..
dėl CO2 , visai nesenai buvo straipsnis, kuriame argumentuotai įrodinėjama, kad atmosfera kaito ne dėl CO2, o dėl freono tipo dujų ( tos kur ozono sluoksnį ardo ,atsiprašau , nepamenu kap tiksliai vadinamos ) tačiau pakeitus jų naudojimą šaldymo, vėdinimo , kituose įrengimuose , atmosfera jau kelis metus vėsta , bet net nebandant išsiaiškinti tiesos, žemės ugnikalnių išmetamas CO2 kiekis yra gerokai didesnis nei lengvųjų automobilių išmetimas , todėl ekologiniai motyvai apmokestinti kurą yra niekiniai lyginant su noru parinkti pinigų masiškai , kalbant toliau , yra nustatomi CO2 ir kito išmetimo reikalavimai automobiliams , todėl gamintojai įdeda pinigų į technologijas mažinančias išmetimą ir kuro naudojima, pirkėjai sumoka pirkdami auto , o valdžia paimdama mokestį už automobilį niekaip neįtakoja tos ekologijos gerėjimui , nematot prieštaravimo , automobilio kainoje jau yra dedamoji, kiek kainavo ekologiškumas to automobilio , o po auto išleidimo, mokamas mokestis nu niekaip negerina to automobilio išmetimo...
- viešą sektorių mažinti žada visos vyriausybės, bet nei viena nieko realaus nepadaro, nes politikai tuo nėra suinteresuoti..
Ar tikrai nori importuoti į Lietuvą kokį milijoną kinų, uzbekų ar vietnamiečių? Kiek esu buvęs šalyse su dideliu gyventojų tankumu, tai man jose nepatiko. Man kur kas labiau patinka, kai Lietuvoje yra laisvų erdvių. O tai kokioje nors Japonijoje važiuoji šimtus kilometrų ir visur namai, namai, namai, niekur nėra nei laisvų laukų, nei kitokių erdvių, viskas užkišta, užstatyta, kai kur aukšti namas nuo namo per pusmetrį, kitur gyvenamojo namo kampas per metrą nuo greitojo geležinkelio linijos , kas Lietuvoje atrodo neįsivaizduojama. Po to ir belieka tokioje maišalynėje gyventi nuolat užsidėjus respiratorius... Mano supratimu, valstybės tikslas turėtų būti laimingi, sveiki, harmoningi gyventojai, o ne kuo daugiau kažko pagaminti ir suvartoti.
Savaime nėra tikslo didinti, ypač dirbtinai, gyventojų skaičių.
„IT centro augimas akivaizdžiai parodė, kad investicija Lietuvoje buvo puikus sprendimas. Efektyvi jo veikla, užsienio kalbų mokėjimas ir galimybė lengvai rasti puikių darbuotojų paskatino čia kurti ir vieną svarbiausių administracinių „Barclays“ centrų, ‒ teigia naujojo „Barclays“ Žmogiškųjų išteklių valdymo centro vadovas Mariano Andrade Gonzalezas.
Energinio Naudingumo Sertifikatas | Namo Pridavimas
tags: #gyvenamojo #namo #prastesnis #galas