Prastasis Galas Gyvenamajame Name: Kas Tai?

Lietuvių etninė architektūra visuomet suvokiama sodybos kontekste. Sodybą sudaro pastatų (namas, klėtis, tvartas, klojimas ir kt.), želdinių (sodas, gėlių darželis, medžiai), kiemo erdvių ir mažosios architektūros (kryžius, vartai, šulinys, aviliai ir kt.) formų visuma, atspindinti regiono specifiką, gyvenseną ir vietinę gamtą. Senąsias lietuvių sodybas sudarė 4-5 trobesiai: gyvenamasis namas, svirnas, tvartas, kluonas ir pirtis. Turtingų valstiečių sodyboje būdavo iki 20 pastatų, neturtingų - tik 1 arba 2.

Aukštaitijos regiono gyvenamojo namo architektūra yra unikalus kultūros paveldas, atspindintis regiono istoriją, gamtą ir gyvenseną. Šiame kontekste verta panagrinėti Aukštaitijos regiono gyvenamojo namo architektūrą, jos ypatumus ir išraišką.

Norint suprasti, kas yra prastasis galas, verta panagrinėti tradicinę lietuvišką trobą. Žemaičių trobos turi daug įvairios paskirties patalpų. Troba - žemaičių tradicinis gyvenamasis namas. Būna viengalė (mažesnė) ir dvigalė (stačiakampio plano, plati ir ilga). Suręsta iš tašytų arba pjautų rąstų, kampuose suleistų į lygias sąsparas, sienos kartais apkaltos vertikaliomis lentomis. Stogas pusiau valminis arba keturšlaitis 2/3 arba 3/4 pastato aukščio; dažniausiai su čiukurais, plačiomis pastogėmis, erdvia pakraige. Prie lauko durų į gerąjį kiemą kai kada pristatytas masyvus prieangis, per vadinamąją blogąją priemenę kitoje pastato pusėje buvo einama į ūkinį kiemą, tvartus.

Manoma, troba susidarė iš senovės gyvenamojo namo su atviru židiniu - numo. 16 a. troba buvo vienos patalpos su moliniu kaminu. 19 a. sudėtingesnio plano, 3-4 skersinėmis sienomis į 2-5 dalis padalytoje troboje buvo nuo 5 iki 15 (dažniausiai 4-12) patalpų, 2/3 jų šildomų. Virenės šonuose esančios priemenės skyrė trobą į 2 galus. Viename gale buvo vadinamoji prastoji troba (šeimyninė; šviesesniame kampe prieš duris stovėdavo stalas, pasieniais - suolai, kėdės, spintelė indams, spinta, arčiau krosnies - šaukštdėtė, tamsesniame kampe - 1-2 lovos, skrynia, kūdikio lopšys, žiemą - audimo staklės), vadinamoji geroji troba svečiams priimti (ji būdavo geriau įrengta, čia stovėdavo komoda, spinta, stalas su 4 kėdėmis, gražiai paklota lova) ir virtuvė (užpečinė). Kitame trobos gale - erdvi priešininkė, kamara ir trobelė (langinė) tėvams karšinčiams. Už gerosios arba prastosios trobos buvo nešildomi miegamieji (alkieriai, vienas jų - vadinamasis prastasis - maisto produktams laikyti) šeimininkams ir svečiams.

Taigi, prastasis galas - tai vienas iš galų tradicinėje troboje, kuris dažniausiai buvo naudojamas kaip šeimyninė patalpa arba maisto produktams laikyti. Ši patalpa buvo mažiau reprezentatyvi nei geroji troba, skirta svečiams priimti.

Tradicinio Aukštaitiško Namo Planavimas

Gyvenamojo namo galinis fasadas dažnai būdavo atsuktas į gatvę, todėl puošnus. Medinių sienojų namas vertikaliai apkaltas lentomis (18 cm pločio) ir ant jų dekoratyviai užkaltos siauros juostelės (6 cm pločio). Aukštaitijoje namų apkalimas lentomis paplito tik XX a. Iš pradžių buvo apkalamos sienų kertės, paskui sienų apačia iki langų ir galiausiai visa siena. Šiame name sienų kertės neapkaltos, rąstai suleisti į lygias kertes.

Ties langų linija pakalimas sujungtas horizontalia pjaustyta lentele. Kaip ir kituose aukštaitiškuose namuose, čia namo skliautą nuo sienos skiria apie 1 m pločio stogelis (stoginukas). Namo stogas dvišlaitis, plačiomis užlaidomis. Langai naujesni, nebe tradicinių šešių dalių, o trijų.

Langų rėmai įstatomi į staktas, plyšiai užkalami apvadais, vadintais „lamperijomis“. Pastatas - darni, praktiška, estetiška, ekonomiška ir ekologiška struktūra kur visos jo dalys: pamatai, sienos, stogas, langai, durys, puošybos detalės yra svarbios, reikšmingos ir tampriai tarpusavyje susiję.

Jų tarpusavio santykis - statybos būdas ir sudaro etninės architektūros esmę. Statybos būdu nusakoma konstrukcinė pastato struktūra, iš esmės - sienų ir stogo junginiai, kurie lemia trobesio formas bei elementų raišką/puošybą.

Pagrindinės patalpos

Tradiciniam aukštaitiškam gyvenamajam namui būdingos trys pagrindinės patalpos: centre priemenė ir du gyvenamieji galai. Paprastai gryčia ir priemenė turėjo pastovią paskirtį, o antrasis namo galas galėjo būti naudojamas kaip antroji gryčia (gyvenamoji patalpa), kamara (daiktų ir maisto podėliui) arba seklyčia (švari patalpa).

• Priemenė: Tradicinio gyvenamojo namo dalis prie lauko durų.
• Gryčia: Svarbiausia gyvenamojo namo patalpa su duonkepe krosnimi.
• Kamara: Patalpa maisto atsargoms laikyti.
• Seklyčia: Švari patalpa, geriau įrengta, skirta svečiams.

Architektūriniai Skirtumai Tarp Rytų ir Vakarų Lietuvos

Statybos būdų įvairovė ir paplitimas liudija apie nevienodą statybos plėtros intensyvumą regionuose ir dvi iš esmės skirtingas Rytų ir Vakarų Lietuvos statybos raidos tendencijas.

Rytų Aukštaitijoje ir Žemaitijoje išliko archaiškiausios trobesių formos ir gryniausios (nesumišusios) konstrukcijos. Kituose Lietuvos regionuose vyrauja mišrių formų trobesiai.

Rytų Lietuvoje vienu metu naudoti visi statybos būdai (konstrukcinės struktūros), kas rodo daugiasluoksnes, nevienalaikes statybos tradicijas. Klojimuose taikyta seniausia autochtoninė stulpinė (sienų), pėdinė permetinė (stogų) konstrukcija.

Šiame regione paplitę archaiškų formų svirnai su sijine stogo danga (pavalu), kurie atitinka miškingų Europos kraštų pirminio trobesio, klėties, prototipą. Pirkiose ir tvartuose naudotos naujesnės stogų ir sienų konstrukcijos.

Rytų Lietuvoje rąstai nebuvo jungiami (išskyrus klojimus), pastatai plėtėsi į ilgį, pristatant naujus rentinius, plotis liko stabilus, todėl susiformavo siauri ištęsto stačiakampio plano pastatai.

Esminiai skirtumai tarp Rytų ir Vakarų Lietuvos architektūros:

Apibendrinant, prastasis galas yra svarbi tradicinio lietuviško gyvenamojo namo dalis, atspindinti regioninius architektūros skirtumus ir gyvensenos ypatumus. Ši patalpa, nors ir mažiau puošni nei geroji troba, turėjo svarbią praktinę funkciją - būti šeimos gyvenimo centru arba vieta maisto atsargoms laikyti.

tags: #gyvenamojo #namo #prastasis #galas