Salantų regionas, įsikūręs Žemaitijos širdyje, vilioja lankytojus savo gamtos grožiu, turtinga istorija ir autentišku kaimo gyvenimo žavesiu. Nuo istorinių dvarų parkų iki etnografinių sodybų, šis kraštas kupinas paslapčių ir atradimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime geriausiai įvertintus būstus atostogoms Salantų apylinkėse ir kitas įdomias vietas, kurias verta aplankyti Kretingos rajone.
Salantų bažnyčia - svarbus regiono istorijos ir kultūros simbolis.
Geriausiai Įvertinti Būstai Atostogoms Salantuose
Planuojant atostogas Salantų regione, svarbu pasirinkti tinkamą apgyvendinimo vietą. Štai keletas geriausiai įvertintų būstų, kuriuos rekomenduoja svečiai:
- Namas: Vidutinis įvertinimas: 4,91 iš 5, atsiliepimų: 22. Šiuolaikinis namas prie jūros su privačiu kiemu, patogumais ir automobilių stovėjimo aikštele.
- Butas: Vidutinis įvertinimas: 4,85 iš 5, atsiliepimų: 534. Lofto tipo būstas su terasa Giruliuose, netoli jūros, su visais patogumais ir virtuvės įranga.
- Kotedžas: Vidutinis įvertinimas: 4,96 iš 5, atsiliepimų: 54. Namelis paplūdimyje "Harmonija" su panoraminiu vaizdu į jūrą ir privačiomis terasomis.
- Vienaaukštis vasarnamis: Vidutinis įvertinimas: 4,7 iš 5, atsiliepimų: 50. Medinis namas 4,5 km nuo Liepojos miesto ir 300 m nuo Baltijos jūros.
- Namas: Vidutinis įvertinimas: 4,99 iš 5, atsiliepimų: 122. Atostogų namas „Šķiperi“/ „Ozolmāja“ su pirtimi, puikiai tinkantis 2 asmenims.
- Namas: Vidutinis įvertinimas: 5 iš 5, atsiliepimų: 35. Jaukus namas gamtos apsuptyje su privačia automobilių stovėjimo aikštele ir gerai veikiančiu internetu.
- Namas: Vidutinis įvertinimas: 4,97 iš 5, atsiliepimų: 68. Medžiotojo namelis, įsikūręs pačioje Žemaitijos regiono širdyje, Alsedziai kaime.
Salantų Dvaro Parkas: Gamta ir Istorija Rankose
Salantų dvaro parkas grožiu ir istorijos gyliu nenusileidžia daug labiau žinomiems parkams. Šio gamtos kampelio privalumas - vieta. Parkas veši palei vaizdingą Salanto upelį. Todėl čia susijungia vandens, augalų, akmens stichijos.
Žavu ir tai, jog parkas itin paslaptingas - niekas tiksliai nežino, kada jis įkurtas. Gali būti, jog parkas ošė jau XVIII amžiuje - tuomet parkui pradžią galėjo duoti aristokratų Vainų įkurtas vaismedžių sodas. Vėliau parką puoselėjo visi dvaro šeimininkai. Tiesa, paties dvaro jau nebeišlikę - galima aptikti keletą apgriuvusių ūkinių pastatų, tačiau gražų didikų gyvenimą beprimena parkas.
O jis tobula vieta pasivaikščiojimams - dailūs takeliai kiek primena dvaro alėjas, medžių paunksmėse įrengti suoleliai, aplinką puošia skulptūros, įrengtos žaidimų aikštelės. Salanto upelis, tekantis per parką, suteikia jam ypatingo žavesio.
Salantų dvaro parkas - puiki vieta pasivaikščiojimams ir gamtos grožio mėgavimuisi.
Grigaičių ir Beniušių Giminės Sodyba: Šimtmečių Istorijos Liudininkė
Nors Lietuvoje giminių susiėjimai nėra reti, bet retas jų vyksta šimtametėse gimtosiose laiko išbandymus atlaikiusiose kaimo sodybose. Viena jų - nuo XX a. Grigaičių ir Beniušių giminės, kurias 1940-aisiais sujungė Onos Beniušytės iš Alkos kaimo ir Liudviko Grigaičio iš Juodupėnų kaimo santuoka, savo kasmetinius tradicinius birželio mėnesio paskutinio šeštadienio susitikimus įprastai pradeda Salantų bažnyčioje malda už jau išėjusius amžinybėn šių giminių narius.
Tai reta galimybė visiems kartu melstis didingoje šventovėje, prie kurios statybos prisidėjo šios abi giminės. Grigaičių ir Beniušių giminių susitikimas tradiciškai prasideda malda Salantų bažnyčioje už išėjusius amžinybėn šių giminių narius. Po maldų už mirusiuosius abi giminės aplanko jų kapus Gargždelės kapinėse, tada vykstama į Juodupėnus toliau bendrauti.
Apie 1914-aisiais Kazimiero Grigaičio (1865-1941) įkurtą sodybą su erdvia dviejų galų troba, kuriai pavyko išlikti per karus ir sovietmečiu vykdytą melioraciją bei kaimyninę XIX a. pabaigoje įkurtą Pabrėžų giminės sodybą, XX a. Šią sodybą naujam gyvenimui prikėlę Inesa ir Darius Grigaičiai ją pavertė giminės muziejumi, kur saugomi ir eksponuojami namo palėpėje jų rasti senelės Onos Grigaitienės rūpestingai saugoti daiktai ir dokumentai, šiandien bylojantys apie jos šeimos gyvenimą Antrojo pasaulinio karo ir sovietiniais metais.
Tai dokumentai apie šeimai nacių okupacijos metais uždėtas prievoles, jų vedybų bei ūkvaizdžių sutartys, prosenelio Kazimiero testamentas, nacių okupacijos laikotarpiu naudoti pinigai, seni laikraščiai, daugybė senų nuotraukų, rakandų, senelės Onos kraičio skrynia, muzikos instrumentai, plačiai išsišakojęs giminės medis ir t. t.
Grigaičių šeimos archyve saugoma unikali nuotrauka, kurioje įamžinti Juodupėnų kaimo Pavasarininkų kuopelės nariai prie savo iniciatyva apie 1933-1934 m. pastatytos Vilniaus atvadavimo koplytėlės. Ši, nors ir pakitusi, koplytėlė išliko iki šių dienų ir dabar vietinių žmonių yra globojama, prie jos giedamos gegužinės giesmės.
2018-aisiais šią sodybą pradėjusi tvarkyti Grigaičių šeima nemanė, kad jos lauks tiek daug iššūkių, nes nuo 2004 metų į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą įrašytiems šios sodybos pastatams taikomi ypatingi paminklosauginiai reikalavimai, kai atkuriant sunykusias pastatų detales jas reikėjo taikyti prie išlikusių senųjų, kad tai sudarytų vientisą visumą. Senosios sodybos atnaujinimo darbai vis dar vyksta, nes, pabaigus vienus, jau laukia kiti, ir darbų galo dar nematyti, nors taip atrodo tik patiems šeimininkams, o svečiams belieka stebėtis ir gėrėtis šia senove alsuojančia sodybos aplinka.
Grigaičių sodyba Juodupėnuose - gyvas istorijos paminklas.
Grigaičių sodyba - gyvas istorijos paminklas, saugantis giminės atminimą.
Erlėnų Etnografinė Sodyba: Laiko Tėkmės Išsaugota Tradicija
Erlėnų kaimo etnografinė sodyba yra Salantų regioniniame parke, Kretingos r. sav., Erlėnų k. Žemaitijos regionui būdingos stilistikos, pastatyta 1834 m.
Pastatas yra tradicinio liaudiško - etninio - stiliaus, stačiakampio plano, vieno aukšto, su pastoge, pusvalmiu skiedromis dengtu stogu, pirminė jo danga buvo šiaudinė. Pamatas su lauko akmenų cokoliu, rąstų sienos, medinės perdangos. Namas restauruotas 2006 m. Autentiški išliko rankomis tašyti trobos rąstai, senosios durys, išklota moliu asla, piramidės formos kaminas, rąstų tarpai prikimšti senoviniu būdu - kiminais. Sodyba apjuosta žilvičių tvora.
Restauruojant viename rąste pastebėta skylutė, kurioje buvo stiklinis buteliukas, o jame - sudžiūvęs augalas: veikiausiai prieš pradedant statyti namą būdavo tradicija jame įmūryti savotišką kapsulę. Kieme yra šulinys, kurio požeminė dalis suformuota iš akmenų, viršutinė dalis - medinė, perdaryta XXI a. Erlėnų k. namas, 1992 m. įrašytas į kultūros vertybių registrą, 2012 m. paskelbtas valstybės saugomu kaip turintis etnokultūrinę ir architektūrinę vertę.
Sodyba priklausė Martinkų giminei. Šeimininkė Marija Martinkienė atsisakė savo trobą atiduoti sovietmečiu pradėtam kurti Rumšiškių muziejui, išsaugodama ją Erlėnų kaimui. Mirus paskutiniam savininkui Antanui Martinkui, sodybą giminės pardavė pas Martinkus tarnavusios Barboros Petrutytės-Venslauskienės anūkei Danguolei Letukienei.
Erlėnų etnografinė sodyba - autentiškas Žemaitijos kaimo paveldas.
Erlėnų etnografinė sodyba - puikus Žemaitijos kaimo tradicijų pavyzdys.
Kitos Įdomios Vietos Kretingos Rajone
Kretingos rajonas garsus ne tik senuoju pranciškonų vienuolynu ar gražiuoju Tiškevičių dvaru. Kretinga garsėja savo muziejumi, kurio egzotiškiausia dalis, be jokios abejonės, yra Žiemos sodas - viena iš nedaugelio ir viena didžiausių oranžerijų visoje Lietuvoje.
Netoli Darbėnų, Barkelių kaime galima aptikti mažytę visiškai natūralios gamtos oazę. Senoje sodyboje ir jos teritorijoje iškabinta gausybė inkilų pelėdoms, galima apžiūrėti, kaip atrodo inkilai ir kitiems paukščiams. Dar viena vieta, kuri padės pasijausti ypatingai ir atitrūkti nuo kasdienybės, yra Nykštukų miestelis. Jis glaudžiasi šalia Akmenos upės, prie pramogų komplekso „Vienkiemis“.
Vargu, ar kur kitur Lietuvoje galėtumėte atrasti nykštukų bažnyčią, mokyklą, namus, malūną ar kepyklą. Pasijautus milžinais Nykštukų miestelyje, toliau keliaujant po Kretingos rajoną, galima patirti ir atvirkštinį jausmą - pasijausti tikrai nykštukais šalia didžiulių ir išskirtinių objektų. Vienas tokių - išdidžiai Lazdininkų kaime stūksantis malūnas. Jis yra prezidentinis. Malūnas priklauso Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos tėvui.
Dar vieną milžiną aptikti galima žaviame ir sename Salantų mieste. Miesto parke, kuris mena dvaro laikus, auga storiausias visoje Lietuvoje kaštonas. Jo kamieno apimtis - 4,9 metro. Jei būsite Salantuose, būtinai susiraskite Partizanų trobos sumanytoją Aurimą Rapalį. Jis, kartu su bičiuliais, puoselėjančiais istoriją, surengs neįkainojamą patirtį. Nusprendusius aplankyti vienintelę rajone Partizanų trobą, pasitiks ginkluoti ir uniformuoti miško broliai.
Kaip ir vienintelis toks Lietuvoje yra Orvidų sodyba-muziejus. Visi pavadinimai tinka, tik gerąją tų žodžių prasme. Orvydų sodyboje-muziejuje paliktas pranciškono ir akmens meistro Viliaus Orvido palikimas yra vienetinis, tokios tvarkos netvarkoje daugiau niekur pasaulyje nepamatysite.
Kitas muziejus, kokių Lietuvoje reta, kuriamas Darbėnuose, Vaineikių gatvėje. Savo namo pirmame aukšte tekstilės meistrai Daiva ir Arūnas Dudėnai puoselėja ekspoziciją, kurioje - net keli šimtai austinių juostų ir dar keli šimtai rankšluosčių. Niekur kitur nerasite tokios įspūdingos kolekcijos, kurioje šitiek šimtų raštų, spalvų, ornamentų.
Kretingos rajonas, Nasrėnų kaimas ypatingas tuo, jog būtent čia buvo pasodintos pirmosios bulvės Žemaitijoje. Tai įvyko prieš daugiau negu 200 metų. Ta proga Nasrėnų kaime, Vyskupo M.Valančiaus gimtinės muziejuje prieš keliolika metų buvo pastatytas Lietuvoje vienas pirmųjų, jei ne pats pirmasis, paminklas jos didenybei bulvei.
Ežiukų muziejaus savininkams svarbiausia, kad būtų besidominčių, o geriausias atlygis už apsilankymą - dar vienas padovanotas ežiukas į kolekciją. Kolekcijos dalis - knygelės, kalendoriai ar paveikslai su ežiukais.
Svarbiausi lankytini objektai Kretingos rajone
| Objektas | Aprašymas |
|---|---|
| Salantų dvaro parkas | Vaizdingas parkas su Salanto upeliu, menantis dvaro laikus. |
| Grigaičių sodyba | Giminės muziejus, saugantis šeimos istoriją ir tradicijas. |
| Erlėnų etnografinė sodyba | Autentiška Žemaitijos kaimo sodyba su tradicine architektūra. |
| Žiemos sodas Kretingoje | Viena didžiausių oranžerijų Lietuvoje. |
| Lazdininkų malūnas | Prezidento Gitano Nausėdos šeimos malūnas. |
| Orvidų sodyba-muziejus | Unikalus chaoso ir tvarkos derinys. |
| Nasrėnų paminklas bulvei | Paminklas bulvei Vyskupo M.Valančiaus gimtinėje. |
Salantai: Miestas Su Turtinga Istorija
Salantų miestas mena dar tuos laikus, kai buvo vadinamas Skilandžiais, kurie pirmąkart paminėti 1556 m. XVII a. Skilandžiai tapo svarbia prekybos kelių kryžkele. Tai padėjo kaimui greitai peraugti į miestą, kuris nuo 1638 m. vadinamas Salantais. Miesto plano struktūra radialinė, susiformavusi XVI a. antroje - XX a. pirmoje pusėje.
Pagrindinis miesto architektūrinis akcentas - dvibokštė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia. Priešais bažnyčią stovi V. Orvido 1989 m. pastatytas paminklas lietuvių tautos kančioms atminti, o už bažnyčios rymo 1930 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas. Šalia jo esančiame parke nuo XVI a. buvo įsikūręs Salantų dvaras.
Salantų miestelis nuo seno garsėja savo ypatingu Salantų pyragu, kurį įvertino, pripažino ir pamėgo net patys didieji gurmanai. Čia garsi ir Mindaugo Ivanausko sodyba su egzotinių kraštų paukščių ir gyvūnų kolekcija. Nemažiau žavios ir atradimų kupinos Salantų apylinkės.