Kiekvienas architektūros stebuklas turi savo priešistorę. Senovės Egipto architektūros bruožai, susiformavę apie V tūkstantmetį pr. Kr., taip ir išliko beveik nepakitę tūkstantmečius. Tokia amžinybe dvelkianti tradicija - būdingiausias egiptiečių architektūros bruožas.
Gizos piramidės - vienas iš senovės Egipto architektūros simbolių.
Senovės Egipto Architektūra
Egiptas - viena seniausių pasaulio civilizacijų. Raidos pradžioje turėjo puikiai išvystytą žemės ūkį, vėliau pasaulį nustebino unikaliais architektūriniais statiniais. Net senaisiais laikais Egipto savitumas traukė keliautojų, mokslininkų, kaimyninių tautų dėmesį.
Jau graikai Egipto smukimo laikais vis gausesniais būriais lankydami kraštą stebėjosi jo paminklais ir gyvenimo būdu, žavėjosi kūrybine žmogaus mintimi, architektais sukūrusiais nuostabios konstrukcijos pastatus. Archeologai iki šių dienų atranda vis naujų meno šedevrų iš kurių galima daryti prielaidas, kad egiptiečiai buvo labai praktiški žmonės: viskas, ką jie sukūrė-matematikos sistema, inžineriniai statiniai ir net menas, turėjo praktinę paskirtį.
Faraono Džoserio antkapis yra pirmoji grubiai tašyto akmens piramidė, susidedanti iš penkių vienas ant kito sukrautų nupjautų piramidžių - maštabų. Išskyrus laidojimo patalpą, kuri būdavo aklinai užmūrijama, vidinių erdvinių tūrių piramidės neturėjo. Tolesnei piramidžių raidai būdingas geometrinių tūrių skaičiaus mažėjimas. Dar vėliau - ketvirtosios dinastijos Gizos ansamblio piramidės - jau taisyklingos prizmės formos, lygių briaunų ir plokštumų statiniai.
Egiptiečių architektūrai būdingas monumentalumas, aiškios geometrinės linijos, kompoziciniai statinių elementai grupuoti išilgai vienos ašies, simetriškai. Sienos, kolonos, perdangos - akmens blokų. Architektūroje naudota statramstinė sistema. Perdangoms naudotos akmens plokštės guldytos ant horizontalių sijų. Sunkių sijų perdangas laikė sienos, pilonai ir kolonos.
Karnako šventykla - puikus senovės Egipto architektūros pavyzdys.
Architektūros stiliai ir elementai
Skiriasi ir kolonų išvaizda: lotoso pavidalo kolonos stiebo (fusto) skersmuo vienodas per visą ilgį, o puoštos papiruso ar palmių motyvais tolydžio siaurėja į viršų. Stambiausios buvo Karnako ir Luksoro (Egiptas) šventovės. Rūmai buvo statomi iš aukštos kokybės medienos - daugiausia kedrų. Kai kurie gyvenamieji namai - karkasinio tipo: statyti iš medžio ir plytų (daugiausia džiovintų, o kur reikėjo didesnio atsparumo - degtų plytų, terakotinių plytelių).
Saviti statybos principai nulėmė senovės Egipto architektūros stilių. Architektūra, vaizduojamoji ir taikomoji dailė buvo formuojami bendru stilistiniu principu, kuriant tiek didžiulius monumentus, tiek nedidelės apimties kūrinius. Jiems būdingos aiškios apibendrintos formos. Stambiausios monumentaliosios skulptūros - faraonai, sfinksai. Kartais jų net po kelias dešimtis statydavo abipus alėjos, vedančios į šventovę.
Skulptūra, tapyba, smulkioji plastika daugiausia vaizdavo dievus, faraonus, diduomenę, pergalingus žygius. Darbams būdingos apibendrintos formos, vaizdo sąlygiškumas. Sieninėje tapyboje ir reljefuose žmogaus figūros vaizdavimas kanonizuotas: galva, klubai, rankos - profiliu, o krūtinė, akys - iš priekio; dievai, faraonai, žyniai vaizduojami didesni už karius, vergus ir pan.
Islamo Įtaka Egipto Architektūrai
Po arabų užkariavimo (639-646) architektūra plėtota pagal islamo tradicijas, bet 7-8 a. dar buvo išlikę vėlyvosios antikos ir koptų architektūros elementų. Pirmųjų arabų statytų miestų (Fatimidų sostinė al Fustatas, 640, dabar Kairo dalis) planai buvo panašūs į romėnų karo stovyklų planus.
Miesto centre iš akmenų, plytų statyti islamo architektūrai būdingi pastatai: mečetės, medresės, minaretai, visuomeninės pirtys, karavansarajai, mauzoliejai, kareivinės. Nuo 9 a. Egipto architektūra suklestėjo. Buvo statomi aiškios kompozicijos, dideli, monumentalių, gynybinei architektūrai būdingų formų pastatai, puošti saikingu skulptūriniu ir raižytu dekoru (Ibn Tuluno mečetė Kaire, 876-879).
Statyti nauji, plėsti senieji miestai. Kairas (įkurtas 969) buvo aptvertas masyvia gynybine siena, su monumentaliais kvadrato ir apskritimo plano akmenų mūro bokštais vartų viršuje (11 a., išliko 4 vartai). Greta didikų rūmų stichiškai plėtėsi varguomenės kvartalai.
10-12 a. architektūroje susipynė Artimųjų Rytų, Vidurinės Azijos ir net Vakarų Europos architektūros bruožai. 17-19 a. plito stačiakampio plano 3-4 aukštų akmenų mūro gyvenamieji namai. Jų patalpos grupuotos aplink vidaus kiemelį su fontanu centre, fasadinėje namo pusėje būdavo aklina siena arba medinėmis grotelėmis dengtas erkeris (gyvenamieji namai Kaire).
Tradicinis namas Kaire su medinėmis grotelėmis dengtu erkeriu.
Šiuolaikinė Egipto Architektūra
19 a. Kaire suformuota taisyklingo plano gyvenamųjų kvartalų, puošnių parkų (Ezbekijaus parkas, 1867). 19 a. antros pusės-20 a. pirmos pusės gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų architektūra plėtota pagal europietiško istorizmo, vėliau konstruktyvizmo principus, kurie buvo derinami su islamo architektūros elementais (medžio grotelėmis, lodžijomis, bokšteliais) ir ornamentika.
20 a. 4-5 dešimtmetyje pagal žymiausio 20 a. Statybos suintensyvėjo nuvertus monarchiją (1952). Pradėta miestų rekonstrukcija (parengti Kairo, 1955, Aleksandrijos, 1958, planai), pastatyta naujų, atstatyta sugriautų kvartalų (Port Saidas, 6 dešimtmečio pabaiga), nutiesta naujų magistralių ir tiltų (484 m Universiteto tiltas per Nilą Kaire, 1955; ilgiausias to meto Egipto tiltas).
Žymesni Egipto architektai: M. Fahmi Paša, M. Haikalas, S. Karimas, M. Omaras, N. Šebibas, A. Sidki. Nuo 8 dešimtmečio tautinį stilių architektūroje plėtojo architekto H. Fathi mokiniai: A. I. Abdelhalimas (Kultūros parkas vaikams Kaire, 1990), K. al Kafravi (1931-93), M. H. Šahenas, A. A. Sultanas (vienas Operos teatro pastatų Kaire, 1968), A. V. al Vakilis.
20 a. pabaigoje Kaire pastatyta naujų daugiaaukščių viešbučių (Ramsis Hilton), Užsienio reikalų ministerijos (1994), Egipto radijo korporacijos bei komercinių pastatų, nutiestas 13 km ilgio Spalio 6‑osios tiltas.
Modernūs Architektūriniai Sprendimai
Dėl smarkiai gyventojų perkrauto Kairo Egiptas kuria naują administracinę sostinę dykumoje. Egiptas naująją administracinę šalies sostinę įkurdins 50 kilometrų į rytus nuo perkrovimo ir didelio užterštumo kenčiančio Kairo. Joje kursis tiek įvairios šios šalies valdžios institucijos, tiek ir užsienio ambasados.
„Vertikaliojo miško“ projektais Europoje ir Azijoje žinomas italų architektas Stefano Boeri, kartu su egiptiete dizainere Shimaa Shalash ir italų kraštovaizdžio architekte Laura Gatti čia projektuoja 3 įspūdingus 7 aukštų gyvenamuosius kubus. Pagal italų architekto sumanymą, visi 3 gyvenamieji naujosios sostinės kubai skendės savo terasų augalijoje. Tai 350 medžių ir 14.000 krūmų - iš viso per 100 rūšių.
Kiekviename pastatų apartamente bus bent vienas privatus balkonas su skirtingais vietos augalais, kurie skirsis savo dydžiu, ir žydėjimo laiku. Kitais metais numatyta pradėti žaliųjų kubų statybą planuojama užbaigti per 2 metus. „Vertikaliojo miško“ kubai taip pat prisidės prie Kairui opios būstų krizės sprendimo.
Beje, „vertikalieji miškai“ - vienas pigiausių būdų kurti jaukią ir tvarią urbanistinę aplinką.
Stefano Boeri suprojektuotas "vertikalus miškas" Egipte
Dangoraižiai, kurių balkonuose ir terasose auga gyvi medžiai, savo lapais uždengiantys jų fasadą, - puikus būdas kovoti su oro tarša ir su miškų naikinimo padariniais, kartu skatinant ryšį tarp žmonių ir gamtos miesto kraštovaizdyje. Vertikalūs miškai - tai S. Boeri išrastas pastato tipas, kurio fasadai apaugę medžiais ir žaluma: miesto miškų modelis, kuriame augalija yra esminis architektūros elementas.
Milano daugiaaukščiai gyvenamieji namai „Bosco Verticale“, pastatyti prieš dešimtmetį, architektui buvo tik jo „medžių manijos“ pradžia. Nuo pirmojo vertikalaus miško projekto įgyvendinimo S. Stefano Boeri (1956) - architektas, urbanistas, gimęs Milane, Italijoje. Jau kelis dešimtmečius savo gimtajame mieste jis kuria turiningą karjerą.
Architektūros magistro laipsnį S. Boeri įgijo Milano politechnikos universitete, architektūros daktaro laipsnį - Venecijos universitete (it. Università Iuav di Venezia). S. Boeri 2004-2007 metais dirbo tarptautinio žurnalo „Domus“ vyriausiuoju redaktoriumi, 2007-2011 metais - architektūros ir dizaino žurnalo „Abitare“ vyriausiuoju redaktoriumi. Jis - daugybės publikacijų įvairiuose leidiniuose ir dešimčių knygų autorius.
Architektas S. Boeri yra Milano politechnikos universiteto profesorius. Taip pat jis dirbo daugelyje kitų tarptautinių universitetų, tokių kaip Harvardo dizaino aukštoji mokykla, Berlage institutas, Kolumbijos universitetas ir kt. Didelę šio architekto veiklos dalį užimta mokslinė veikla. Jis vadovauja Tongji universiteto ateities miesto laboratorijai Šanchajuje, kur įsteigė ir architektūros studiją.
1993 metais Milane su bendraminčiais įkurta teritorinių tyrimų agentūra „Multiplicity“ vykdo projektus įvairiose pasaulio vietose. Joje dirba apie 80 mokslininkų, dalyvaujančių projektuose. Komandą sudaro architektai, geografai, menininkai, urbanistai, fotografai, sociologai, ekonomistai, filmų kūrėjai ir kt.
S. Boeri įsivaizduoja ištisus miestus, pilnus medžiais apaugusių dangoraižių. 2012 metais Milano centre įgyvendintas dviejų žaliuojančių bokštų projektas „Bosco Verticale“ suformulavo paradigmą, keičiančią medžio modelį architektūroje. Architekto S. Boeri pastatų struktūrai būdingi pakopomis kylantys balkonai. Juose sodinami brandūs vietinių veislių medžiai, būdingi regionui.
„Bosco Verticale“ buvo įvertintas daugybe tarptautinių apdovanojimų, sulaukė didžiulio atgarsio, mokslinių tyrimų, studijų bei dokumentinių filmų. Pats architektas S. Neseniai du S. Boeri vertikalaus miško dangoraižiai užbaigti statyti Kinijoje ir juose jau apsigyveno pirmieji nuomininkai. Visą „Easyhome Huanggang Vertical Forest City“ kompleksą Kinijos Hubėjaus provincijos Huangango mieste sudarys penki bokštai 4,54 hektaro sklype.
Pastatuose yra dviejų tipų balkonai - ir atviri, ir uždari, įstiklinti. Šiame projekte architektas derina naują balkonų schemą. Paprastai vertikalaus miško pastatuose, kuriuos kuria S. Boeri, yra tik atviri balkonai. Pakopinis balkonų dizainas leidžia juose augti medžiams. Bet Kinijos projektui būdingi įstiklinti balkonai su atidaromais langais, juose gausiai auga kambariniai augalai.
Ant šių uždarų balkonų stogelių įrengti atviri balkonai, kurių vazonuose pasodinti dideli medžiai. Tai užtikrina, kad gyventojai visada yra apsupti medžių ir augalų. „Toks dizainas leidžia puikiai matyti medžiais apsodintus fasadus, sustiprina žalumos įspūdį ir integruoja augalų kraštovaizdį su architektūrine dimensija. Pastatuose pasodinti 404 medžiai, 4 620 krūmų ir 2 415 m2 daugiamečių žolių, gėlių ir vijoklinių augalų.
Architektai naudojo vietines medžių rūšis, įskaitant tokius kaip ginkmedžiai, saldžiosios alyvuogės, popieriniai klevai, blizgantieji ligustrai, japoniniai kvapieji pipirai ir kt. Sukurti medžiais apželdintą dangoraižį architektui S. Boeri pirmą kartą kilo mintis 2007 metų balandį Dubajuje. Lankydamasis Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje architektas susidarė įspūdį, kad jis klajoja po „mineralinį miestą tarp šimtų dangoraižių, kurie visi padengti stiklu, keramika ar metalu, visi atspindi saulės šviesą ir spinduliuoja šilumą“.
Ši netolerancija mineraliniams plieno ir stiklo miestams išaugo išgirdus apie tyrimą, kad 94 proc. daugiaaukščių pastatų, pastatytų po 2000 metų, buvo padengti stiklu. Tai paskatino S. „Mane apsėdo manija: kurti pastatus medžiams. Juose taip pat gali gyventi žmonės ir net paukščiai. S. Boeri susirūpinęs dėl to, kad miestų pastatai išskiria didelę dalį CO2. Pasak jo, dėl to būtina skubiai imtis pokyčių, kad miestai taptų ekologiškesni, daugėtų didelių žaliųjų plotų.
Jis ragina, kai kalbame apie gamtą, suprasti, kad esame jos dalis. Jo nuomone, architektai kuria miestus, todėl jie turi atsakingai kurti erdves miestuose ne tik žmonėms, bet ir paukščiams bei vabzdžiams gyventi - ši nauja architektūros koncepcija būtų novatoriška ir tvaresnė. Miestams siūlomas vertikalių miškų architektūrinis modelis didintų žaliuosius plotus miestuose.
Taip pat tai puiki galimybė didinti biologinę įvairovę, derinant įvairių rūšių medžius, krūmus ir kitus augalus vertikaliuose miškuose. Architekto įsitikinimu, žmonės turi apriboti savo poreikių plėtrą ir suprasti, kad turime palikti dalį planetos kaip buveinę kitoms gyvybės rūšims. Pasak S. Architekto S. Boeri vertikalaus miško projektai paremti moksliniais tyrimais, kruopščiai vertinant aplinkos sąlygas, kurios labai skiriasi statybų aikštelėse, pavyzdžiui, Kaire ir Olandijoje.
Interviu dezeen.com pristatydamas gamtos ir architektūros ryšį nagrinėjančią savo naujausią knygą „Žalioji manija: medžiai miestų link, žmonės miškų link“ (angl. Green Obsession: Trees Towards Cities, Humans Towards Forests), šiemet vasarį S. „Mano manija nuo pat pradžių nebuvo ekologijos mada ar aplinkosauga - tai visada buvo labiau medžių manija. Medžiai yra individai, kiekvienas su savo troškimais, poreikiais, pavidalu ir forma. Mane nepaprastai domino ir traukė medžių gyvenimas. Ir tai tapo manija. Suvokiau, kad tai labai svarbu ir turiu tuo dalytis, užkrėsti šia manija kitus. Pastaruosius 20-30 metų plėtoju šią idėją ne tik kaip architektas, tai man tapo bendresniu dalyku. Ši manija - kaip priemonė stiprinti ryšį tarp gyvosios gamtos ir architektūros, kad gamta architektūroje būtų ne kaip puošyba, o kaip esminis architektūros elementas.
Žymūs Rūmai Kaire
Mano vaizduotė ypatingai įkaisdavo skaitant knygas apie Kairą ir jo senųjų pastatų istorijas. Skaitant žymaus egiptiečių novelisto ir Nobelio premijos laureato Naguib Mahfouz „Kairo trilogiją“ (Bayn al-Qasrayn, Qasr al-Shawq ir Al-Sukkariyya) mintyse galima vaikščioti islamiškojo miesto gatvelėmis.
Davęs turistams laisvo laiko Kairo muziejuje, dažnai lėkdavau į Amerikos universiteto knygyną. Ten įsigijau knygų apie Kairo architektūros ir pastatų istoriją. Jose esančiose nuotraukose galima matyti kaip šis didingas miestas atrodė XIX a. pradžioje, viduryje ar pabaigoje. Iliustracijose ir nuotraukose, taip pat matomi XX a. pradžios ir vidurio pokyčiai.
Atvykęs pats, be turistų grupių, apsistodavau miesto centre, kad viskas būtų pasiekiama pėsčiomis ir vaikščiodamas stebėdavau namus (žinoma, reikėdavo mintyse nuvalyti dulkes): buvusias mokyklas, akademijas, licėjus, gyvenamuosius namus-vilas, rūmus, prekybos centrus. Daugelio paskirtis šiuo metu jau visai kita. Daugiausia amžių sandūros pastatų iškilo britų valdymo laikotarpiu, buvo pakviesti Europos architektai, todėl vaikštant Zamaleko, Doki, Heliopolio rajonuose ar Talaat Harb gatvės prieigose galima matyti Europos miestams būdingus statinius. Čia buvo viešbučiai, gyvenamieji namai, prabangūs restoranai, kino teatrai.
Tikrai rekomenduoju atvykusiems ne vienai dienai į Kairą, skirti laiko pasivaikščiojimui pėsčiomis miesto centre. Straipsnio apačioje rasite trečiojo dešimtmečio vaizdo klipą, kurį žiūrint galima šiek tiek susidaryti vaizdą kaip miestas atrodė anksčiau.
Baron Empain Palace
Baron Empain Palace rūmai buvo apipinti įvairiausiomis istorijomis apie vaiduoklius, paslaptingus ritualus, orgijas ir, žinoma, ne be šalimais gyvenančių žmonių pagalbos. Šie hindu šventyklos stiliumi kurti rūmai buvo pradėti statyti 1907 metais ir statybos užtruko ketverius metus. Architektas Alexandre Marcel, dekoratorius Georges-Louis Claude, o įkvėpimo šaltiniu buvo Angkor Wat šventykla Kambodžoje.
Baronas Empain (Edward Louis Joseph Empain) - belgų verslininkas buvo vienas iš naujojo miesto - Heliopolio - kūrėjas ir planuotojas XX a. pradžioje. Tai buvo per keliolika kilometrų nuo Kairo dykumoje įkurtas miestas su viešbučiais, golfo laukais ir plačiomis gatvėmis. Ilgus metus Indijoje gyvenęs verslininkas persikėlė gyventi į Egiptą ir Heliopolio mieste nusprendė turėti savo rūmus.
Viena iš legendų ir teorijų byloja, kad prancūzas architektas pastatą sukūrė taip, kad jis stovėdamas ant besisukančio pagrindo galėdavo judėti sulig saule. Kiti pasakojimai tikina, kad sukosi tik bokštas. Rūmus gaubia paslaptingos savininko žmonos Helenos ir dukters Mariam mirtys. Praeito amžiaus viduryje barono šeimai pardavus rūmus, jie netrukus buvo apleisti.
Ir tik prieš keliolika metų valstybė išpirko rūmus iš užsienio savininkų, ir po kurio laiko buvo pradėti restauravimo darbai, kurie baigti šiemet. Rūmų durys buvo atvertos lankytojams ir iš karto tapo madinga ir privalu turėti nuotrauką rūmų fone ar viduje.
Be to, kad pasistatė sau rūmus ir inicijavo Heliopolio miesto statybas, Edward Louis Joseph Empain buvo atsakingas ir už pirmąją Kairo tramvajaus liniją, kuri buvo atidaryta 1894 metais. Baron Empain ir jo šeima palaidoti netoliese esančioje bazilikoje, kuri buvo projektuota to paties architekto kaip ir rūmai. Kalbama, kad šv. Mergelės baziliką ir rūmus jungė slaptas tunelis, o ji statyta žvalgantis į Sofijos soborą Stambulo mieste. Kiek daug paslapčių.
Manial Palace
Šiuose XIX a. rūmuose taip pat įkurtas muziejus. Rūmai pastatyti ir priklausė Mohamedo Ali dinastijai (taip pat dar vadinamai Alawiyya), valdžiusiai Egiptą iki XX a. vidurio (kai po revoliucijos buvo nuverstas ir ištremtas Egipto karalius). Šiuo metu kompleksą - istorijos ir meno muziejų - sudaro penki pastatai, atspindintys princų ir sosto paveldėtojų gyvenimo būdą, yra apsupti persiškų ir angliškų sodų.
Rūmai pradėti statyti pačiose XX a. išvakarėse ir baigti trečiajame dešimtmetyje. Čia susipina Art Nouveau ir Rokoko architektūriniai stiliai, neišvengiant islamiškosios architektūros elementų (osmanų, maurų, persų).
Sakakini Palace
El Daher rajone yra ir pirmojo savininko Sakakini Paša vardu pavadintos aikštės apsupti rūmai. Jie pastatyti 1897 metais sirų Sakakini šeimos galvos grafo Gabriel Habib Sakakini Pacha, kuris atvyko dirbti Sueco kanalo kompanijoje Port Saido mieste ir vėliau persikėlė gyventi į Kairą. Sakakini rūmai pastatyti prabangiu prancūziškuoju rokoko stiliumi.
Gabriel Habib Sakakini Pacha dėka vėliau buvo Romos katalikų kapinės ir patriarchatas. Šiuo metu rūmuose vyksta restauravimo darbai ir greitai turėtų būti atvertos durys lankytojams. Tarp kitko El Sakkakini rajone užaugo žymus Palestinos prezidentas Jaseras Arafatas. Taigi, ne tik rūmai turi savo istoriją.
Abdeen Palace
Šiandien tai viena iš oficialių Egipto prezidento rezidencijų. Statybos prasidėjo 1863 metais ir užtruko dešimt metų, o oficialus atidarymas įvyko 1874 metais. Rūmus kūrė prancūzų architektas Léon Rousseau. Dekoro darbai buvo patikėti italams, prancūzams, turkams, egiptiečiams ir kt. Šiuose prašmatniuose rūmuose yra penki šimtai kambarių.
Dalis rūmų priklauso muziejui. Viršutiniai aukštai, kurie anksčiau buvo karališkosios šeimos gyvenamosios patalpos, šiuo metu skirti užsienio šalių svečių sutikimui. Apatiniuose aukštuose yra sidabro, ginklų, karališkosios šeimos ir prezidento dovanų, istorinių dokumentų muziejai.
Manasterly Palace
Šie rūmai yra vienoje iš Nilo salų - Roda, Kairo mieste. Jie buvo pastatyti 1851 metais Hassan Fouad Al Manasterly Pasha. Rūmuose (tiksliau kas iš jų liko) matyti osmaniškasis baroko ir rokoko stilius. Deja, didelės rūmų dalies išvysti nebeįmanoma, nes privati dalis buvo nugriauta statant vandens stotį. Rūmuose dažnai vyksta įvairūs muzikiniai renginiai.
Rūmai žymūs savo įspūdingais lubų ornamentais ir dekoratyvinėmis medžio detalėmis. Rūmų ir architektūros mėgėjai galėtų pasižvalgyti ir po vasaros rezidencijas Aleksandrijos mieste. Čia taip pat buvo pastatyti ne vieneri rūmai.
Keliaudami Egipte ir Kairo mieste galbūt turėsite progą aplankyti ar bent jau išvysti šiuos rūmus ir savomis akimis pamatyti karališkąją Egipto prabangą.
tags: #gyvenamieji #namai #egipte